Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa atskleidžia pakitusias darbo rinkos tendencijas.
Trijų valstybių verslo lyderių teigimu, 2021 metais specialistų paieška ir samdymas jų įmonių veiklos sektoriuose tapo itin sudėtingi, o Lietuvoje – sudėtingiausi per pastaruosius kelis metus ir prilygsta 2019 metų darbo rinkos tendencijoms.
Didžioji dalis apklaustų vadovų įmonėse 2022 metais prognozuojama tokia pati darbuotojų samda kaip praeitais metais. Tuo tarpu darbo užmokesčio augimą numato didžioji dalis Lietuvos įmonių vadovų, net 98%. Iš jų daugiau nei pusė prognozuoja užmokesčio augimą nuo 6% iki 10%.
Įmonių kultūros ir darbuotojų elgesio pokyčiai laikomi prioritetiniu darbuotojų strategijos aspektu, į kurį orientuojasi įmonių vadovai, siekdami didesnio savo verslo konkurencingumo.
Taip pat, siekiant užtikrinti verslo tęstinumą, išryškėjo tendencija Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėse proaktyviai skatinti darbuotojus pasiskiepyti nuo Covid-19 ir tam pasitelkti įvairias motyvacines priemones – nuo papildomo laisvadienio suteikimo, premijų ir dovanų čekių pasiskiepijusiems, proaktyvios vidinės komunikacijos ir kita.
Specialistų paieška ir samda išlieka sudėtinga
Keičiantis darbo rinkos tendencijoms, Baltijos šalių verslo lyderiai teigia, kad 2021 metais specialistų paieška ir samdymas jų įmonių veiklos sektoriuose tapo daug sudėtingesnis.
Lietuvos įmonių vadovų vertinimu dabartinė darbo rinkos situacija yra sudėtingiausia per pastaruosius keturis metus ir prilygsta 2019 metų darbo rinkos tendencijoms. Tokia pozicija pasidalino net 89% vadovų, t.y. 42% vadovų daugiau nei praeitais metais ir rekordiškai aukštas procentas apklaustųjų nuo 2019 metų.
Lyginant su Lietuva, Estijos ir Latvijos verslo atstovų, susirūpinusių išaugusiu darbuotojų paieškos ir samdos sudėtingumu, yra kiek mažiau – 75% Estijoje (45% daugiau nei praeitais metais) ir 67% Latvijoje (28% daugiau nei praeitais metais). Estijoje, kaip ir Lietuvoje, dabartinis rodiklis atitinka 2019 m. apklausos rezultatus, o Latvijoje situacija panašesnė į 2020 metų rinkos tendencijas.
Q. Specialistų paieškos ir samdos 2021 metais tendencijos
Darbuotojų samda Lietuvoje 2022 metais išliks tokia pati
Remiantis apklausos duomenimis, darbuotojų samdos tendencijos Lietuvoje per ateinančius 12 mėnesių turėtų išlikti panašios į pastaruosius keturis metus. Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos įmonių vadovų, 55%, prognozuoja, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse išaugs, o 41% mano, kad samdos tendencijos išliks tokios pačios kaip anksčiau.
Didžiausias darbuotojų poreikis Baltijos šalyse matomas Estijoje, kur 61% vadovų teigia, kad jų įmonės planuoja plėsti savo komandas artimiausiu metu ir tik 37% tikisi, kad darbuotojų skaičius išliks nepakitęs. Mažiau nei pusė, 40%, vadovų Latvijoje planuoja komandų plėtrą ir net 51% jų, t.y. daugiausia tarp Baltijos šalių, teigia, kad samdos planų savo įmonėse nekeis.
Q. Ar darbuotojų skaičius Jūsų įmonėje padidės, sumažės ar išliks toks pat per ateinančius 12 mėnesių?
Darbo užmokesčio tendencijos 2022 metais
Darbuotojų darbo užmokesčio didinimą šiais metais prognozuoja didžioji dalis apklaustų Lietuvos įmonių vadovų, net 98%. Iš jų 56% teigia, kad numatomas nuo 6% iki 10% užmokesčio augimas – didžiausias procentas taip manančių vadovų, apklaustų nuo 2015 m. 27% vadovų prognozuoja augimą iki 5%, kai praeitais metais tokį pokytį prognozavo net 40% apklaustųjų. 8% vadovų mano, kad augimas sieks 11-15% arba viršys 15%. Tik 2% mūsų šalies verslo vadovų, palyginti su 16% praeitais metais, teigia, kad užmokesčio didinimas jų įmonėse nėra numatytas.
Panašiomis prognozėmis pasidalino Estijos verslo atstovai, kur 54% jų numato 6-10% užmokesčio didinimą ir 40% – iki 5% didinimą. Latvijoje 6-10% ir iki 5% užmokesčio augimą numato 37% ir 36% apklausos dalyvių, o 18% vadovų neplanuoja jokio užmokesčio didinimo.
Q. Ar planuojate didinti Jūsų įmonės darbuotojų darbo užmokestį per ateinančius 12 mėnesių?
2022 m. prioritetai: įmonės kultūra ir darbuotojų elgesys
Siekiant didesnio verslo konkurencingumo, apklaustų vadovų įmonėse pastaruoju metu labiausiai orientuojamasi į darbo kultūros ir darbuotojų elgesio pokyčių inicijavimą (taip teigia 73% vadovų), didesnį darbuotojų įsitraukimą ir aktyvesnį informacijos jiems teikimą (61% vadovų) bei darbuotojams teikiamas naudas, paskatas ir užmokestį (59% vadovų). Palyginti su praeitų metų rezultatais, reikšmingiausias pokytis darbuotojų strategijos klausimu matyti ties darbo kultūros ir darbuotojų elgesio pokyčių skatinimu. Šio aspekto prioritetinis vertinimas per metus pakilo iš trečios į pirmąją vietą apklausos rezultatų lentelėje (32% ir 73% apklaustųjų atitinkamai).
Kaip mažiausiai reikšmingi aspektai Lietuvoje šiais ir praeitais metais traktuojami organizacijos lokacijos pakeitimas, dėmesys įvairovei ir įtraukčiai bei su darbuotojais susijusių duomenų analizės panaudojimas.
Latvijoje ir Estijoje dėmesys darbo kultūrai ir darbuotojų elgesiui taip pat išaugo į rekordines aukštumas ir pakeitė iki šiol prioritetinę sritimi laikytu darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų pritaikymą.
Q. Darbuotojų strategijos pokyčiai, siekiant verslo konkurencingumo. Lietuvos CEO įžvalgos
Darbuotojų skatinimas skiepytis ir motyvacinės priemonės
Reaguojant į tebesitęsiančią pandemiją, didžioji dalis verslo atstovų Baltijos šalyse pasidalino, kad jų įmonės ėmėsi priemonių, skirtų paskatinti darbuotojus pasiskiepyti nuo Covid-19. Aktyviausiai motyvacinių veiksmų ėmėsi Latvijos įmonės – tuo pasidalino 74% vadovų Latvijoje, 61% Estijoje ir 59% Lietuvoje.
Stebint Lietuvos statistikos departamento imunizacijos pagal darbovietes duomenis, buvo galima išskirti lyderiaujančius verslo sektorius tarp labiausiai besiskiepijančių darbuotojų. Vienos iš greičiausiai pasiekusių 100 - 90% imunizacijos lygį buvo informacinių technologijų įmonės.
Tarp populiariausių skatinimo skiepytis priemonių Lietuvos organizacijose nurodyta galimybė pasiskiepyti darbe (pažymėjo 35% apklaustų vadovų) ir papildomų nedarbo dienų suteikimas pasiskiepijusiems darbuotojams (pažymėjo 30% vadovų). Lietuvoje rečiau siūlomi dovanų čekiai, dovanos arba premijos pasiskiepijusiems ir sumažinamos darbuotojams teikiamos naudos nepasiskiepijusiems (po 19% vadovų). 16% Lietuvos verslo atstovų įvardino, kad nutraukė darbo sutartis su nepasiskiepijusiais darbuotojais. Kaip papildomas motyvacines priemones ir veiksmus, vadovai taip pat įvardino aktyvią vidinę įmonės komunikaciją, atvirus pokalbius ir diskusijas su darbuotojais skiepų tema, rekomendacijų pasidalinimą bei darbo biure galimybės suteikimą tik pasiskiepijusiems.
Panašios skatinimo skiepytis nuo Covid-19 tendencijos vyrauja ir Estijoje. Didžioji dalis, 57%, vadovų pasidalino, kad jų įmonėse buvo suorganizuota galimybė pasiskiepyti darbe, pasiskiepijusiems suteikiamos premijos/dovanos arba papildoma nedarbo diena (po 21% vadovų). Tuo tarpu net 43% apklaustų Latvijos vadovų įmonėse su nepasiskiepijusiais darbuotojais buvo nutrauktos darbo sutartys, 38% įmonėse buvo suteikta galimybė pasiskiepyti darbe, 22% – pasiimti papildomą laisvadienį.
Q. Ar Jūsų įmonė ėmėsi kokių nors priemonių darbuotojų pasiskiepijimui nuo COVID-19 paskatinti?
Q. Kokių priemonių ėmėsi Jūsų įmonė, siekdama motyvuoti darbuotojus pasiskiepyti nuo COVID-19?
Susisiekite su mumis
Sekite mūsų naujienas
