Skip to content Skip to footer
Search

Verslo aplinka

Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio įmonių vadovų įžvalgos

10-oji Lietuvos įmonių vadovų apklausa

Remiantis naujausios „PwC“ Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausos rezultatais, verslo aplinka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra vertinama panašiai. Nepalankiausiai vertinami valstybių veiksmai, siekiant sumažinti viešojo administravimo sąnaudas. Pozityvių įvertinimų aukštumas, ypač Lietuvoje, pasiekė veiksmai nacionalinės gynybos ir saugumo srityje, taip pat užtikrinant finansinio sektoriaus stabilumą ir skolinto kapitalo prieinamumą. 

Prioritetinėmis sritimis, kurioms valdžia turėtų skirti daugiausia dėmesio 2022 metais, Lietuvos verslo lyderiai išskiria mokestinės aplinkos konkurencingumą, švietimo sistemos atitiktį ekonominės aplinkos pokyčiams ir darbo rinkos atvirumą specialistams iš trečiųjų šalių. Mažiausiai prioritetinėmis sritimis laikomos muitų politikos subalansavimas, pandemijos padariniams švelninti skirta parama verslui ir stambių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimas. Vertinimų tendencija išlieka panaši tarp Latvijos ir Estijos įmonių vadovų.

Šių metų apklausoje Baltijos šalių įmonių vadovų taip pat teiravomės, kaip jie vertina valdžios veiksmus, suvaldant Covid-19 krizę 2021 metais. Pozityviausiais vertinimais pasidalino Lietuvos verslo lyderiai.

Teiraujantis apie potencialius pasaulinės mokesčių politikos pokyčius, dėl kurių visos šalys įsipareigos taikyti ne mažesnį kaip 15 % efektyvųjį pelno mokesčio tarifą, didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo atstovų pasidalino, kad jų įmonės šiam pokyčiui nesiruošė, nes pasaulinės mokesčių politikos pokytis nėra taikytinas jų įmonėms.

„Baltijos šalių įmonių vadovai šiuo metu dar vangiai ruošiasi šiam globaliam mokesčių politikos pokyčiui, nes kol kas tai atrodo labai tolima, trūksta aiškesnės informacijos ir, matyt, abejojama, kaip praktiškai tai bus įgyvendinama. Lietuvos vyriausybė kol kas nekomunikuoja jokios informacijos, kada ir kaip globalūs mokesčių politikos susitarimai įtakos būsimus Lietuvos pelno mokesčio įstatymo pasikeitimus. Verslas pradės vertinti ir modeliuoti, kai gaus daugiau aiškumo iš vietinės valdžios.“

Nerijus Nedzinskas, „PwC“ Lietuvoje partneris, Mokesčių ir teisės departamento vadovas.

Chapter 1 image

Kaip Baltijos šalių įmonių vadovai vertina 2021 m. valdžios veiksmus

Pozityviai vertinami valdžios veiksmai. Pasiteiravus įmonių vadovų apie Lietuvos valdžios darbą įgyvendinant verslo aplinkai reikšmingiausius tikslus 2021 metais, pozityviausiai buvo įvertintas užsibrėžtų tikslų pasiekimas šalies gynyboje ir saugume – taip mano 60% vadovų, lyginant su 59% vadovų ankstesnėje apklausoje. Finansinio sektoriaus stabilumo užtikrinimą ir skolinto kapitalo prieinamumą pozityviai įvertino mažiau nei pusė, 49%, apklaustų verslo lyderių, tačiau 10% daugiau nei ankstesnėje apklausoje (39%). 41% vadovų teigia, kad finansiniame sektoriuje atlikti veiksmai buvo vidutiniškai veiksmingi. Paramos verslui, skirtos pandemijos padariniams švelninti, įgyvendinimą kaip veiksmingą įvardino išaugęs kiekis vadovų – 49% palyginti su 27% anksčiau. 31% apklaustųjų valdžios darbą šioje srityje vertino kaip vidutiniškai sėkmingą (36% ankstesnėje apklausoje) ir 20% kaip gana/visai neveiksmingą (37% ankstesnėje apklausoje).

Mažiausiai palankiai vertinami valdžios veiksmai. Kaip mažiausiai efektyvus valdžios darbas vertinamas viešojo administravimo sąnaudų mažinimas - net 63% vadovų teigia, kad veiksmai šioje srityje buvo gana / visiškai neveiksmingi. Tai yra 10% vadovų mažiau nei ankstesnėje apklausoje, tačiau vis dar rekordinės vertinimo žemumos, lyginant visas apklausoje minimas sritis. Daugiau nei pusės, 56%, palyginti su 46% praeitais metais, verslo atstovų nuomone, darbo rinka nėra pakankamai atvira specialistams iš trečiųjų šalių ir todėl jie valdžios darbą šioje srityje vertina kaip visai/gana neveiksmingą. Švietimo sistemos atitiktį ekonominei aplinkai kaip nesėkmingą vertinančių vadovų sumažėjo nuo 70% ankstesnėje apklausoje iki 55% šiais metais; vertinančių kaip vidutinišką sėkmingą – padaugėjo nuo 30% iki 37% vadovų.

Vidutiniškai vertinamos valdžios pastangos pasiekti tikslus muitų politikoje, mokestinės aplinkos konkurencingumo gerinime, gamtos apsaugoje, įgyvendinant stambius nacionalinius infrastruktūros projektus ir siekiant pagerinti verslo aplinką. 

Lyginant su ankstesnės apklausos rezultatais, verslo lyderių, kurie valdžios veiksmus muitų politikoje vertina kaip vidutiniškai efektyvius, sumažėjo nuo 72% iki 56%. O tokių, kurie šiuos veiksmus vertina kaip gana / visai neefektyvius, padaugėjo nuo 10% iki 24%. Tikslų pasiekimą gerinant mokestinės aplinkos konkurencingumą šiemet vadovai vertina panašiai kaip praeitais metais: 44% kaip vidutiniškai sėkmingai, 29% sėkmingai, 27% visai / gana nesėkmingai. Reikšmingų pokyčių, vertinant valdžios darbą gamtos apsaugos srityje nėra – didžioji dalis vadovų, 42%, valdžios veiksmus įvertino kaip vidutiniškai efektyvius ir 32% kaip visai / gana neefektyvius. Mažiau nei pusė apklaustų verslo atstovų, 39%, mano, kad stambių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimas 2021 metais buvo vidutiniškai sėkmingas. Lygiai tiek pat, 39% vadovų, tikslų pasiekimą šioje srityje vertina kaip gana / visai nesėkmingą, tačiau jų yra mažiau nei praeitais metais (48%). Panašus kiekis vadovų, 37%, vidutiniškai sėkmingais vertina valdžios veiksmus, siekiant pagerinti verslo aplinką. Praeitais metais jis siekė 51% vadovų. Tuo tarpu 32% verslo atstovų verslo aplinkos gerinimą vertina kaip visai / gana neveiksmingą, palyginti su 27% ankstesnėje apklausoje.

Q. Kaip vertinate dabartinės valdžios darbą įgyvendinant šiuos tikslus? Lietuvos CEO įžvalgos

Latvijos įmonių vadovai taip pat prasčiausiai vertina valdžios veiksmus, siekiant sumažinti viešojo administravimo sąnaudas – 50% apklaustųjų teigia, kad valdžios pastangos buvo visai neveiksmingos, ir 33% kad jos buvo gana neveiksmingos. Veiksmai visose kitose srityse daugiausia vertinami kaip vidutiniškai veiksmingi arba gana neveiksmingi ir tik maža dalis Latvijos vadovų valdžios pastangas vertina kaip gana efektyvias – iki 20%. Lyginant su praeitų metų apklausos rezultatais, vertinimų tendencija yra šiek tiek pozityvesnė, tačiau gana panaši.

Estijoje daugiausia vadovų neigiamo įvertinimo taip pat sulaukė viešojo administravimo sąnaudų mažinimas, kurį kaip visai neefektyvų įvertino 38% verslo atstovų ir lygiai tiek pat (38%) kaip gana neefektyvų. Pozityvių vertinimų aukštumos, kaip ir Lietuvoje, matyti atsiliepiant apie valdžios veiksmus nacionalinės gynybos ir saugumo srityje (54% vadovų); taip pat užtikrinant finansinio sektoriaus stabilumą ir skolinto kapitalo prieinamumą (43% vadovų) bei gerinant mokestinės aplinkos konkurencingumą (42% vadovų).

Q. Kaip vertinate dabartinės valdžios darbą įgyvendinant šiuos tikslus? Latvijos ir Estijos CEO įžvalgos

Sritys, kurioms valdžia turėtų suteikti pirmenybę 2022 m.

Lietuvos verslo lyderių nuomone, 2022 metais valdžia daugiausia dėmesio turėtų skirti mokestinės aplinkos konkurencingumui gerinti (64% vadovų), švietimo sistemos atitikties ekonominės aplinkos pokyčiams (61% vadovų) ir darbo rinkos atvirumui specialistams iš trečiųjų šalių (59% vadovų). Lyginant su praeitais metais, iš pirmos prioritetinės vietos į ketvirtąją pasitraukė verslo aplinkos gerinimas (56% vs. 47% vadovų).

Mažiausiai prioritetinėmis sritimis laikomos muitų politikos subalansavimas (8% vadovų), pandemijos padariniams švelninti skirta parama verslui (10% vadovų) ir stambių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimas (17% vadovų).

Q. Kurias iš šių sričių Lietuvos valdžia turėtų išskirti kaip prioritetines?

Latvijoje mokestinės aplinkos konkurencingumo ir verslo aplinkos gerinimas išlaiko prioritetines aukštumas jau du metus iš eilės. Tuo tarpu mažiausiai valdžios dėmesio, panašiai kaip Lietuvoje, manoma, turėtų atitekti muitų politikai, stambių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimui ir gamtos apsaugai. Estijos vadovų nuomonė panaši į Lietuvos – 2022 metais daugiausia dėmesio tikimasi darbo rinkos atvirumui specialistams iš trečiųjų šalių skatinti, švietimo sistemos pritaikymui prie ekonominės aplinkos pokyčių ir mokestinės aplinkos konkurencingumui. Kaip mažiausiai prioritetinės sritys 2022 metais Estijoje vertinami verslo aplinkos gerinimas, finansinio sektoriaus stabilumas ir skolinto kapitalo prieinamumas bei gamtos apsauga.

Covid-19 krizės suvaldymo veiksmus pozityviausiai vertina Lietuvos verslo lyderiai

Šių metų apklausoje Baltijos šalių įmonių vadovų buvo teiraujamasi, kaip jie vertina valdžios veiksmus, suvaldant Covid-19 krizę 2021 metais.

Palankiai vertinami valdžios veiksmai. 58% Lietuvos vadovų mano, kad vakcinacija šalyje buvo įgyvendinta labai veiksmingai arba gan veiksmingai. 36% teigia, kad, jų nuomone, vakcinacija buvo atliekama vidutiniškai sėkmingai. Mažiausiai pozityviai apie vakcinacijos įgyvendinimo veiksmingumą atsiliepia Estijos įmonių vadovai – tik 22% apklaustųjų. 

Kalbant apie pandemijos protrūkiui suvaldyti skirtas priemones, jų savalaikį taikymą ir komunikaciją visuomenei, Lietuvos įmonių vadovai pasidalino optimistiškiausiais vertinimais. Beveik pusė Lietuvos apklaustųjų, 49%, mano, kad valdžia pasitelkė tinkamas priemones pandemijos protrūkiui kontroliuoti, 31% – kad pasirinktos priemonės buvo vidutiniškai efektyvios. Manančių, kad šių priemonių taikymas buvo inicijuotas tinkamu laiku arba vidutiniškai tinkamu laiku, yra po 39%. Taip pat, 39% vadovų mano, kad Lietuvos valdžios komunikacija apie pandemijos krizės suvaldymo priemones visuomenei buvo vidutiniškai sėkminga. Panašus kiekis apklausos dalyvių, 34%, priemonių komunikavimą vertina kaip gana nesėkmingą.

Kiek daugiau nei pusė verslo lyderių, 51%, teigė, kad parama verslui Lietuvoje 2021 metais buvo labai arba gana efektyvi. Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvos įmonių vadovų vertinimas šiuo klausimu yra palankiausias valdžiai, mat paramą verslui kaip labai arba gana efektyvią kaimyninėse šalyse vertina vos 17% ir 15% vadovų.

Vidutiniškai palankiai vertinami valdžios veiksmai. Tuo tarpu paramą Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriui kaip labai / gana efektyvią įvertino tik 25% dalyvių. Didžioji dalis vadovų, 54%, mano, kad parama buvo vidutiniškai efektyvi, o 18% kad visai arba gana neefektyvi. Net 61% apklausos dalyvių teigė, kad ugdymo kokybė Lietuvoje buvo užtikrinta vidutiniškai sėkmingai, ir 25% – kad gana nesėkmingai arba visiškai nesėkmingai.


Q. Kaip vertinate valdžios veiksmus, siekiant suvaldyti Covid-19 krizę 2021 m.? Baltijos šalių CEO įžvalgos

Svarbiausi verslo praktikos pokyčiai pandemijos metu

Pagrindiniai strateginiai pokyčiai, kuriuos įgyvendino vadovai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per pastaruosius metus buvo verslo kelionių pakeitimas internetiniai susitikimais, nuotolinio darbo skatinimas ir išaugęs investavimas į skaitmeninius sprendimus. 

Didžioji dalis, net 80%, apklaustų Lietuvos verslo lyderių teigia, kad persiorientavo nuo kelionių į nuotolinius susitikimus. Tai pagrindinis verslo praktikos pokytis, kurį reaguojant į pandemiją pritaikė mūsų šalies įmonių vadovai, ir tai padarė aktyviausiai iš trijų Baltijos šalių (73% Estijoje ir 61% Latvijoje).

Lyginant su Latvija ir Estija, darbas nuotoliniu būdu Lietuvos įmonėse skatinamas mažiausiai – 61% apklaustų mūsų šalies vadovų pažymėjo šį pokytį. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje darbo ne organizacijos lokacijoje skatinimas yra pagrindinis verslo praktikos pokytis 2021 metais, kuriuo pasidalino 75% ir 63% vadovų atitinkamai.

Investavimas į skaitmeninimo sprendimus atsidūrė trečioje vietoje tarp svarbiausių įgyvendinamų pokyčių – jį vidutiniškai pasirinko kiek daugiau nei pusė vadovų Baltijos šalyse: 58% Estijoje, 51% Latvijoje ir 48% Lietuvoje.

Kaip mažiausiai populiarius pokyčius pandemijos metu galima įvardinti biuro patalpų ploto sumažinimą, organizacijos biuro uždarymą ir dėmesio sutelkimą į prekybą vidaus rinkoje, taip tiekimo grandines padarant mažiau priklausomas nuo tarptautinės prekybos.

Q. Kaip COVID-19 pandemija paveikė verslo praktiką ilgalaikėje perspektyvoje?

Baltijos šalių įmonės nesiruošė 15% efektyvaus pelno mokesčio tarifo taikymui

Didžioji dalis apklaustų Baltijos šalių vadovų teigia, kad jų įmonės kol kas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamos pasiruošti potencialiam pasaulinės mokesčių politikos pokyčiui, dėl kurio visos šalys įsipareigos taikyti ne mažesnį kaip 15% efektyvųjį pelno mokesčio tarifą: 54% Estijoje, 54% Latvijoje ir 49% Lietuvoje. 

Kaip viena svarbiausių tokio sprendimo priežasčių įvardijama tai, kad pasaulinės mokesčių politikos pokytis nėra taikytinas jų įmonėms – taip teigia 36% Lietuvoje, 34% Latvijoje ir 31% Estijoje apklaustų verslo lyderių.

Tik nedidelė dalis vadovų Baltijos šalyse teigia, kad ėmėsi kokių nors veiksmų:

  • konsultavosi su mokesčių specialistais;

  • sumodeliavo galimą grynųjų pinigų poveikį įmonėje dėl galimo mokesčio pasikeitimo;

  • parengė mokesčių mokėjimo planą; 

  • paskatino valdžios pareigūnus palaikyti mokesčių politiką arba 

  • rekomendavo jiems papildomus mokesčių politikos pakeitimus.

„Baltijos šalių įmonių vadovai šiuo metu dar vangiai ruošiasi šiam globaliam mokesčių politikos pokyčiui, nes kol kas tai atrodo labai tolima, trūksta aiškesnės informacijos ir, matyt, abejojama, kaip praktiškai tai bus įgyvendinama. Lietuvos vyriausybė kol kas nekomunikuoja jokios informacijos, kada ir kaip globalūs mokesčių politikos susitarimai įtakos būsimus Lietuvos pelno mokesčio įstatymo pasikeitimus. Verslas pradės vertinti ir modeliuoti, kai gaus daugiau aiškumo iš vietinės valdžios“

- teigia Nerijus Nedzinskas, „PwC“ Lietuvoje partneris, Mokesčių ir teisės departamento vadovas.

Q. Kokių veiksmų ėmėtės, siekdami pasiruošti potencialiam pasaulinės mokesčių politikos pokyčiui? Baltijos šalių CEO įžvalgos

Susisiekite su mumis

Rimvydas Jogėla

Rimvydas Jogėla

Vadovaujantis partneris, PwC Lietuva

Tel. +370 (5) 239 2300

Sekite mūsų naujienas