9-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
Lietuvos, Baltijos ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos.
2021 m. kovo 11 d. „PwC“ pristatė 24-ąjį pasaulinės verslo vadovų apklausos rezultatus. Tokią apklausą atlikome ir Baltijos šalyse, norėdami sužinoti verslininkų nuomonę apie naujausias tendencijas ir iššūkius verslo aplinkoje. Baltijos šalių „PwC “ įmonių vadovų apklausoje dalyvavo 250 įmonių atstovų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Be pasaulinėje apklausoje iškeltų temų, mes paprašėme verslo lyderių atsakyti į keletą papildomų klausimų apie regiono ir šalies ekonominę aplinką.
2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus Covid-19 viruso plitimą pasauline pandemija, prasidėjo gilios suirutės ir sumaišties laikotarpis. Tuo metu dar niekas neįsivaizdavo, ką tai mums atneš. Dabar, praėjus metams, mes vis dar kaunamės su Covid-19 pandemija, tačiau stebėtinai greitai sukurtos vakcinos leidžia galvoti apie šios krizės sprendimą. Dar nežinome, kokia bus ateitis, tačiau akivaizdu, kad negalime tiesiog grįžti į priešpandeminę situaciją, o pasaulis, kurį anksčiau žinojome, sulauks įvairių pokyčių.
Ar verslo lyderiai Baltijos šalyse ir kitur pasaulyje tiki, kad pasaulio ekonomikos augimas paspartės ar sulėtės? Kokie pagrindiniai rūpesčiai ir grėsmės neramina verslo lyderius? Ar vadovų nuomone tikimasi reikšmingų pokyčių darbo rinkoje ir atlyginimų padidėjimo? Kaip Lietuvos verslo lyderiai vertina Vyriausybės darbą ir, galiausiai, kokius pokyčius verslininkų galvose paskatino Covid-19 viruso pandemija?
Norėčiau susipažinti su „PwC“ atliktos Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausos rezultatais ir pristatyti atsakymus į šiuos bei kitus svarbius klausimus.
Ačiū visiems dalyvavusiems apklausoje!
Mūsų įžvalgos trumpai
Lietuviai palankiau vertina savo šalies, o ne globalios ekonomikos perspektyvas
Lyginant su praėjusių metų apklausos rezultatais, iš esmės pasikeitė verslo atstovų pasaulio ekonomikos būklės vertinimas, -- šiais metais apklausa rodo rekordinį optimizmą dėl pasaulio ekonomikos augimo. 76% pasaulio įmonių vadovų (angl. CEO) mano, kad ekonomikos augimas paspartės šiais metais.
Žvelgiant į Baltijos šalių vadovų lūkesčius -- jie savo prognozėmis kiek santūresni – 42% taip mano Lietuvoje, 53% Latvijoje, o Estijoje 56% respondentų.
Lietuvos įmonių vadovai mažiausiai optimistiški ir santūriausiai vertina pasaulio ekonomikos tendencijas. Tik 42% jų tiki, kad kitais metais ekonomika augs greičiau nei šiemet, kas penktas mano, kad ekonomikos augimo tempas sulėtės, o 39% mano, kad jis išliks tame pačiame lygyje.
Lietuvos aukščiausio lygio vadovų lūkesčiai dėl šalies ekonomikos augimo gerokai lenkia jų lūkesčius dėl globalios ekonomikos vystymosi. Remiantis apklausos duomenimis, 58% Lietuvos įmonių vadovai tikisi spartesnio šalies ūkio augimo kitais metais. Beveik ketvirtadalis mano, kad ekonominė padėtis išliks tokia pati, kas penktas laukia, kad ekonomikos augimas lėtės.
„Žvelgiant į šiais metais gautus duomenis, pastebime kad nors vadovų pasitikėjimas šalies ekonomikos augimo prognozėmis išaugo daugiau nei du kartus nei kad pernai apklausos metu, tačiau jų įsitikinimas, kad augs jų įmonės apyvarta sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius penkerius metus“, -- sako „PwC“ Lietuvoje vadovaujantis partneris Rimvydas Jogėla.
Darbuotojų emocinė sveikata – greta kitų didžiausių rizikų verslui
Šių metų apklausa rodo, kad klausimai, susiję su darbo jėga kaip niekad tampa aktualūs pandemijos išvargintam verslui. 42% Lietuvos įmonių respondentų pažymėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą kaip „itin reikšmingą“ riziką jų verslui artimiausiu metu, o 38% nurodo esamų darbuotojų sveikatos ir gerovės pablogėjimą, kaip dar vieną svarbią problemą, didinančią vadovų susirūpinimą. Tačiau pastarasis rodiklis įgauna dar didesnį svorį, kada vadovai vertina ne tik „itin reikšminga“, bet ir „aktualu“. Tuomet į didžiausių grėsmių verslui trejetuką šalia nežinomybės apie tolesnį ekonomikos augimą (83%) ir valstybės reguliavimą (83%) įsitaiso vadovams nerimą kelianti būtent prastėjanti darbuotojų savijauta (83%).
Savaime suprantama, kad per pandemiją atliekamos apklausos rezultatuose didžiausią nerimą mūsų šalies verslo lyderiams kelia neaiškumas dėl ekonomikos perspektyvų ir valdžios sprendimai, turintys įtakos verslo vystymuisi. Pernelyg didelis reguliavimas ir praėjusiais metais taip pat kėlė nerimą Lietuvos verslo lyderiams.
Tačiau šiemet gerokai mažesnis dėmesys mokesčių politikos sričiai (27%), kai panašiu metu pernai mokesčių pokyčiai kėlė gerokai didesnį susirūpinimą (67%) įmonių vadovams. Šiemet daugiau nei pusė (54%) Lietuvos vadovų atsakė, kad keičiantis mokesčių politikai tektų peržiūrėti įmonės išlaidų struktūrą, matyt, ieškotų kitų įmonės sąnaudų mažinimo galimybių. 40% Lietuvos vadovų keičiantis mokestinei politikai peržiūrėtų savo įmonės darbo jėgos (t.y. naujų darbuotojų įdarbinimo) strategiją.
Lietuvos ir Estijos vadovų planai dėl atlyginimų panašūs, o latvių – santūriausi
Nepaisant pandemijos keliamų iššūkių, dauguma įmonių vadovų visose trijose Baltijos planuoja šiek tiek padidinti atlyginimus savo darbuotojams.
Nors ir blėsta noras sparčiai kelti atlyginimus, bet 84% Lietuvos aukščiausio lygio vadovų visgi svarsto pakelti algas, tačiau planuoja jas didinti iki 5%. Tik 3% apklaustųjų ketina didinti virš 10% atlyginimus. Šiais metais iki 16% išaugo Lietuvos vadovų dalis sakančių, kad neplanuoja didinti atlyginimų.
Latvija ypač išsiskiria lyginant Baltijos šalis. Latvijoje yra daugiausia aukščiausių vadovų (34%), kurie kitais metais neplanuoja didinti atlyginimų. Kita vertus, Latvijoje taip pat yra stebėtinai daug įmonių (12%), planuojančių padidinti atlyginimus daugiau nei 10 %. Estijoje ir Lietuvoje tik 2–3% įmonių vadovų tikisi didelio darbo užmokesčio augimo. Lietuvoje reikšmingiausiai nuo 35% iki 27% sumažėjo vadovų dalis teigiančių, kad sparčiai (6-10%) didins algas darbuotojams.
Šiais metais apklausoje vienintelė Lietuva išsiskiria Baltijos regione nurodydama, kad situacija mažai pasikeitusi ir kone 50% apklaustųjų padėtį darbuotojų samdos rinkoje vertina panašiai kaip ir pernai. Kad tapo lengviau pritraukti talentų į savo komandas pažymi tik 6% apklaustųjų ir tai gerokai skiriasi nuo kolegų kaimyninėse šalyse Estijoje (26%) ir Latvijoje (18%).
Apklausos duomenis galima paaiškinti tuo, kad ne visos ūkio šakos vienodai pajuto pandemijos poveikį. Yra ūkio šakų, kuriose darbuotojų skaičius augo ir pandemijos sąlygomis ir šiose šakose kvalifikuotų darbuotojų paklausa vis dar gerokai lenkia pasiūlą.
Lietuvos įmonių vadovai planuoja peržiūrėti rizikos valdymo sistemas pagal pamokas išmoktas valdant pandemijos poveikį
Koronavirusas padarė daugiausia žalos pramogų, apgyvendinimo, kelionių, aviacijos ir kitiems sektoriams, bet pandemija paspartino pasaulinę plėtrą ir taip suteikė visiškai naują postūmį skaitmeniniam augimui. Tai savo ruožtu daro tiesioginę įtaką rizikos valdymo priemonėms, kurių imasi įmonės, siekdamos pašalinti nuolatinį netikrumą. Daugeliui vadovų tapo svarbesnis pakartotinis įmonės rizikos tolerancijos įvertinimas, į kurį atkreipia dėmesį 40% apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų.
Šiek tiek susijęs su tuo ir rizikos valdymo įgūdžių integravimas į įmonės padalinius, tai užima pirmąją vietą remiantis vadovų vertinimais ir kaip didelį pokytį nurodo 44% Lietuvos respondentų. Be to, 40% įmonių vadovų buvo priversti daugiau dėmesio skirti didesniam bendradarbiavimui su tiekimo grandinės partneriais ir tiek pat vadovų nurodo didesnį pasirengimą sisteminei rizikai ir mažos tikimybės, bet didelį poveikį turintiems įvykiams.
„Nepaisant pandemijos keliamų iššūkių kova dėl talentų ypač konkurencingesniuose verslo sektoriuose toliau išlieka. Vienas iš daugelio komponentų, motyvuojančių darbuotojus, kurį pažymi vadovai išlieka atlygio dydžio augimo tempas“
Metodika
„PwC“ atlikta įmonių vadovų apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausoje dalyvavo 252 didžiausių bendrovių vadovai.
Apklausa buvo atlikta visose trijose Baltijos šalyse atliekant internetinę apklausą 2021 02 10 – 03 01 laikotarpiu.
