Skip to content Skip to footer
Search

Dekarbonizacija

Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio įmonių vadovų įžvalgos

10-oji Lietuvos įmonių vadovų apklausa

Pasaulio šalims, įskaitant Baltijos valstybes, judant klimato neutralumo linkme, apklausos rezultatai rodo, kad pažanga, siekiant su pasauline klimato kaita susijusių tikslų įgyvendinimo, artimiausiu metu turėtų būti didesnė. Nors šiuo metu mažiau nei trečdalis įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės jau prisiėmė įsipareigojimą mažinti išmetamų teršalų kiekius, dar trečdalis apklaustųjų teigia, kad jų įmonės dirba ties šiuo strateginiu klausimu. 

Pagrindinės priežastys, kodėl didžioji dalis įmonių Baltijos šalyse dar neprisiėmė įsipareigojimo pasiekti CO2 emisijų neutralumo (angl. carbon neutral commitment, kai įmonės CO2 emisijos yra mažinamos, o likutis neutralizuojamas dekarbonizacijos veiksmais) ir / arba įsipareigojimo pasiekti nulinį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų lygį (angl. net zero commitment, kai mažinamos visų ŠESD emisijos dėl įmonės veiklos, o likutis eliminuojamas papildomais veiksmais, taip pasiekiant nulinį efektą), anot verslo lyderių, yra:

  • nepagaminamas reikšmingas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

  • nustatytos dekarbonizacijos metodikos nebuvimas ir 

  • galimybių įvertinti savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio neturėjimas. 

Klimato kaitos įsipareigojimų prisiėmimą Baltijos šalyse lemia skirtingi veiksniai: nuo klientų lūkesčių, investuotojų poreikių, siekio pritraukti naujų darbuotojų arba išlaikyti esamus iki inovatyvių produktų ir paslaugų poreikio, noro realiai prisidėti prie klimato kaitos rizikų mažinimo bei Vyriausybės arba tarpvyriausybinių tikslų įgyvendinimo.

Matyti tendencija, kad daugiau įmonių Lietuvoje ir Baltijos šalyse prisiėmė CO2 emisijų neutralumo įsipareigojimą nei nulinio visų ŠESD kiekio įsipareigojimą.

„Apklausos rezultatai patvirtina tai, ką matome ir praktikoje – tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo klausimai ir įsipareigojimai yra ant daugelio įmonių vadovų stalo. Atsižvelgiant, kad tai vis dar pakankamai nauja tendencija, toli pažengusių įmonių dar nėra daug ir dalis vadovų vis dar dvejoja dėl konkrečių tolesnių veiksmų, vertindami jų įtaką ar nematydami greitos grąžos iš tvarumo principų laikymosi. Dalies vadovų prioritetus įtakoja ir tai, jog emisijų mažinimo tikslai vis dar dažniau sutinkami ilgalaikėse įmonių strategijose, o ne vadovams akcininkų tiesiogiai iškeltuose tiksluose. Tačiau nauji tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai, palankesnės kreditavimo bei investuotojų pritraukimo sąlygos, vartotojų ir darbuotojų reagavimas į konkurentų veiksmus tvarumo srityje, turėtų parodyti emisijų skaičiavimo ir mažinimo bei kitų tvarumo tikslų kėlimo bei laikymosi svarbą bei naudą.“

Ronaldas Kubilius, „PwC“ Lietuvoje vyr. projektų vadovas, atsakingas už ESG paslaugas

Chapter 1 image

Daugiau nei pusė įmonių prisiėmė / ketina prisiimti klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus

Lietuvoje įmonių, jau prisiėmusių įsipareigojimus mažinti išmetamų teršalų kiekius, procentas dar yra mažiausias, lyginant su vyraujančiomis tendencijomis pasaulyje, Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. 

Tik 17% Lietuvos vadovų teigė, kad jų įmonės jau prisiėmė CO2 emisijų neutralumo įsipareigojimą ir 9% – nulinio visų ŠESD emisijų kiekio įsipareigojimą. Tačiau dar 34% Lietuvos apklausos dalyvių teigė, kad jų įmonės šiuo metu dirba ties CO2 emisijų neutralumo įsipareigojimu, o 33% – ties nulinio visų ŠESD emisijų kiekio įsipareigojimu.

Iš trijų Baltijos šalių, Estija išsiskiria didžiausių vadovų skaičiumi, kurių įmonės jau yra prisiėmusios klimato neutralumo įsipareigojimus: 25% CO2 emisijų neutralumo ir 17% – nulinio visų ŠESD emisijų kiekio. Vidutiniškai trečdalis Baltijos šalių, Europos ir pasaulio vadovų pasidalino, kad jų įmonėse šių įsipareigojimų prisiėmimo procesas vis dar vyksta. 

Dalies įmonių pasyvumas atspindi tai, kad dar ne visos įmonės spėjo sureaguoti į emisijų mažinimo tendenciją arba požiūrį, kad klimato kaita neturės įtakos jų pajamų augimui artimiausiu metu. Tačiau ilguoju laikotarpiu daugeliui organizacijų bus svarbu užtikrinti, kad jų strategijose didesnis dėmesys būtų skiriamas su klimato kaita susijusiems klausimams, nes tai leis ne tik sumažinti klimato kaitos rizikas, bet ir padės patenkinti klientų, investuotojų ir darbuotojų lūkesčius.

Q. Ar Jūsų įmonė yra prisiėmusi: CO2 emisijų neutralumo ir / arba nulinio ŠESD emisijų lygio įsipareigojimus?

Svarbu pažymėti, kad pasaulyje nulinio visų ŠESD emisijų kiekio įsipareigojimai labiau siejami su daug CO2 išmetančiomis ir didelėmis įmonėmis. Elektros ir komunalinių paslaugų sektorius išsiskiria didžiausia dalimi įmonių vadovų (40%), kurių įmonės prisiėmė nulinio visų ŠESD emisijų kiekio įsipareigojimus. Mažesnis procentas tenka energetikos sektoriui (39%) ir 24% įmonių telekomunikacijų bei bankų ir kapitalo rinkų sektoriuose. Beveik du trečdaliai (65%) vadovų tų įmonių, kurių pajamos yra 25 mlrd. JAV dol. ar daugiau, yra įsipareigoję siekti nulinio grynojo anglies dioksido kiekio.

Kaip pagrindinės priežastys, kodėl didžioji dalis įmonių Baltijos šalyse dar neprisiėmė CO2 emisijų neutralumo ir / arba nulinio visų ŠESD emisijų kiekio įsipareigojimų, anot verslo lyderių, yra kelios:

  • įmonė nepagamina reikšmingo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

  • nustatytos dekarbonizacijos metodikos nebuvimas vykdomos veiklos sektoriuje; ir

  • galimybių įvertinti savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio neturėjimas. 

Palyginti mažas kiekis Baltijos šalių verslo vadovų teigė, kad jų įmonės nėra finansiškai pajėgios prisiimti įsipareigojimus arba kad klimato kaita nėra svarbi jų išorės / vidaus suinteresuotosioms šalims.

 

CO2 emisijų neutralumo įsipareigojimus Lietuvoje lemia siekis patenkinti klientų ir investuotojų lūkesčius

Baltijos šalių įmonių vadovų apklausos rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių įsipareigojimą dėl CO2 emisijų neutralumo (angl. carbon neutral commitment) lemia skirtingi veiksniai.

Didžioji dalis, 63%, apklaustų mūsų šalies verslo lyderių teigė, kad jų įmonių sprendimus prisiimti šį įsipareigojimą labiausiai lemia siekis patenkinti klientų ir investuotojų lūkesčius. Tai atspindi faktą, kad klimato kaitos problemoms spręsti skirti veiksmai tampa vis svarbesni įmonės prekės ženklui ir vertės, kurios klientai ir investuotojai tikisi, kūrimui. Kitas svarbus nurodytas veiksnys yra naujų darbuotojų pritraukimas ir / arba esamų išsaugojimas – taip nurodė 54% apklaustų Lietuvos įmonių vadovų. Kaip mažiau reikšmingą, tačiau aktualų ir CO2 neutralumo įsipareigojimui įtaką darantį veiksnį Lietuvos vadovai nurodė su klimato kaita susijusių rizikų mažinimą: 36% vadovų mano, kad šis veiksnys turi didelės/ženklios įtakos jų įmonių sprendimams, 36% – vidutiniškos įtakos, ir 27% – tam tikros įtakos.

Latvijoje didžiosios dalies įmonių sprendimus šiuo klausimu labiausiai lemia klimato kaitos rizikų mažinimas (61%), inovatyvių produktų ir paslaugų teikimas (56%) bei Vyriausybės ir / arba tarpvyriausybinių tikslų įgyvendinimas (48%). Beveik pusė apklaustųjų, 43%, nurodė, kad siekis išlaikyti esamus darbuotojus arba pritraukti naujus nedaro reikšmingos įtakos, priimant su CO2 neutralumo įsipareigojimu susijusius įmonės sprendimus.

Kaip teigia 69% Estijos verslo atstovų, įmonių sprendimui ženklią arba didelę įtaką turi inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas bei klientų lūkesčių patenkinimas (taip pat 69% vadovų). Anot 52% apklausos dalyvių, klimato kaitos rizikos sumažinimas ir investuotojų poreikių patenkinimas yra ne mažiau svarbūs. Tuo tarpu naujų darbuotojų pritraukimas / esamų išlaikymas, panašiai kaip Lietuvoje, yra traktuojamas kaip mažiau reikšmingas veiksnys.

Q. Kiek Jūsų įmonės CO2 emisijų neutralumo įsipareigojimui turi įtakos šie veiksniai?

Q. Kiek Jūsų įmonės CO2 emisijų neutralumo įsipareigojimui šie veiksniai turi didelės / ženklios įtakos?

Nulinio ŠESD emisijų lygio įsipareigojimus lemiantys veiksniai

Pasaulio ir Vakarų Europos verslo atstovai teigia, kad reikšmingiausią įtaką jų įmonėms prisiimti nulinio visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų lygio įsipareigojimą (angl. net zero commitment) daro noras sumažinti su klimato kaita susijusias rizikas. Taip pat svarbūs veiksniai – vyraujantys klientų lūkesčiai ir inovatyvių produktų bei paslaugų kūrimas rinkai. Kaip mažiau reikšmingi veiksniai vertinami neatsilikimas nuo konkurentų ir prisidėjimas prie vyriausybės/tarpvyriausybinių tikslų įgyvendinimo. 

Tuo tarpu Lietuvoje svarbiausius vaidmenis dėl nulinio ŠESD emisijų lygio įsipareigojimo vaidina poreikis neatsilikti nuo konkurentų prisiimtų įsipareigojimų, atliepti investuotojų lūkesčius bei inovatyvių paslaugų/produktų vystymas – 83% vadovų sutiko, kad šie veiksniai turi ženklios arba didelės įtakos jų įmonių sprendimams. 

Latvijos ir Estijos vadovai tarp reikšmingiausių veiksnių taip pat nurodė inovatyvių produktų/paslaugų vystymą (anot 73% ir 60% vadovų atitinkamai). Be to, išskiriama prisidėjimo prie vyriausybės/tarpvyriausybinių tikslų įgyvendinimo ir klimato kaitos mažinimo svarba.

Q. Kiek Jūsų įmonės nulinio ŠESD emisijų lygio įsipareigojimui turi įtakos šie veiksniai?

Q. Kiek Jūsų įmonės nulinio ŠESD emisijų lygio įsipareigojimui turi įtakos šie veiksniai turi didelės / ženklios įtakos?

Svarbiausi nefinansiniai veiksniai, įtraukti į įmonių ilgalaikes strategijas ir vadovų asmeninius paskatų planus

Baltijos šalių vadovų apklausoje taip pat teiravomės verslo lyderių apie susijusių nefinansinių veiksnių įtraukimą į jų įmonių ilgalaikes strategijas ir asmeninius metinių premijų/ilgalaikių paskatų planus. 

40% Lietuvos įmonių vadovų susilaikė nuo informacijos pasidalinimo apie savo asmeniniuose metinių premijų ir ilgalaikių paskatų planuose dažniausiai įtraukiamus veiksnius. Tie, kurie šiuos veiksnius pateikė, dažniausiai nurodė klientų pasitenkinimo (48% vadovų) ir darbuotojų įsitraukimo (33% vadovų) lygį bei automatizavimo ir skaitmeninimo (32% vadovų) tikslus. Rečiau paminėti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslai (17% vadovų), lyčių atstovavimo rodikliai (13%) bei rasių ir etninės kilmės atstovavimo rodikliai (8% vadovų). 

Paminėtieji rodikliai dažniau buvo įtraukti ilgalaikėse įmonių strategijose. Klientų pasitenkinimo lygį bei automatizavimo ir skaitmeninimo tikslus, kaip svarbiausius nefinansinius veiksnius ilgalaikėse įmonių strategijose paminėjo 62% Lietuvos įmonių vadovų, darbuotojų įsitraukimo lygį – 60%, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus – 37% Lietuvos įmonių vadovų. Rečiausi į ilgalaikes įmonių strategijas įtraukti tikslai buvo lyčių atstovavimo rodikliai (28%)  bei rasių ir etninės kilmės atstovavimo (18%) rodikliai. Panašios tendencijos ir kitose Baltijos šalyse.

Q. Nefinansiniai veiksniai, įtraukti į ilgalaikę įmonės strategiją / vadovų asmeninį metinių premijų ir ilgalaikių paskatų planą.

Susisiekite su mumis

Rimvydas Jogėla

Rimvydas Jogėla

„PwC“ Lietuvoje vadovaujantis partneris, PwC Lietuva

Tel. +370 (5) 239 2300

Sekite mūsų naujienas