Skaidrumo direktyvos perkėlimas į Darbo kodeksą - ką keičia naujasis jo projektas?

2026 m. birželio 7 d. Lietuvoje įsigalios esminiai Darbo kodekso („DK“) pakeitimai, kurie keičia duomenų apie atlygį viešinimo taisykles. Šie pokyčiai – ne tik formalus Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas, bet ir naujas požiūris į atlygio politiką, duomenų valdymą bei darbdavio atsakomybę. Naujos taisyklės palies kiekvieną – nuo didžiausių darbdavių iki smulkiausių įmonių, nuo personalo vadovų iki kiekvieno darbuotojo asmeniškai, norinčio žinoti, ar jo atlygis atitinka objektyvius kriterijus.

2023 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2023/970, kuria nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas (“Direktyva”). Direktyva įpareigoja valstybes nares sustiprinti vienodo atlygio už vienodos vertės darbą principo įgyvendinimą ir įdiegti konkrečius skaidrumo bei vykdymo užtikrinimo mechanizmus. Valstybės narės privalo perkelti Direktyvą į nacionalinę teisę iki 2026 m. birželio 7 d. ir nustatyti ataskaitų teikimo tvarką darbdaviams su ≥100 darbuotojų.

Ar jūsų organizacija pasiruošusi šiam pokyčiui? Ar žinote, kokių veiksmų reikės imtis jau artimiausiu metu, kad išvengtumėte finansinių ir su darbdavio reputacija susijusių rizikų?

Susipažinkite plačiau su DK pakeitimų projektu, kuris perkelia Direktyvos reikalavimus ir numato papildomus sistemos skaidrumą ir kontrolės galimybes didinančius nacionalinius sprendimus.

Esminiai pokyčiai ir ką jie reiškia darbdaviams
1) Mėnesinis atlygio ir darbo laiko duomenų teikimas „Sodrai“ + „Sodros“ skaičiavimai ir viešinimas
  • Visi darbdaviai (išskyrus laikinųjų darbuotojų atvejus) kas mėnesį turės pateikti „Sodrai“ informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį ir darbo laiką pagal „Sodros“ ir Valstybinės darbo inspekcijos („VDI“) nustatytą tvarką. Remdamasi šiais duomenimis, „Sodra“ darbdaviams apskaičius vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį, ir kas trejus metus parengs išsamią analizę darbdaviams su ≥100 darbuotojų, o ≥250 – kasmet. 

  • „Sodra“ viešai skelbs darbdavių (turinčių ≥8 darbuotojus ir ≥3 moteris bei ≥3 vyrus) valandinį vidutinį darbo užmokestį pagal lytį, o apie darbdavius su ≥100 darbuotojų – periodiškai viešintų visą rinkinį rodiklių (atlygio atotrūkis, medianos, kvartiliai ir kt.).

2) Darbuotojų teisė į atlygio informaciją ir jos teikimo tvarka 
  • Darbdaviai turės kasmet informuoti darbuotojus apie jų teisę raštu gauti informaciją apie savo metinį ir valandinį atlyginimą bei vidutinį atlyginimą pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje. Informaciją darbdavys privalės pateikti per pagrįstą terminą, bet ne ilgiau nei per 2 mėnesius. Laikinieji darbuotojai informaciją galės gauti ir iš laikinojo darbo įmonės ar naudotojo.

  • Jei konkretaus asmens atlyginimo atskleidimas būtų įmanomas, duomenys turės būti pateikti per darbuotojų atstovus, VDI ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kurie darbuotojui praneša apie galimus pažeidimus.

3) Konfidencialumo ribos ir atrankos skaidrumas 
  • Konfidencialia informacija nebus laikomi duomenys apie savo darbo užmokestį, kai darbuotojas juos atskleidžia siekdamas užtikrinti vienodo atlygio principą.
4) Lyčiai neutralūs darbo apmokėjimo principai ir darbo vertės apibrėžimas 
  • Darbo apmokėjimo sistemoje pareigybės bus grupuojamos pagal objektyvius, lyčiai neutralius kriterijus, įskaitant darbuotojo „minkštuosius įgūdžius“ (komunikacija, darbas su žmonėmis ir pan.), pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas. Toks pats darbas apibrėžiamas kaip pakeičiamas be didelių darbdavio sąnaudų; vienodos vertės darbas – ne mažiau kvalifikuotas ir reikšmingas darbdaviui. <50 darbuotojų turintys darbdaviai atleidžiami nuo pareigos darbo apmokėjimo sistemoje numatyti darbo užmokesčio didinimo tvarką ir kriterijus.
5) Platesnės informavimo pareigos dėl darbo formų 
  • Ne rečiau kaip kartą per metus, darbo tarybai (ar profsąjungai) darbdavio teikiama informacija apie ne viso darbo laiko, nuotolinio, terminuoto ir laikinojo darbo būklę: darbuotojų skaičius, pareigybės, o jei grupėje >2 darbuotojai – vidutinis atlygis pagal lytį.  
6) Teisminė apsauga ir ginčų nagrinėjimas 
  • Diskriminacijos atlygio srityje įrodinėjimui taikomi supaprastinti įrodymai: galima remtis statistika, lyginamoji analizė gali būti atliekama ne tik pas tą patį darbdavį, jei atlygio sąlygas nustato „vienas šaltinis“ (pvz., patronuojanti bendrovė).

  • Delspinigiai ir netesybos: už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą (nepasibaigus darbo santykiams) kasmet tvirtinami delspinigiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro iki vasario 1 d.. Pasibaigus darbo santykiams – netesybos iki vidutinio atlygio per uždelstus mėnesius (proporcingai).

  • Nustačius pažeidimą dėl vienodo atlygio principo reikalavimo, priteisiama visapusiška kompensacija: visos neišmokėtos sumos (įskaitant natūra), prarastos galimybės, neturtinė žala ir daugialypės diskriminacijos padariniai. 

  • Bylinėjimosi išlaidos: jei ieškovas pralaimi atlygio diskriminacijos bylą, teismas įvertina, ar ieškinys buvo pagrįstas. Tokiu atveju teismas gali nenustatyti pareigos padengti pralaimėjusios šalies procesines išlaidas. 

  • Procesai Darbo ginčų komisijoje: patikimas tapatybės nustatymas, įrodymų fiksavimas ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento laikymasis nustatomi VDI tvarka.

Kuo DK pakeitimo projektas, siekiant įgyvendinti Direktyvą skiriasi nuo dabar galiojančios DK redakcijos?
  • Atlygio informavimo teisė ir dviejų mėnesių atsakymo terminas, kartu su ribotu konfidencialumo režimu (leidžiama atskleisti savo atlyginimą), – tai naujas, daug aiškiau sureguliuotas skyrius, kuris dabar galiojančioje redakcijoje nėra toks detalus.
  • Mėnesinis darbo laiko teikimas „Sodrai“, taikytinas visiems darbdaviams – nauja prievolė. 
  • Viešas rodiklių skelbimas („Sodros“ lygmens), įskaitant valandinį vidutinį atlyginimą pagal lytį nuo 8 darbuotojų ribos, gerokai išplečia dabartinį viešų duomenų rinkinį.
  • Lyčiai neutralūs kriterijai darbo vertinimui dabar įtvirtinami aiškiai DK – tai išplečia ir detalizuoja bendrą vienodo atlygio principą. 

Nauji reikalavimai – naujos galimybės. Jei norite pasiruošti pokyčiams užtikrintai ir sklandžiai, susisiekite su mumis – padėsime įsivertinti rizikas, atnaujinti atlygio politiką bei pasirengti visiems naujiems reikalavimams.

Susisiekite su mumis

Rokas Bukauskas

Rokas Bukauskas

Partner, Attorney-at-law, PwC Lietuva

Augustė Siutilaitė

Augustė Siutilaitė

Manager, Assistant Attorney-at-law, PwC Lietuva

Saulė Navalinskaitė

Saulė Navalinskaitė

Consultant, PwC Lietuva

Sekite mūsų naujienas