Pristatome Jums 14-ąją kasmetę Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausą. Ši apklausa rengiama remiantis jau tradicija tapusia „PwC“ pasauline įmonių vadovų apklausa, kurios rezultatai kasmet pristatomi Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje. Abi apklausos atliekamos panašiu metu.
Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo atstovams kylančius iššūkius bei aktualiausias tendencijas ir palyginti jas su pasaulio įmonių vadovų apklausos duomenimis.
Šiemet apklausoje dalyvavo 280 įmonių vadovų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tyrimo duomenys buvo renkami nuo 2025 m. lapkričio 17 d. iki 2026 m. sausio 29 d.
Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa 2026
„Šių metų apklausos duomenys rodo, Baltijos šalių vadovai, nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo, šiemet į pasaulio ir nacionalines ekonomikos perspektyvas žvelgia optimistiškiau, verslai gana užtikrintai tikisi pajamų augimo, o plėtrą mato tomis pačiomis geografinėmis kryptimis kaip ir anksčiau.
Pozityvių nuotaikų kontekste didžiausia rizika visame regione išlieka geopolitiniai konfliktai, todėl natūraliai išryškėja poreikis stiprinti saugumą. Tuo pat metu verslui išlieka svarbu didinti mokestinės aplinkos konkurencingumą ir gerinti bendrą verslo aplinką. Greta šių regiono nulemtų aktualijų svarbus ir technologinis verslų prisitaikymas žengti koja kojon su globaliais verslais, todėl DI taikymo klausimą sprendžia dauguma verslų.“
Tyrimo ataskaita apima ekonomikos ir verslo augimo, verslo rizikų, DI, darbuotojų ir verslo aplinkos temas. Surinkti duomenys rodo, kad:
- Baltijos šalių įmonių vadovai šiemet yra itin optimistiški dėl verslo pajamų augimo. Lietuvos verslas labiausiai išsiskiria entuziazmu – dėl savo vadovaujamo verslo pajamų augimo prognozių teigiamai pasisako net 64% įmonių vadovų. Estai – nuosaikiausi – pajamų augimo tikisi tik 44%. Tuo tarpu Latvijoje augimą numato kas antras (50%).
- Net 82% Estijos, 78% Latvijos ir 71% Lietuvos vadovų numato, kad šiemet susidurs su geopolitinių konfliktų grėsme ir ji gali turėti reikšmingų ar vidutiniškai reikšmingų finansinių nuostolių.
- Lietuvoje DI dažniausiai naudojamas paklausai formuoti (55%), vidinėms pagalbinėms funkcijoms (53%) ir krypčiai formuoti (44%), mažiausiai – paklausai atliepti (74%) ir produktams, paslaugoms ir patirtims kurti (63%). Latvijoje tendencijos beveik identiškos. Tuo tarpu Estijoje įmonės pasitelkia DI dažniau paklausos atliepimui (pvz., tiekimo grandinė, pramonė, logistika) (41%) bei produktų, paslaugų ir patirčių (pvz., tiesioginis DI įtraukimas į paslaugas) (37%) vystymui.
- Reikšminga dalis įmonių vadovų planuoja, kad per artimiausius trejus metus DI taikymas sumažins jaunesniojo lygmens kolegų, tokių kaip analitikai, asistentai, funkcinių sričių specialistai, poreikį. Tai, jog šios grupės darbuotojų mažės 6-25% Lietuvoje mano 37% apklaustųjų, Latvijoje – 38%, Estijoje – 46%.
- Kaip ir ankstesniais metais, visų Baltijos šalių vadovai savo šalių Vyriausybės veiklai išlieka ypač kritiški. Palankiau, kaip ir pernai, atsiliepiama tik apie šalies gynybos ir saugumo stiprinimą. Sėkmingu vyriausybės darbu šioje srityje vadina 31% vadovų Lietuvoje, Latvijoje – 29%, Estijoje – 60%.
„Tikiuosi, kad šis tyrimas taps vertingu šaltiniu, padedančiu aiškiau suprasti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įmonių vadovų požiūrį bei regione vyraujančias tendencijas, o taip pat taps atspirties tašku Jūsų priimamiems verslo vystymo sprendimams.“
Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa 2026
Susisiekite su mumis
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
