Keičiasi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. keičiasi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, susijusios su apskaitos tvarkymo ir organizavimo procesais, suteikiančiais verslui daugiau laisvės organizuoti apskaitą. Taip pat keisis ir pats įstatymo pavadinimas – nuo šiol jis vadinsis Finansinės apskaitos įstatymas.
„PwC Legal“ advokatas Maksimas Saveljevas dalinasi įžvalgomis apie svarbiausius artėjančius pokyčius.
Vienas svarbiausių pokyčių, gerinantis verslo sąlygas, yra draudimo uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įmonės vadovui tvarkyti savo įmonės buhalterinę (pagal naują įstatymo redakciją – finansinę) apskaitą pačiam, už kurios tvarkymą jis bus atsakingas, panaikinimas. Vadinasi, įmonės vadovas galės pats tvarkyti įmonės apskaitą.
„Nebelieka baigtinio sąrašo, nurodančio, kas gali tvarkyti tam tikrų organizacijų apskaitą, vadinasi, tai galės daryti ir patys UAB vadovai.“
Pagal dabartinį reglamentavimą tokią galimybę turi tik pelno nesiekiančių asmenų, mažųjų bendrijų ir individualių įmonių vadovai. UAB bei kiti juridiniai asmenys vadovo ir buhalterio funkcijas šiuo metu privalo atskirti, t. y. turi samdyti buhalterį ar apskaitos paslaugas teikiančią įmonę.
M. Saveljevo nuomone, įmonės vadovas, norintis pats tvarkyti apskaitą, turėtų įsivertinti ne tik tai, ar jis turi reikalingų apskaitos žinių bei įgūdžių ir ar jam užteks laiko dviem funkcijoms atlikti – taip pat vertėtų panagrinėti ir įvairius apskaitą tvarkančio subjekto teisinės atsakomybės aspektus.
Naujajame įstatyme numatyta, kad jei vadovas tvarkys ar organizuos apskaitos tvarkymą taip, jog bus nustatytas aplaidus ar apgaulingas apskaitos vedimas, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė paskiriant baudą arba laisvės atėmimą nuo 2 iki 4 metų.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą aplaidaus įmonės finansinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už finansinės apskaitos tvarkymą, atkreipia dėmesį M. Saveljevas.
Pagal netrukus įsigaliosiantį Finansinės apskaitos įstatymą, jei įmonės vadovas nuspręs turėti apskaitą tvarkantį asmenį, o ne tvarkyti apskaitą pats, praktiniu požiūriu ir toliau bus sudėtinga atriboti įmonės vadovo ir apskaitą tvarkančio asmens atsakomybę.
„Tačiau tai nebus neįmanoma. Pavyzdžiui, jei įmonės vadovas, eidamas savo pareigas, neteiks reikiamos informacijos apskaitą tvarkančiam asmeniui (arba priešingai – reikalingos informacijos nepateiks apskaitą tvarkantis asmuo), atsakomybėn bus traukiamas arba įmonės vadovas, arba apskaitą tvarkantis asmuo. Bet jei vadovas nuspręs gretinti vadovo ir apskaitą tvarkančio asmens pareigas, už jos tvarkymą ir reikalingų ataskaitų pateikimą institucijoms atsakys vienintelis žmogus – įmonės vadovas.“
Plačiau skaitykite „Verslo žiniose“.
Susisiekite su mumis
