Skip to content Skip to footer
Search

GPM | „PwC“ ekspertai pataria

Aktuali informacija ir patarimai apie gyventojų pajamų mokestį – glaustai

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, GPM privalo mokėti visi pajamų gavę nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Pateikiame Ados Dženkauskės, „PwC“ Lietuvoje Gyventojų apmokestinimo grupės vadovės, patarimus ir atsakymus į aktualius klausimus, susijusius su GPM mokėjimu Lietuvoje.

 

I. Ar privalau teikti metinę GPM deklaraciją?

Ne, teikti metinės GPM deklaracijos neprivalote, jeigu:

  • gavote tik su darbo santykiais susijusias pajamas iš Lietuvos darbdavio;
  • nereikia perskaičiuoti NPD ir nebuvo pasiekta riba, nuo kurios taikomas 32% GPM tarifas (~ 81 162 EUR per 2021 metus);
  • kitos pajamos neviršija neapmokestinamų dydžių (pvz., 500 EUR palūkanų, 500 EUR finansinių priemonių realizavimo pajamų, pardavėte prieš daugiau nei 3 metus įsigytą automobilį ar daugiau nei prieš 10 metų įsigytą nekilnojamąjį turtą ir t.t.);
  • nenorite taikyti mokestinių lengvatų (pvz., įmokos gyvybės draudimui ar pensijų fondui, būsto/automobilio remontui ir kt.).

Klasikinis pavyzdys, kai nebūtina teikti metinės GPM deklaracijos:

Asmuo 2021 m. dirba pagal darbo sutartį Lietuvos įmonėje, mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 2 900 – 6 700 EUR, taupomojoje sąskaitoje susikaupė 15 EUR palūkanų, kitų pajamų nebuvo gauta.

Kitais atvejais, pajamas už 2021 m. turėtumėte deklaruoti ir mokesčius sumokėti iki 2022 m. gegužės 2 d. imtinai.

 

II. GPM ir nuotolinis darbas Lietuvoje

Situacijos pavyzdys

Esu Norvegijos įmonės darbuotoja. Anksčiau gyvenau Osle, tačiau 2021 m. pradžioje grįžau su šeima į Lietuvą ir toliau dirbu tik nuotoliniu būdu. Darbdavys visus mokesčius moka Norvegijoje. Ar Lietuvoje man nekyla jokių prievolių?

„PwC“ ekspertės komentaras

Labai tikėtina, jog grįžus į Lietuvą iš užsienio valstybės ir tęsiant darbus nuotoliniu būdu, Lietuvoje šiam darbuotojui taip pat atsiranda tam tikrų prievolių.

Pavyzdyje minėta darbuotoja 2021 m. turėtų būti mokesčių rezidentė Lietuvoje. Todėl pirmenybę apmokestinti darbo užmokestį, kai dirbama nuotoliniu būdu, turės Lietuva. Tokiu atveju darbuotojai reikia:

  • Lietuvoje deklaruoti pajamas, gautas už darbą nuotoliniu būdu (iki 2022 m. gegužės 2 d.).
  • Sumokėti GPM, apskaičiuotą nuo minėtų pajamų. Taikomas 20% - 32% tarifas.
  • Kreiptis į Norvegijos mokesčių administratorių dėl dvigubo apmokestinimo naikinimo. Pateikus reikalingus dokumentus, darbuotojai turėtų būti grąžintas Norvegijoje sumokėtas pajamų mokestis. Priklausomai nuo pajamų lygio ir esamos situacijos, mokesčiai Norvegijoje gali būti didesni nei Lietuvoje, tad galima tikėtis mokestinės naudos.

Socialinio draudimo įmokos

Taip pat tikėtina, kad pavyzdyje paminėtos darbuotojos socialinio draudimo įmokas turi būti mokamas Lietuvoje, tačiau tai yra darbdavio, ne darbuotojo prievolė. Darbdavys turėtų registruotis mokesčių mokėtoju Lietuvoje ir mokėti atitinkamas socialinio draudimo įmokas. Išimtis taikoma, kai yra A1 pažyma dėl įmokų mokėjimo Norvegijoje.

 

III. NT nuomos pajamų apmokestinimas

Yra pagrindiniai du būdai, kaip apmokestinamos fizinio asmens pajamos iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos:

  • Įsigyjant verslo liudijimą: mokamas fiksuotas savivaldybės patvirtintas mokestis iki verslo liudijimo išdavimo (pvz., Vilniuje 2021 m. 684 EUR kiekvienam nuomojamam objektui). Metinėje pajamų deklaracijoje gautas pajamas reikia deklaruoti, bet mokestis nemokamas. Tačiau yra apribojimų: nuomos paslaugų negalima teikti juridiniams asmenims ir metinės pajamos turi nesiekti 45 000 EUR. Šią sumą viršijanti pajamų dalis apmokestinama 15% GPM.
  • Neregistruojant veiklos: iki kitų metų gegužės 1 d. įtraukti nuomos pajamas į metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti 15% GPM. Jei nuomos pajamos ir kitos ne darbo santykių pajamos > 162 324 EUR ( 2021 m. galiojanti riba), tai viršijanti dalis apmokestinama 20% GPM. Iš pajamų negalima atskaityti išlaidų, pvz., paskolos palūkanų ar brokerių komisinių.

Taigi, kai nekilnojamas turtas nuomojamas fiziniam asmeniui, sprendimą dėl veiklos modelio galima priimti atsižvelgiant į nuomos kainą. Pvz., nuomojant butą Vilniuje, jei 2021 m. mėnesio nuomos kaina neviršijo 380 EUR, yra palankiau veiklos neregistruoti ir mokėti 15% GPM. Jei būstas nuomojamas brangiau - palankiau įsigyti verslo liudijimą.

Svarbu pažymėti, kad jeigu teikiate apgyvendinimo ar trumpalaikės nuomos paslaugas, gali atsirasti papildomų reikalavimų, pvz., registracija PVM mokėtoju ar higienos reikalavimai.

 

IV. Naudos darbuotojams - namų biuro įrengimas

Situacijos pavyzdys

Įmonė norėtų savo darbuotojams suteikti papildomą naudą - finansuoti namų biuro įrengimą bei išlaidas interneto ryšiui, elektrai. Ar tokios naudos bus apmokestinamos?

„PwC“ ekspertės komentaras

Apmokestinimas tokiu atveju priklausys nuo išlaidų kompensavimo mechanizmo. GPM neapmokestinamų naudų pavyzdžiai:

  • Darbdavys suteikia darbuotojui darbinį kompiuterį ir monitorių (neperduodant nuosavybe).
  • Darbuotojas įsigyja būtinąją darbo priemonę (pvz., telefoną) ir darbdavys kompensuoja išlaidas pagal vidinę įmonės tvarką.
  • Darbuotojas naudoja namų internetą bei elektros energiją, asmeninį darbo stalą. Darbdavys apskaičiuoja kompensaciją pagal vidinę įmonės tvarką, atsižvelgiant į faktines išlaidas, nusidėvėjimą, darbo / asmeninio naudojimo proporciją ir kt.

Šios naudos yra laikomos pajamomis natūra ir apmokestinamos GPM bei sodros mokesčiais:

  • Darbdavys suteikia 500 EUR limitą, už kurį darbuotojas įsigyja norimus baldus ar techniką.
  • Darbdavys skiria fiksuotą 20 EUR / mėn. kompensaciją už interneto ir elektros energijos naudojimą.

Kokį būdą dažniausiai renkasi įmonės?

Daugelis įmonių suteikia būtinąsias priemones darbui namuose - kompiuterį, monitorių, telefoną, neperduodant nuosavybe ir gali nelaikyti to darbuotojų nauda teikiama natūra. Tuo tarpu interneto išlaidų ar baldų nusidėvėjimo kompensacijos apskaičiavimas sukuria didelę administracinę naštą (turi būti parengta vidinė tvarka, iš darbuotojų renkamos sąskaitos ir t.t.), tad paprastumo dėlei įmonės dažniau renkasi suteikti fiksuotą išmoką ir ją apmokestina GPM bei soc. draudimo mokesčiais.

 

V. GPM ir nuotolinis darbas užsienyje

Situacijos pavyzdys

Įmonės HR specialistas Jonas norėtų trims mėnesiams išvykti į Tenerifę ir dirbti nuotoliniu būdu iš ten. Įmonė norėtų suteikti tokią galimybę. Ar toks sprendimas turės mokestinių pasekmių?

„PwC“ ekspertės komentaras

Šiuo konkrečiu atveju reikia įvertinti GPM ir socialinio draudimo rizikas:

  • GPM: rizikų nekyla, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia ir GPM nuo Jono atlygio darbdavys toliau išskaičiuoja ir perveda į Lietuvos biudžetą. Tačiau svarbu užtikrinti, kad Jonas Tenerifėje tikrai nebus ilgiau nei 183 d. per metus, o Lietuvos darbdavys Ispanijoje neturi filialo ar nuolatinės buveinės.
  • Socialinis draudimas: rizikos kyla Ispanijoje. Siekiant išvengti socialinio draudimo rizikų, Jonui reikėtų iš Lietuvos Sodros gauti A1 pažymėjimą. Jį turint, socialinio draudimo įmokas darbdavys gali ir toliau skaičiuoti bei mokėti Lietuvoje. 

A1 pažymėjimo gavimas, kai asmuo išvyksta asmeniniais tikslais (t.y., nėra siunčiamas darbdavio) praktikoje yra sudėtingas. Tačiau šios pažymos neturint, darbdaviui ir / arba darbuotojui kyla rizika, kad dėl to, jog faktinė darbuotojo darbo vieta yra Tenerifėje, Ispanijos institucijos gali reikalauti registruotis ir mokėti socialinio draudimo įmokas Ispanijoje. Procedūra priklauso nuo konkrečios šalies taisyklių, tad siūlome pasitarti su „PwC“ specialistais toje šalyje.

Papildomos GPM ir socialinio draudimo rizikos gali atsirasti, kai dirbama ne ES šalyje ar valstybėje, su kuria Lietuva neturi pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties.

Kokią praktiką taiko Lietuvos darbdaviai? 

  • Nulinė rizikos tolerancija: nuotolinis darbas iš kitų valstybių draudžiamas.
  • Balanso paieškos: nuotolinis darbas iš užsienio leidžiamas tik iš anksto suderinus ir taikant apribojimus, pvz., < 60 dienų per metus, tik ES valstybės ir pan.
  • Visiška laisvė: darbuotojai yra laisvi pasirinkti kur ir kiek dirbti. Tokiems darbdaviams rekomenduojama numatyti saugiklius, kas - darbuotojas ar darbdavys - turės padengti mokesčius užsienio šalyje, jei tokie atrastų.

 

VI. Kaip apmokestinamos laisvai samdomiems specialistams teikiamos naudos?

Situacijos pavyzdys

Mūsų įmonė samdo vis daugiau laisvai samdomų specialistų, dirbančių pagal paslaugų teikimo (ne darbo) sutartis. Norime jiems suteikti tokias pat naudas kaip ir darbuotojams (pvz., sveikatos draudimas, sporto klubas ir pan.). Kaip bus apmokestinamos šios naudos?

„PwC“ ekspertės komentaras

Nerekomenduojama teikti darbuotojų naudų paketo laisvai samdomiems specialistams, nes tai padidins riziką, jog VMI perkvalifikuos paslaugų teikimo santykius į darbo santykius.

GPM ir soc. draudimo tarifai

Kadangi GPM bei soc. draudimo tarifai dirbantiems pagal darbo sutartis, bendru atveju, yra aukštesni nei dirbantiems pagal paslaugų sutartis, tai toks perkvalifikavimas gali turėti reikšmingas finansines pasekmes tiek įmonei, tiek pačiam darbuotojui.

Laisvai samdomi specialistai vykdo savarankišką veiklą, t.y. specialistas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia išlaidas tokias kaip:

  • darbo priemonės;
  • kvalifikacijos kėlimo kursai ir pan. 

Tuo tarpu naudų suteikimas, kvietimas į įmonės šventes, skirtas darbuotojams, ar tokių pačių dovanų kaip darbuotojams dovanojimas galėtų būti vieni iš argumentų, jog paslaugų teikimo santykiai savo esme atitinka darbo santykius.

Naudos laisvai samdomiems specialistams

Visgi nusprendus suteikti naudas laisvai samdomiems specialistams, jos bus laikomos pajamomis gautomis natūra ir apmokestinamos taip pat kaip ir kitos specialisto teikiamos paslaugos. Atkreipiame dėmesį, jog tam tikros mokesčių lengvatos galioja tik jas teikiant darbuotojams (pvz. sveikatos draudimas), tad galimybių teikti neapmokestinamas naudas šiuo atveju yra dar mažiau.

 

VII. Vėluoju deklaruoti pajamas – kokios galimos pasekmės?

Liko mažiau nei 3 savaitės iki 2021 m. pajamų deklaracijos pateikimo termino. Tad vis dažniau sulaukiame klausimo, kas bus, jeigu pavėluosiu ir nepateiksiu pajamų deklaracijos iki 2022 m. gegužės 2 d.?

Pasekmės priklauso nuo situacijos:

  • Jokių pasekmių, jei turi pajamų mokesčio permoką arba deklaracijos rezultatas nulinis (nei mokėtinos, nei grąžintinos sumos). Anksčiau pateikti deklaraciją gali būti  tavo paties interesas, nes tokiu atveju anksčiau atgausi permoką.
  • Delspinigiai po 0,03% už kiekvieną pavėluotą dieną, jei yra mokėtina pajamų mokesčio suma. Pvz. vieną mėnesį pavėlavus sumokėti 1000 eurų GPM, papildomai susikaups 9 eurai delspinigių.
  • Bauda 10%-50% nesumokėto mokesčio sumos (plius minėti delspinigiai), jei mokesčiai bus deklaruoti tik po VMI atstovų mokestinio patikrinimo. Praktikoje baudos paprastai taikomos piktnaudžiavimo, nebendradarbiavimo atvejais ir gali būti sumažinos sutikus sumokėti trūkstamus mokesčius gražiuoju.

 

VIII. Kaip apmokestinami darbdavio suteikti akcijų opcionai?

Situacijos pavyzdys

Dirbu programuotoju JAV technologijų įmonės Lietuvos padalinyje. Darbdavys 2021 m. man suteikė JAV įmonės akcijų opcijonus, kuriuos galėsiu paversti į akcijas (angl. vest) po 3 metų (t.y. 2024 m.), jei per tą laiką nenutrauksiu darbo sutarties. Kokie mokesčiai bus taikomi? Kada juos deklaruoti ir sumokėti?

Mokesčiai kiekvienu opcijonų gyvavimo momentu:

  • 2021 m., opcijono suteikimo momentu jokie mokesčiai nebus taikomi.
  • 2024 m., opcijono pavertimo į akcijas (angl. vesting) momentu, galima taikyti lengvatą ir GPM bei soc. draudimo įmokų neskaičiuoti. Esminės sąlygos lengvatos taikymui - opcijonas suteiktas vėliau nei 2020-02-01 ir numatytas >3 metų išlaikymo terminas. 

Nesilaikant šių sąlygų gauta nauda bus apmokestinama GPM kaip darbo užmokestis (20%/32% GPM tarifas). Pajamas deklaruoti turės pats darbuotojas.

Akcijų pardavimo momentu reikės mokėti 15%/20% GPM nuo akcijų pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo. Metinėje pajamų deklaracijoje pajamas deklaruoti turės pats darbuotojas. Šiuo metu taikoma GPM lengvata - 500 EUR yra neapmokestinami. Soc. draudimas akcijų pardavimo pajamoms netaikomas.

„PwC“ ekspertės komentaras

Opcijonai  puiki priemonė skatinti darbuotojų lojalumą, tačiau mano praktikoje “tradicinės” Lietuvos įmonės gan retai renkasi suteikti tokią naudą plačiam darbuotojų ratui. Drąsiau tai daro startuoliai.

 

IX. Pateikiau pajamų deklaraciją, bet pastebėjau netikslumų. Ką daryti?

Pirmadienį buvo GPM deklaracijos pateikimo ir mokesčio sumokėjimo terminas. Neretai netikslumus galit pastebėti jau pateikus deklaraciją. Ką daryti  tokiu atveju?

„PwC“ ekspertės komentaras

  • Pateiktoje deklaracijoje koreguokite aktualią informaciją. Tai galite daryti 5 metus, pvz. deklaraciją už 2021 m. galite koreguoti iki 2026-12-31. Koregavimas vyksta per EDS sistemą, pasirenkant „Pateiktos formos“ langą ir susiradus aktualią jau pateiktą deklaraciją.
  • Jei pataisymo rezultatas – mokesčių permoka, tuomet prieš pateikiant deklaraciją išsirinkite savo banko sąskaitą, į kurią norėsite gauti permokos grąžinimą. To nepadarius, per Mano VMI sistemą reikės pildyti papildomą prašymą. VMI permoką turi grąžinti per 90 dienų arba kreiptis dėl papildomos informacijos.
  • Jei pataisymo rezultatas – mokėtinas mokestis, tuomet pateikus deklaraciją reikės sumokėti tiek mokestį, tiek susikaupusius delspinigius.

 

Susisiekite su mumis

PricewaterhouseCoopers, UAB

J.Jasinskio g. 16B, PwC Lietuva

Tel. +370 (5) 239 2300

Sekite mūsų naujienas