Pristatome Jums 13-ąją kasmetę Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausą. Ši apklausa rengiama remiantis jau tradicija tapusia „PwC“ pasauline įmonių vadovų apklausa, kurios rezultatai kasmet pristatomi Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje. Abi apklausos atliekamos panašiu metu.
Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo atstovams kylančius iššūkius bei aktualiausias tendencijas ir palyginti jas su pasaulio įmonių vadovų apklausos duomenimis.
Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa 2025
„Šių metų apklausos duomenys rodo, kad vis daugiau Lietuvos įmonių vadovų mato riziką, jog pasaulio ekonomika gali susidurti su iššūkiais artimiausiu metu. Tokį požiūrį galbūt lemia tvyrantis neapibrėžtumas, karas Ukrainoje, JAV prezidento vykdoma politika ir kiti veiksniai. Tačiau palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos verslo atstovai išsiskiria optimistiškiausiomis nuotaikomis dėl savo šalies ekonominės situacijos.“
I. Verslo augimas
- Lietuvos įmonių vadovai atsargiai vertina pasaulio ekonomikos augimą 2025 metais.
- Požiūris į Lietuvos ekonomikos perspektyvas – optimistiškiausias iš Baltijos šalių.
- Baltijos šalių įmonių vadovai 2025 m. tikisi pajamų augimo.
- Vokietija išlieka pagrindine verslo plėtros rinka Lietuvos įmonėms.
- Reguliacinės aplinkos pokyčiai – pagrindinis veiksnys, lemiantis Lietuvos įmonių ekonominį gyvybingumą.
- Investicijų prioritetai 2025 m.: automatizavimas, pažangios technologijos ir darbuotojų įgūdžių tobulinimas.
- Geopolitiniai konfliktai – bene didžiausia grėsmė verslui Baltijos šalyse 2025 metais.
II. Dirbtinis intelektas
- Išaugo skepticizmas dėl dirbtinio intelekto efektyvumo. Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau naudojamas versle pasaulyje, taip pat Baltijos šalyse, tačiau jo įsisavinimas ir pasiekiami rezultatai skiriasi priklausomai nuo šalies ir verslo sektoriaus. Remiantis šios apklausos duomenimis, galima teigti, kad verslo lyderių Baltijos šalyse skepticizmas vertinant DI efektyvumą smarkiai išaugo, ir įmonių vadovai atsargiai vertina DI poveikį tokiems įmonių rodikliams kaip darbuotojų skaičius, pelningumas ir pajamos.
- Lietuvos įmonių vadovų pasitikėjimas dirbtiniu intelektu – mažiausias Baltijos šalyse. Pasaulinės tendencijos rodo, kad įmonės vis dažniau pasitiki dirbtiniu intelektu (DI), tačiau Baltijos šalys, ypač Lietuva, vis dar linkusios atsargiai vertinti šias technologijas. 41 % Lietuvos respondentų nurodė, kad ribotai pasitiki DI, 27 % – vidutiniškai, tik 22 % jų pasitiki DI stipriai arba labai stipriai.
III. Darbuotojai
- Surasti ir pasamdyti darbuotojus Lietuvoje tapo lengviau. Anot Lietuvos įmonių vadovų, darbuotojų paieškos ir samdos situacija šalyje pagerėjo, palyginti su praėjusiais metais. 35 % apklaustųjų šiais metais, palyginti su 52 % pernai, mano, kad ieškoti ir samdyti darbuotojus tapo sudėtingiau.
- Lietuvos įmonių vadovų prognozės dėl darbuotojų skaičiaus augimo per ateinančius 12 mėnesių yra kiek mažesnės nei pernai: 46 % vadovų šiemet tikisi darbuotojų skaičiaus padidėjimo, palyginti su 55 % 2024-aisiais.
- Lietuvoje reikšmingo atlyginimų augimo nesitikima. Apklausos duomenys atspindi aiškią tendenciją – vis mažiau Baltijos šalių įmonių planuoja didinti atlyginimus 6–10 % ir vis daugiau įmonių vadovų prognozuoja mažą, 0–5 %, atlyginimų padidinimą.
IV. Tvarumas
- Sudėtingas reguliavimas Lietuvoje labiausiai trukdė įvykdyti klimatui palankias investicijas. Lietuvos įmonių vadovai teigia, kad klimatui palankioms investicijoms per pastaruosius 12 mėnesių labiausiai trukdė sudėtingas reguliavimas, toks kaip politinių sprendimų pokyčiai ir nenuoseklūs reikalavimai.
- Pusė Lietuvos įmonių vadovų pripažįsta, kad ESG reguliavimas padidino su atitiktimi susijusias išlaidas. 46 % Lietuvos įmonių vadovų apklausoje nurodė, kad ESG reguliavimas lėmė jų įmonėms papildomas išlaidas, susijusias su atitikties užtikrinimu. Tačiau apklausos duomenys taip pat rodo, kad ESG reguliavimas taip pat padeda suprasti suinteresuotųjų šalių poreikius ir peržiūrėti savo verslo strategiją.
- Lietuvoje įmonių valdybų įsitraukimas į ESG sritį mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje. 38 % Lietuvos įmonių vadovų nurodė, kad atsakomybė už ESG sritį jų organizacijose tenka valdybai. Palyginti su Latvija ir Estija, kur šis rodiklis siekė 70 % ir 76 %, Lietuvoje valdybų įsitraukimas į ESG sritį yra gerokai mažesnis.
V. Verslo aplinka
- Vertindami šalies Vyriausybės veiksmų efektyvumą, verslo atstovai daugiausia kritikos išsakė valstybės administravimo išlaidų mažinimui (81 % vadovų) ir didelių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimui (60 % verslo atstovų).
- Teigiamų įvertinimų sulaukė finansų sektoriaus stabilumas ir skolinto kapitalo prieinamumas (87 % įmonių vadovų palyginti su 57 % pernai).
- 83 % apklaustų vadovų vertina šalies gynybą ir saugumą kaip vidutiniškai arba gana sėkmingą, palyginti su 71 % pernai.
- Sritys, kurias Lietuvos valdžia turėtų išskirti kaip prioritetines, turėtų išlikti tokios pat kaip 2024 m., – šalies gynyba ir saugumas bei mokestinės aplinkos konkurencingumas.
Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa 2025
Sekite mūsų naujienas
