Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat sumokėtų per 600.000 Eur mokesčių, tiek jam yra priskaičiavusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Bet nepavyksta to padaryti – bankai nepriima pinigų, uždirbtų iš kriptovaliutų sandorių ir iškeistų į eurus kriptokeityklose. Todėl jų negalima pervesti į VMI sąskaitą.
Nepanoręs mokesčių tikslais reziduoti kitose valstybėse V. Labanauskas ne savo noru tapo VMI skolininku, jam dėl to areštuotos bankų sąskaitos.
Nenorėjo tapti emigrantu
V. Labanauskas pasakoja kriptovaliutomis aktyviai pradėjęs prekiauti 2016 m., o pastaraisiais metais pasirinkta labiau konservatyvi strategija jam padėjo sėkmingai auginti finansinį kapitalą.
Mokesčius nuo pajamų, kurias uždirbo iš sandorių kriptovaliutomis, jis nusprendė mokėti Lietuvoje.
„Kiti kolegos „treideriai“ dėl mokestinės naudos neretai išvyksta į Monaką, Portugaliją ar kitą šalį. Mano kultūrinis apsisprendimas buvo mokėti mokesčius Lietuvoje: nenoriu būti emigrantas, man patinka Lietuvoje, patinka miestas, kuriame gyvenu. Tikrai nerūpi kokie nors mokesčių optimizavimai, nesiginčiju dėl priskaičiuotų mokesčių sumos, nors dėl jos galima būtų ginčytis. Tiesiog noriu susimokėti man priskaičiuotus mokesčius“, – pasakoja kaunietis.
VMI priskaičiavo, kad už 2017–2020 m. vykdytą prekybą kriptovaliutomis V. Labanauskas turi sumokėti daugiau nei 550.000 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o su kitais mokesčiais – per 600.000 Eur.
Tačiau sumokėti į Lietuvos biudžetą solidžios mokesčių sumos V. Labanauskui iki šiol nepavyksta, nors šiuos pinigus, konvertuotus į eurus, jis turi kriptovaliutų keityklos sąskaitoje.
2021 m. pradžioje pašnekovas išsiėmė individualios veiklos pažymą, leidžiančią verstis „kita, niekur kitur nepriskirta veikla“, o tų pačių metų pavasarį padarė pavedimą iš kriptovaliutų keityklos „Binance“ į savo sąskaitą „Luminor“ banke, vėliau – į sąskaitą „Swedbank“.
„Bankai Lietuvoje iš tiesų yra gana griežti virtualių valiutų atžvilgiu ir dažnu atveju nėra linkę prisiimti su virtualiuoju turtu susijusių rizikų“
„Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bankai renka informaciją apie savo klientų pajamų ir lėšų šaltinius ir atitinkamai vykdo nuolatinę santykių stebėseną, o virtualios valiutos ir su jomis susijusios pajamos gali sudaryti galimybę asmenims nuslėpti tikruosius pajamų ir lėšų šaltinius“, – aiškina D. Jokšas.
Alternatyva – „fintech“ įmonės
Jo teigimu, alternatyva šiuo atveju galėtų būtų Lietuvoje veikiančios „fintech“ įmonės.
„Jos neretai turi didesnį rizikos apetitą tokių klientų atžvilgiu ir yra įsidiegusios atitinkamas rizikos valdymo procedūras. Tačiau bet kuriuo atveju klientas turi būti pasirengęs įrodyti savo lėšų kilmę“, – nurodo D. Jokšas.
Bankai nenori prisiimti rizikos
Bankai traktuoja virtualias valiutas kaip padidintos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos veiksnį ir nėra linkę užmegzti ar tęsti dalykinių santykių su klientais, kurie užsiima tokia veikla, nes nėra galimybės arba yra persudėtinga užtektinai sumažinti su tuo susijusias galimas rizikas.
Plačiau skaitykite Verslo Žiniose.
Susisiekite su mumis
