Kokios yra bendrovės akcijų perleidimo sandorių įforminimo galimybės?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau – LR) civiliniu kodeksu (CK) (1.74 str. 1 d. 3 p.) notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys:

• kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų,
• arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 Eur.

Tame pačiame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kai notarinė forma nereikalinga. Viena jų – jei uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas.

Finansinių priemonių asmenines sąskaitas LR gali tvarkyti finansų maklerio įmonė (FMĮ). FMĮ yra Lietuvos banko (toliau – LB) licencijuotas rinkos dalyvis, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas ir (arba) investicinės veiklos vykdymas. Vadovaudamosi LB pateiktais duomenimis LR veikia 11 FMĮ, tačiau faktiškai vertybinių popierių apskaita užsiima tik dalis jų. Uždarųjų akcinių bendrovių apskaitos tvarkymu užsiimančios FMĮ: AB Šiaulių bankas, UAB FMĮ „Kapitalo srautai“, UAB FMĮ „Orion securities“, „Evernord“, UAB FMĮ.

Atkreiptinas dėmesys, kad perleidžiamos bendrovės akcijos gali būti skirtingos formos – materialiosios (vietoj materialiųjų akcijų gali būti išduodami akcijų sertifikatai, pažymintys neribotą materialiųjų akcijų skaičių) ir nematerialiosios. Nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tai yra asmuo, kuriam nereikia specifinio dokumento – materialiosios akcijos ar akcijų sertifikato, į kurį įrašytas akcijų savininkas. Visų akcinių bendrovių akcijos yra nematerialiosios, o uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti dviejų formų – tiek materialiosios, tiek nematerialiosios (CK 40 str. 9 d.). Pabrėžtina, kad dažniau pasitaikantis variantas yra nematerialiosios akcijos.

Taigi, yra du būdai, kaip bendrovei tvarkyti turimų nematerialiųjų akcijų (vertybinių popierių) apskaitą:

• daryti įrašus asmeninėse akcininkų vertybinių popierių sąskaitose savarankiškai (atsakingas bendrovės vadovas),
• perduoti vertybinių popierių apskaitą FMĮ.

Tuo atveju, jei bendrovės akcijas planuojama perleisti ir tokiam sandoriui būtų taikomi CK nustatyti privalomos notarinės formos reikalavimai, sandorio šalys turėtų arba tvirtinti sandorį pas notarą, arba perduoti akcijų apskaitą FMĮ, kuri atliktų atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose ir išduotų išrašus akcininkams iš šių sąskaitų.

Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse šalys kartais savarankiškai apibrėžia akcijų perleidimo momentą. Pavyzdžiui, (i) nuo sutarties pasirašymo, (ii) nuo pirkėjo piniginių lėšų pervedimo atlikimo ir pan., tačiau Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) numato, kad nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, o materialiosios akcijos yra perleidžiamos padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam perleidžiama akcija ar akcijų sertifikatas, taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis asmuo ir akciją ar akcijų sertifikatą įgyjantis asmuo (ABĮ 46 str. 1 d. ir 2 d.).

Taigi, FMĮ gali tvarkyti bendrovių akcininkų vertybinių popierių sąskaitas, kai akcijos yra nematerialiosios.

Tuo atveju, jei bendrovės akcijos yra materialiosios, tačiau norima bendrovės akcijų apskaitą perduoti FMĮ ir supaprastinti jos tvarkymą, t. y. išvengti įrašų akcijoje ar akcijų sertifikate, uždaroji akcinė bendrovė akcijų formą gali pakeisti išleisdama naują įstatų redakciją, kurioje nurodoma, kad bendrovės akcijos yra nematerialiosios. Bendrovės įstatus turi pasirašyti pagal bendrovės įstatus ar įgaliojimą bendrovei atstovauti paskirtas asmuo. Bendrovės akcijos tampa nematerialiosios tik tada, kai naujieji bendrovės įstatai yra įregistruojami Juridinių asmenų registre.

Vadovaujantis ABĮ nuostatomis, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra akcijų perleidimo–įgijimo sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra jų perdavimas įgijėjui.

Pabrėžtina, kad nėra vieno teisingo būdo sandorių įforminimo perleidžiant akcijas klausimu. Nematerialiųjų akcijų sandorio šalys gali savarankiškai pasirinkti, ar sandorį tvirtinti notariškai, ar naudotis FMĮ paslaugomis. Tačiau, jei sandoris tik pasirašomas, bet tinkamai neįforminamas pagal įstatymą, tai sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 str. 3 d.).

Tiek notarinio sandorio tvirtinimo atveju, tiek vertybinių popierių apskaitą perduodant FMĮ būtina atlikti tam tikrus paruošiamuosius žingsnius prieš sudarant sandorį.

Jei sandoris yra  notarinės formos, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tekstas (valstybine lietuvių kalba) yra iš anksto derinamas pas notarą. Taip pat pabrėžtina, kad notaras prašo pateikti tam tikrus bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, bei pirkėjo ir pardavėjo dokumentus, kurių sąrašas nėra baigtinis. Šis sąrašas gali kisti priklausomai nuo to, ar sudaromas sandoris tarp fizinių, ar tarp juridinių asmenų – pirkėjo ir pardavėjo išrašai iš komercinių registrų, pirkėjo ir pardavėjo įstatai, pasirašančių asmenų dokumentų kopijos ir kt.

Pabrėžtina, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris sudaromas notarui dalyvaujant ir notariškai tvirtinamas. Asmenys, kurie atstovauja pirkėjui ir pardavėjui (jei pirkėjas ir pardavėjas yra juridiniai asmenys), arba pats pirkėjas ir pardavėjas notariškai tvirtinant sandorį turi dalyvauti ir atvykti pas notarą. Jei pirkėjas ir pardavėjas ar jų atstovai to padaryti negali, tokiu atveju jie privalo išduoti notarinės formos įgaliojimą kitam asmeniui pasirašyti sandorį dalyvaujant notarui. Jei įgaliojimas išduotas užsienyje, dažnu atveju reikalinga apostilė ar legalizavimas. Notariškai patvirtinto įgaliojimo legalizuoti ar tvirtinti apostile gali nereikėti, jei jis yra patvirtintas užsienio notaro valstybėje, su kuria LR sudarė dvišalę teisinės pagalbos ir bendradarbiavimo teisminiuose procesuose sutartį (praktikoje priklauso nuo konkrečios tarptautinės dvišalės sutarties ir notaro pozicijos šiuo klausimu). Notaras užtikrina laisvą sandorį sudarančių šalių valią, o tai užtikrina sandorio sudarymo skaidrumą ir atitiktį LR teisės aktams. Po to, kai sandoris sudaromas, notaras perduoda informaciją Juridinių asmenų registrui.

Jei sandoris yra ne notarinės formos, o vertybinių popierių apskaitą tvarkyti buvo perduota FMĮ, dar iki sandorio sudarymo bendrovė, kurios akcijos bus perleistos sandorio metu, turi atidaryti vertybinių popierių sąskaitas savo akcininkams ir pradėti dalykinius santykius su savo pasirinkta FMĮ.

Pabrėžtina, kad FMĮ yra finansų rinkos dalyvis, todėl LB, vadovaudamasis LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (4 str. 1 d.), patvirtina nurodymus, skirtus finansų rinkos dalyviams, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigams plauti ir (arba) teroristams finansuoti, pagal kuriuos FMĮ yra taikomi reikalavimai atlikti kliento pažinimo procedūras.

Atsižvelgiant į tai, FMĮ sutartis su bendrove, kurios vertybinių popierių apskaita yra perduodama ir kurios akcijos yra planuojamos perleisti, pasirašoma tik atlikus „pažink savo klientą“ ir pinigų plovimo prevencijos vidines  procedūras. FMĮ taip pat reikia pateikti tam tikrus dokumentus iš bendrovės akcijų pirkėjo ir pardavėjo. Tokių dokumentų sąrašas nėra baigtinis, tačiau FMĮ įprastai reikalauja pirkėjo ir pardavėjo išrašų iš komercinių registrų, pirkėjo ir pardavėjo įstatų, pasirašančių asmenų dokumentų kopijų ir kt.

FMĮ yra atsakinga už tinkamą bendrovės akcijų perleidimo įforminimą ir pateiktų duomenų tikrumą, todėl jai taip pat pateikiama bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuri gali būti sudaroma tarp užsienio juridinių ar fizinių asmenų anglų kalba ir pasirašoma kvalifikuotais elektroniniais parašais.

FMĮ pateikus bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, FMĮ atlieka toliau nurodytus veiksmus:

• atidaro pirkėjo vertybinių popierių sąskaitą;
• pardavėjo vertybinių popierių sąskaitose padaro atitinkamus įrašus, įrodančius, kad parduodamos akcijos buvo perduotos pirkėjui;
• pirkėjo vertybinių popierių sąskaitose padaro atitinkamą įrašą, įrodantį, kad pirkėjas įsigijo parduodamas akcijas;
• išduoda sandorio šalims išrašus iš pardavėjo ir pirkėjo vertybinių popierių sąskaitų, įrodančius, kad įvyko nematerialiųjų akcijų perleidimas.

Tiek notarinis sandoris, tiek sandorio apskaitymas per FMĮ yra mokama paslauga, kuri įprastai priklauso nuo sandorio vertės ir turi tam tikrą minimalią ir maksimalią vertės išraišką.