Kodėl tarptautinės įmonių grupės nesteigia Lietuvoje EEIG?

Ina Budelinaitė, „PwC Legal“ vyr. projektų vadovė, advokatė

Vartau neoficialią EEIG statistiką ir akys užkliūva, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse EEIG skaičius ypatinga mažas. Lietuvoje vos trys, Latvijoje tik viena. Tik estai ir vėl mus aplenkė, jie turi 14. Kitose valstybėse EEIG skaičiai daug didesni – pavyzdžiui, Vokietijoje jų yra virš 480, Prancūzijoje virš 320. Argumentas, kad esame per maži, netinka – pavyzdžiui, Liuksemburge EEIG skaičius viršija 90.

Kas yra EEIG? Tai – Europos Ekonominių Interesų Grupė, savarankiškas juridinis asmuo, „susidedantis“ iš keleto asmenų. EEIG nėra holdingas, ji neturi jos narių akcijų. Tai savotiška tarptautinė ūkinė bendrija, kuri suburia fizinius ar juridinius asmenis, iš kurių bent du turi būti įsteigti ir veikti skirtingose ES valstybėse. Lietuvoje, beje, EEIG narių atsakomybei ir taikomas tikrųjų ūkinių bendrijų teisinis reguliavimas.

Kam ji skirta? EEIG įsteigiama, norint padėti jos nariams vykdyti arba plėsti jų ekonominę veiklą, ją palengvinti. Pavyzdžiui, ji gali būti sukurta sujungti resursus, žmones, žinias, įrangą bendro tarptautinio statybų, tyrimų ar kito projekto įgyvendinimui, vidiniam grupės išteklių efektyviam paskirstymui. Juk daug lengviau centralizuotai pirkti žaliavas, įrangą ar organizuoti darbus. Ypač turint omeny, kad EEIG yra savarankiškas juridinis asmuo, galintis savo vardu sudaryti sandorius, samdyti žmones, turintis savo vadovą ir narių susirinkimą, kuris sprendžia esminius klausimus.

Tačiau EEIG nėra skirta vykdyti savarankiškos veiklos. Netgi pelnas, jei gaunamas, nėra apmokestinamas EEIG lygmenyje. Visos pajamos iš EEIG veiklos priskiriamos jos nariams pagal steigimo sutartyje numatytas proporcijas, o jei jų nėra – lygiomis dalimis, ir apmokestinamos pagal nacionalines taisykles.

Atsakas skeptikams. Taip, gali pasigirsti prieštaravimų, jog turime kitų teisinių mechanizmų: jungtinės veiklos sutartis yra visagalė, ja gali sureguliuoti visas jos narių tarpusavio teises ir pareigas; specialiai projektui sukurta uždaroji akcinė bendrovė ar jos analogas užsienyje yra daug suprantamesnė, palyginus su egzotine EEIG.

Sutinku, ne visais atvejais EEIG bus naudinga. Tačiau siūlyčiau įvertinti tai, kad be netiesioginių privalumų, tokių kaip „Europos masto“ įvaizdžio formavimo, EEIG dėl savo teisinio savarankiškumo gali ne tik užtikrinti patikimumą bendradarbiaujant su partneriais, bet ir patikimumą viduje, EEIG nariams bendraujant tarpusavyje. Netgi komercines sutartis EEIG sudaro savo vardu, kai tuo tarpu jungtinės veiklos dalyviai pasiskirsto tarpusavyje sutarčių sudarymo ir vykdymo pareigas. Šiuo aspektu EEIG, būdama tik antstatu virš savo narių, kurios išsaugo savo formą, gali būti net svarstoma kaip alternatyva vienos valstybės ribas peržengiantiems jungimams. Pastarieji, nors ir tapo gan įprasti, visgi perėjimo prie naujos struktūros laikotarpiu sukelia bangų.

Lyginant su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, EEIG gali būti daug pigesnė alternatyva, nereikalaujanti kapitalo formavimo, papildomų darbuotojų įdarbinimo ar krūvos teisinių dokumentų. Kita vertus, skirtingai nuo ribotos akcininkų atsakomybės uždarosiose akcinėse bendrovėse, EEIG narių atsakomybė už EEIG prievoles yra praktiškai neribota, kaip ir tikrosiose ūkinėse bendrijose.

Tai kodėl visgi EEIG nesisteigia Lietuvoje? EEIG taikomi buveinės valstybės narės reikalavimai steigimo sutarčiai ir grupės vidinei struktūrai, todėl galbūt mes neišnaudojame, arba neišreklamuojame užsienio grupės įmonėms, sutarčių laisvės galimybių Lietuvoje. Žinoma, nepaisant sėkmingų pavyzdžių, kai iš visos įmonių grupės būtent Lietuvoje įregistruotos įmonės turi didžiausią derybinį svorį ir veiklos apimtis, palyginus su jų satelitais užsienio valstybėse, dažniausiai įmonių grupės veiklos mastai Lietuvoje nebūna dideli. Todėl natūralu, jog EEIG steigiasi tose valstybėse, kuriose arba sukoncentruota derybinė bei sprendimų priėmimo galia, arba kuriose yra pagrindinė projekto vykdymo vieta, jei EEIG steigiama projekto tikslais. Kita vertus, juk nesvarbu, kur steigti EEIG, tai yra unikali teisinė forma, vienoda visose ES valstybėse. Todėl sakyčiau, atsakymas į šį klausimą lieka atviras, ir įmonės be reikalo net nesvarsto Lietuvos kaip tinkamos įsisteigimo vietos EEIG, kaip grupės veiklos organizatorei.