Praėjusius metus išties galime vadinti krizių metais. Karas Ukrainoje, energetinė krizė, spartus infliacijos augimas paveikė visą pasaulį. Pasaulio Bankas prognozuoja, jog dėl susiklosčiusios geopolitinės ir makroekonominės situacijos 2023 metais sulauksime pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimo. Ne išimtis – ir Baltijos šalys.
Šiais metais „PwC“ atliko dvi įmonių vadovų apklausas: 4 410 vadovų iš 105 šalių dalyvavo pasaulinėje apklausoje, o 323 vadovai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasidalino savo įžvalgomis apie ateinančius metus Baltijos šalyse.
Apklausų respondentai ekonomines perspektyvas šiemet vertina pesimistiškiau nei praėjusiais metais. Dėl šios priežasties daugiausiai dėmesio šių metų apklausos rezultatų apžvalgoje skiriama ekonominiams ir besitęsiančio karo Ukrainoje sąlygojamiems veiksniams.
Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa 2023
„Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad, nors geopolitinė ir makroekonominė situacija yra sudėtinga, Baltijos šalių įmonių vadovai išlieka optimistiški ilguoju laikotarpiu. Džiugu, kad net ir per krizes Baltijos šalių vadovai planuoja tęsti investicijas į procesų automatizavimą ir technologijas, taip pat darbuotojų įgūdžių gerinimą, siekdami užtikrinti ilgalaikę savo valdomų įmonių sėkmę.“
Pesimizmas dėl ekonomikos augimo pasiekė rekordines aukštumas
Baltijos šalyse daugiau nei pusė įmonių vadovų mano, kad per artimiausius metus pasaulio ekonomika augs lėčiau. Neigiamos nuotaikos vyrauja ir tarp pasaulinės „PwC“ vadovų apklausos dalyvių – net 73 proc. jų taip pat nusiteikę, kad ekonomika augs lėčiau. Tai yra pesimistiškiausi rezultatai per pastaruosius 10 metų. Tendencijos panašios ir Lietuvoje – 2023 m. prognozuojamas vos 0,1 proc. BVP augimas (2022 m. BVP augo 2,2 proc.), taigi nenuostabu, kad net 40 proc. apklaustų įmonių vadovų mano, jog ekonomikos augimas šiemet lėtės. Pagrindinės priežastys – rusijos karas prieš Ukrainą ir su tuo susiję ekonominiai padariniai, griežtėjanti pinigų politika, taip pat energetikos krizė.
Nerimas dėl verslo ateities perspektyvų – tik trumpuoju laikotarpiu
Verslo aplinkoje 2023 m. neapibrėžtumo lygis dėl makroekonominių ir geopolitinių iššūkių išliks aukštas. Dėl pajamų augimo ateinančius 12 mėn. Baltijos šalių įmonių vadovai yra santūresni nei pernai – 20 proc. įmonių vadovų (+14 p. p. daugiau nei pernai) Lietuvoje prognozuoja, kad pajamos mažės. Visgi Baltijos šalių įmonių vadovų nuomone, šiuo metu kylantys iššūkiai ir grėsmės neturėtų neigiamai veikti įmonių pajamų ilguoju laikotarpiu. Dauguma apklausos dalyvių mano, kad per ateinančius 3 metus jų įmonių pajamos didės. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, optimizmas didžiausias – taip manančių yra net 89 proc. Baltijos šalių įmonių vadovų apklausoje tai yra geriausias rezultatas nuo 2019-ųjų.
„Šių metų įmonių vadovų apklausa rodo, kad Baltijos šalyse pesimizmas dėl makroekonominės situacijos yra didžiausias nuo 2019-ųjų. Nors 2023 m. ekonomikoje matoma ir pozityvių ženklų (pavyzdžiui, energijos kainų augimo stabilizavimasis ar infliacijos mažėjimas), niūrios BVP prognozės ir aukštas neapibrėžtumo lygis verčia verslą būti pasiruošusį reaguoti į besikeičiančią situaciją.“
Kviečiame susipažinti su tyrimo rezultatais Power BI duomenų rinkinyje:
Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa 2023
Susisiekite su mumis
