Jei Seimas priims Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pataisas, mokesčių administratorius galės automatiškai nurašyti iš skolininkų – gyventojų ir verslo – sąskaitų jose esančias lėšas ir jomis padengti laiku nesumokėtus įsiskolinimus valstybei, pavyzdžiui, baudas. Mokesčių ekspertų teigimu, tokiu atveju nuo skolų išieškojimo nurašant lėšas neapsaugos ir turimos bendros ar jungtinės sąskaitos.
Tuo metu siūlomais pokyčiais nepatenkinti antstoliai norėtų išieškoti ne tik administracines baudas, bet ir pridėtinės vertės (PVM), pelno ir kitas mokestines skolas.
Dabar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali nurašyti nuo skolininkų sąskaitų gyventojų ir įmonių nesumokėtus mokesčius. Tokia pat teisė nuo įmokų nesumokėjusių darbdavių sąskaitų nurašyti įsiskolinimus įstatymu yra numatyta ir „Sodrai“.
VMI daugiau teisių suteikti norima siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą, t. y. skolos būtų susigrąžinamos greičiau, nes VMI pati galės nurašyti skolas iš skolininkų sąskaitų.
Taip pat sumažėtų administracinė našta, nes nereikėtų dalies skolų perduoti antstoliams, o vietoj kelių institucijų baudas administruotų mokesčių administratorius.
Nurašymai nuo bendrosios sąskaitos
Ingrida Kemežienė, „PwC“ mokesčių ir teisės paslaugų srities projektų vadovė, kalba, kad gyventojų ir verslo naudojamos bendros sąskaitos neužkerta kelio mokesčių administratoriui išieškoti skolas.
Jos teigimu, pirmiausia reikėtų išskirti atvejus, kai kalbama apie bendrą jungtinę nuosavybę ir bendrą dalinę nuosavybę.
Jeigu kalbama apie bendrą šeimos sąskaitą (bendra jungtinė nuosavybė), tai ir šiuo metu mokesčių administratorius, naudodamasis PLAIS informacine sistema, gali duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).
„Jeigu sutuoktiniai atidaro bendrą šeimos banko depozitinę sąskaitą, tokiu atveju iš karto sutuoktiniai deklaruoja, kad visos lėšos, kurios yra šioje sąskaitoje, yra bendros jungtinės nuosavybės lėšos“, – teigia I. Kemežienė.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pasisakyta, kad baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus yra asmeninė sutuoktinio prievolė, už kurias yra atsakoma savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
„Tačiau jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškojimas pagal asmenines prievoles gali būti nukreipiamas į dalį bendrame turte“, – tęsia „PwC“ atstovė.
Taigi, ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių sąskaitą.
Kalbant apie bendrosios dalinės nuosavybės teise kelių asmenų valdomą banko sąskaitą, pasak I. Kemežienės, situacija iš mokesčių administratoriaus perspektyvos būtų tokia pati.
„Mokesčių administratorius taip pat galėtų nukreipti išieškojimą į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą bendrą sąskaitą, nes nėra numatyta išimčių, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos banko įstatyme, neturi informuoti apie tokio tipo atidarytas ir uždarytas banko sąskaitas“, – paaiškina mokesčių ekspertė.
Taigi, I. Kemežienė pataria, kad tokiu atveju tokios bendros banko sąskaitos bendraturčiams tikslinga būtų iš karto nusistatyti sąskaitos naudojimo režimą, kad „vėliau nekiltų nesusipratimų dėl mokesčių administratoriaus atliktų išieškojimų“.