Prekės ženklo įkeitimas: kaip vyksta turto įvertinimas?

Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuvos sandorių paslaugų skyriaus vadovas, pabrėžia, kad pirmiausia dera kiek atskirti turto įkeitimą ir turto vertinimą, nes įkeitimui pats vertinimas nebūtinai yra reikalingas, o vertė gali būti sutartinė. 

Jei įkeitimas dvišalis, dažnai sąlygas diktuoja įkaito gavėjas, jis, pavyzdžiui, gali pareikalauti, kad prekių ženklas būtų įvertintas, tačiau kartu jo vertė gali būti sutartinė. Jei įkeitimas vienašalis, įkaito davėjas nustato vertę. 

„PwC“ Lietuva yra atlikusi ne vieną prekių ženklo vertinimą, o dažniausiai tokio tipo turto vertinimui atlikti naudojamas pajamų metodas. Vertinimo metu analizuojama, kiek prekių ženklo turėjimas sukuria papildomų pajamų arba kiek padeda sutaupyti. 

„Skaičiavimams dažnu atveju pasitelkiamas „relief from royalty“ skaičiavimo metodas, kurį lietuviškai vadintume netaikyto naudojimosi turtu mokesčio metodu“, – profesinę terminiją pasitelkia R. Žemaitis.

Beje, skaitant įmonių finansines ataskaitas galima rasti informacijos apie jų turimų prekių ženklų vertę. Šie duomenys iš dalies matomi balanso eilutėje „Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės“. 

Čia įrašoma kito nematerialiojo turto, pavyzdžiui, įsigytų prekių ženklų, taršos leidimų, iš koncesijos sutarčių atsirandančio turto ir kitų įgytų teisių likutinė vertė. Ji gaunama iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. 

Pagal verslo apskaitos standartą nematerialiuoju turtu nepripažįstamas bendrovės sukurtas turtas: prekių ženklai, pavadinimai, leidinių antraštės, klientų sąrašai, prekių ženklų reklamos ir kitos išlaidos, kurios negali būti susietos su iš to turto ateityje gautina ekonomine nauda. 

Vadinasi, jeigu įmonė pati yra sukūrusi prekių ženklą, o ne įsigijusi, vertė nebus įvardyta.

Plačiau skaitykite Verslo žiniose.