Metinis pajamų deklaravimas. Kodėl svarbu žinoti, kur dirba darbuotojai?

Mūsų praktika dirbant su užsienio ir Lietuvos įmonėmis rodo, kad pernai iš užsienio dėl pandemijos į savo „namų“ šalį sugrįžę darbuotojai dažnu atveju pasilikdavo ilgiau nei galiojo formalūs kelionių suvaržymai. Taip pat vis daugėja atvejų, kai asmenys samdomi nuolatiniam darbui kitose šalyse. Todėl darbdaviai pradeda keisti įprastinius darbuotojų apmokestinimo procesus arba įgyvendinti naujus. Tai ypač aktualu prasidėjus pajamų deklaravimui už 2020 m.

Mokesčiai mokami, kur faktiškai atliekamas darbas

Bendra taisyklė apmokestinant nuotoliniu būdu dirbančiuosius yra ta, kad gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo (SD) įmokos turi būti mokamos toje šalyje, kurioje faktiškai atliekamas darbas. Yra tam tikrų išimčių, kai GPM ir SD įmokos yra nebūtinai mokamos toje pačioje šalyje, tačiau jos galioja tuomet, kai darbuotojai yra laikinai komandiruojami į užsienį arba nuolat dirba keliose šalyse. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai tarp šalių nėra tarptautinių susitarimų arba jie yra interpretuojami nevienodai. Dėl to GPM ar SD įmokų mokėjimo prievolė kyla keliose šalyse - darbdavio, darbo vietos, asmens rezidavimo šalyje. Į tai reikia iš anksto atkreipti dėmesį ir ieškoti alternatyvų. 

Ne visos šalys yra pateikusios savo nuomonę dėl apmokestinimo pandemijos metu, bet nemažai jų neplanuoja taikyti išimčių.

Kalbant apie Lietuvą, teisės aktai, numatantys apmokestinimo taisykles, nesikeitė. VMI tik prieš kelias savaites viešai pateikė savo nuomonę dėl nuotolinio darbo atvejų, o Sodra pasisako tik tuomet, kai gauna paklausimus raštu dėl individualių atvejų. Tačiau aiški bendra taisyklė - jei įprastai Lietuvoje nereziduojančio asmens darbas Lietuvoje vyko nuotoliniu būdu laikinai, kol galiojo kelionių suvaržymai ir nebuvo galimybių sugrįžti pas darbdavį užsienio šalyje - Lietuvoje už šį laikotarpį nieko mokėti nereikės. Bet tais atvejais, kai darbuotojai pasiliko ilgiau, mokesčiai turi būti sumokėti Lietuvoje už visą darbo periodą. Žinoma, bus svarbu įvertinti, ar negalima pritaikyti išminčių, numatytų tarptautiniuose teisės aktuose - tarkime, susijusių su rezidavimo statusu ar darbo trukme. 

Numatyti rizikas, jeigu darbuotojas dirba užsienyje

Kai nuolatinė darbo vieta yra Lietuvoje, bendruoju atveju mokėti GPM tenka pačiam gyventojui teikiant deklaraciją. Sodros įmokų prievolė tenka užsienio darbdaviui - jis turi įsiregistruoti draudėju ir kas mėnesį deklaruoti bei mokėti įmokas.

Jei Lietuvos įmonės darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, abiejų mokesčių prievolės gali kilti darbdaviui, bet ne visais atvejais - tai priklauso nuo konkrečios šalies taisyklių. Bet kuriuo atveju yra svarbu laiku numatyti rizikas bei ateities planus dėl nuotolinės darbo vietos. Intensyvėjant mokesčių administratorių bendradarbiavimui, šios rizikos gali tik didėti, neigiamai paveikti reputaciją, baigtis finansinėmis nuobaudomis. 

Prasidėjus pajamų deklaravimui 

Jei nebuvo inicijuoti pokyčiai dėl nuotoliniu būdu pernai pradėjusių dirbti asmenų mokesčių, prasidėjus pajamų deklaravimui už 2020 m., šis klausimas tampa ypač aktualus. Teks identifikuoti, kuriose šalyse ir kaip ilgai darbuotojas dirbo, įsitikinti, kad nėra rizikų arba įvertinti jų materialumą, nuspręsti, kaip teisingai apmokestinti pajamas. Kalbant apie SD, reikėtų nepamiršti, kad SD įmokų mokėjimas tai nėra tik mokestinė prievolė - tai yra ir asmens socialinė apsauga, kuri užtikrina galimybę ligos atveju gauti išmokas bei nemokamą medicininę pagalbą. Ji ypač aktuali pandemijos kontekste.

Kadangi darbdavio šalyje mokesčiai nuo darbo užmokesčio įprastai yra išskaičiuojami išmokant atlygį, atsiradus mokesčių prievolei naujojoje darbo šalyje, tenka atlikti korekcijas už istorinį laikotarpį, pertvarkyti įprastinius procesus, gali kilti iššūkių darbuotojams dėl papildomų lėšų poreikio mokesčių sumokėjimui nuo jau apmokestintų pajamų. Dėl to svarbu laiku pasidomėti apie taikytinas išimtis ar įgyvendinti kylančias prievoles šalyje, į kurią persikėlė ir faktiškai dirba darbuotojas, sužinoti taisykles darbdavio šalyje dėl sumokėtų mokesčių permokos grąžinimo bei galimybės nemokėti mokesčių už būsimą laikotarpį, priimti sprendimą, kokia mokesčių našta teks darbuotojui už istorinį ir būsimą laikotarpį, ją perskaičiuoti, atsiskaityti su darbuotoju bei įgyvendinti naują apmokestinimo modelį, nuolat sekti ir efektyviai valdyti pokyčius. 

Lygiagrečiai reikėtų nepamiršti ir darbuotojų naudų paketo peržiūros, įsitikinti, ar, tarkime, persikėlus darbuotojui į kitą šalį, turėta draudimo apsauga galioja ta pačia apimtimi ir pan. Taip pat svarbu peržiūrėti, ar neturi būti koreguojamos darbo sutartys, vidinės įmonių politikos, sprendžiami migracijos klausimai. Dėl faktinių darbuotojų funkcijų svarbu numatyti, ar darbdaviui nekyla nuolatinės buveinės rizika užsienio šalyje. Todėl svarbu šiuos klausimus spręsti kompleksiškai, įtraukiant ne tik įmonės darbo užmokesčio apskaitos, bet ir personalo, finansų, teisės specialistus.