Atliekant su 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1620 susijusius pakeitimus Lietuvos Respublikos (LR) pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (Įstatymas), kartu buvo nuspręsta prisidėti prie LR ekonominio konkurencingumo didinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir vietinių investuotojų plėtros galimybių, nustatant lankstesnį kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reguliavimą.
Palengvinta finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams bei klientams tenkanti našta
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusiu Įstatymo pakeitimu atnaujinami Įstatymo 9 ir 10 straipsniai, įtvirtinantys kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus bei naujai išdėstomas Įstatymo 15 straipsnis, numatantis supaprastintą kliento tapatybės nustatymą.
Įstatymo 9 straipsnio 13 dalimi finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatytas įpareigojimas imtis pagrįstų priemonių, kad suprastų kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūrą ir veiklos pobūdį, t. y., nebelieka pareigos iš klientų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima suprasti kliento nuosavybės ir kontrolės struktūrą ir veiklos pobūdį. Visgi, kaip pažymėta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šis reguliavimo pakeitimas nekeičia finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pareigos gebėti įrodyti priežiūros įstaigai, kad buvo imtasi tokių priemonių.
Dvejais itin aktualiais aspektais atnaujintas Įstatymo 10 straipsnis, kuriame buvo:
- atsisakyta reikalavimo, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse išduotas įgaliojimas turi būti legalizuotas arba patvirtintas dokumentų tvirtinimo pažyma (apostille);
- sudaryta galimybė kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu naudoti dokumentus, duomenis ir informaciją iš patikimų ir nepriklausomų duomenų bazių ar registrų, jei ES valstybėse narėse nėra valstybių informacinių sistemų ar registrų.
Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje atsisakyta reikalavimo, kad supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti taikomas tik kai užtikrinama, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliktas iš kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje, kuri yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kurioje kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, turimos sąskaitos.
Atnaujintas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas
Įstatymo 15 straipsnis pakeitime išdėstomas naujai. Jame į skirtingas dalis išskirtos finansų įstaigos (1 dalis) ir kiti įpareigotieji subjektai (3 dalis), kurie, atsižvelgiant į pačių subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, kai nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, gali taikyti supaprastinto kliento tapatybės nustatymo priemones.
Atnaujintoje Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išskirti trys galimai mažesnės rizikos veiksniai, į kuriuos finansų įstaigos turi atsižvelgti vertindamos, ar dalykiniai santykiai arba sandoris kelia mažą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką:
a) su klientu susijusios rizikos veiksniai:
bendrovės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti ES reguliuojamoje rinkose, arba užsienio valstybių bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms taikomi ES teisės aktus atitinkantys reikalavimai;
valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei Lietuvos bankas;
klientai, reziduojantys mažesnės rizikos geografinėse teritorijose (žr. c punktą);
b) su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios rizikos veiksniai:
gyvybės draudimo sutartys arba papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartys, kai metinė draudimo įmoka arba įmoka į pensijų fondą yra nedidelė arba vienkartinė draudimo įmoka arba įmoka į pensijų fondą yra nedidelė;
pensijų programų draudimo liudijimai, jeigu juose nėra nuostatos dėl jų išankstinio nutraukimo ir jeigu draudimo liudijimai negali būti naudojami kaip įkeitimo objektai;
pensijos, kaupiamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, kitos pensijos, senatvės pensijos ar kitos sistemos, kurios numato pensijas darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, o šių sistemų veiklą reglamentuojantys teisės aktai neleidžia kitam asmeniui perduoti tokios sistemos nario dalies;
finansinės paslaugos, kai tam tikrų rūšių klientams teikiamos tinkamai apibrėžtos ir ribotos paslaugos, kad būtų didinamos galimybės jas gauti finansinės įtraukties tikslais;
paslaugos ir produktai, kai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika valdoma kitais būdais, įskaitant finansines paslaugas, teikiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
c) su kliento registracijos, steigimo ar gyvenamąja vieta susiję geografinės rizikos veiksniai:
ES valstybės narės;
trečiosios valstybės, nustačiusios šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus;
remiantis vyriausybinių ir visuotinai pripažintų nevyriausybinių organizacijų, stebinčių ir vertinančių korupcijos lygį, duomenimis, valstybėje nustatytas mažas korupcijos ar kitos nusikalstamos veiklos lygis (pvz., pagal „Transparency International“ pasaulinį korupcijos suvokimo indeksą – Singapūras, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija ir t.t.);
remiantis Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu arba panašaus pobūdžio regioninės organizacijos (pvz., MONEYVAL) ataskaitų ar panašių dokumentų duomenimis, valstybėje taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys FATF su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu rekomendacijas, ir valstybė veiksmingai tuos reikalavimus įgyvendina (pvz., Kanada, Japonija, Australija ir t.t.).
Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje finansų įstaigoms numatyta pareiga nustatant ir taikant supaprastinto kliento tapatybės nustatymo priemones vadovautis Europos bankininkystės institucijos 2021 m. kovo 1 d. gairėmis EBA/GL/2021/02 pagal Direktyvos (ES) 2015/849 17 straipsnį ir 18 straipsnio 4 dalį dėl deramo klientų tikrinimo ir veiksnių, į kuriuos kredito ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti vertindamos su atskirais dalykiniais santykiais ir vienkartiniais sandoriais ir (arba) operacijomis susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (Gairės).
Jose numatyta, kad įmonės turi įdiegti sistemas ir kontrolės priemones, skirtas užtikrinti, kad su jų veikla ir atskirais dalykiniais santykiais susijusios PP / TF rizikos vertinimas būtų tinkamas ir atitiktų esamą padėtį. Gairėse išskiriami keturi pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su:
- klientais – jų verslo ar profesinė veikla, reputacija ir pobūdis bei elgesys;
- valstybėmis ar geografiniais regionais – kliento įsikūrimo arba rezidavimo (taip pat ir naudos gavėjo), pagrindinės veiklos vietos ir asmeninių ar verslo ryšių ar finansų ar teisinių interesų turėjimo jurisdikcijos;
- produktais, paslaugomis ir sandoriais – (ne)skaidrumo lygis, sudėtingumas ir vertė;
- paslaugų teikimo kanalais – kokia apimtimi dalykiniai santykiai palaikomi klientui fiziškai nedalyvaujant bei pristatančiosios šalys ir tarpininkai, kuriais įmonė naudojasi ir jų santykių su įmone pobūdis.
Gairių 4.44 punkte pažymėta, jog „jeigu yra požymių, kad rizika nėra maža, pavyzdžiui, jeigu yra pagrindo įtarti, kad bandoma imtis PP / TF, arba įmonė abejoja gautos informacijos tikrumu, supaprastinto deramo klientų tikrinimo taikyti negalima. Taip pat, kai yra didelė konkreti rizika ir privaloma vykdyti sustiprintą deramą klientų tikrinimą, supaprastinto deramo klientų tikrinimo taikyti negalima“.
Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyti trys atvejai, kai kiti įpareigotieji subjektai gali atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jeigu pagal kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika:
- bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti ES reguliuojamoje rinkose, arba užsienio valstybių bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms taikomi ES teisės aktus atitinkantys reikalavimai;
- valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bei Lietuvos bankui;
- loterijų atvejais, kai piniginė vertė, skirta loterijos bilietams pirkti bei neatsiimtų laimėjimų sumoms kaupti, laikoma elektroniniu būdu, o didžiausia saugoma piniginė vertė neviršija 1 000 eurų ir negali būti pildoma ar kitaip finansuojama anoniminėmis lėšomis bei negali būti naudojama kitiems negu loterijos bilietų pirkimo atsiskaitymams.
Vertinant šiuos pakeitimus, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai galės lanksčiau ir plačiau taikyti supaprastinto kliento tapatybės nustatymo priemones, kartu įgyvendinant ir Įstatymo reikalavimus. Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į minėtus Įstatymo pakeitimus, netolimoje ateityje galima būtų tikėtis ir Lietuvos banko bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos priimtų susijusių teisės aktų pakeitimų.
Susisiekite su mumis
PricewaterhouseCoopers, UAB
Lvivo g. 21-101, LT-09309, Vilnius, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
