Komentarą paruošė:
- Akvilė Berenytė, „PwC“ Lietuvoje vyr. mokesčių konsultantė
- Monika Bielskienė, advokatė, „PwC“ Lietuvoje projektų vadovė
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paklibino mokesčių tikrinimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Ginče teismas išaiškino, kad VMI turi teisę tikrinti neterminuotai – reikalauti pagrįsti prieš daugiau nei dešimtmetį susidariusius nuostolius, jei jie perkeliami vėlesnių metų pelnui sumažinti.
„Pagrindinis mokesčių tikrinimo ir perskaičiavimo senaties terminas Lietuvoje yra 3 metai. Tačiau šia nutartimi LVAT sudarė prielaidas išimčiai mokestinių nuostolių perkėlimo atveju – teismas išaiškino, kad VMI turi teisę reikalauti pagrįsti šių mokestinių nuostolių susidarymą, net jei jie susidarė daug anksčiau nei prieš trejus metus“
Formuoja naują praktiką
Šis LVAT išaiškinimas formuoja naują teisinę praktiką, kuri gali būti aktuali įmonėms, kurios yra sukaupusios ankstesnių metų mokestinių nuostolių ir juos naudoja vėlesnių laikotarpių pelnui sumažinti. Mokestinių ginčų komisija (MGK) pernai išsakė priešingą nuomonę nei LVAT – kad tikrinant nuostolių susidarymą turi būti taikoma mokestinė senatis.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija balandžio 6 d. pasisakė, kad mokesčio mokėtojo pareigos neišnyksta pasibaigus Mokesčių administravimo įstatyme nurodytam senaties terminui. Ankstesnio mokestinio laikotarpio nuostolių tiesioginis (betarpiškas) ryšys su mokestiniu laikotarpiu, kai šie mokestiniai nuostoliai buvo atskaityti pelno mokesčio dydžiu, implikuoja būtinybę šiuos atskaitymus pagrįsti ir patikrinti, ar teisingai mažinamas apmokestinamasis pelnas būtent tuo laikotarpiu, kuriais naudojami mokestiniai nuostoliai.
VMI ir LVAT pozicija kuria pavojingas prielaidas
Monikos Bielskienės nuomone, ši VMI ir LVAT pozicija, sukuria keletą pavojingų prielaidų. Visų pirma tai išimties grindimas mokestinių santykių tęstinumu, nors įstatyme tokios išimties nėra numatyta. Senaties tikslas – tiesiog uždaryti senus mokestinius laikotarpius ir eiti pirmyn, nesidairant atgal, įtvirtinant teisinio stabilumo garantą mokesčių mokėtojams. Svarbu tai, kad mokesčių teisėje dažnu atveju galima rasti dabarties santykių su praeitimi tęstinumo aspektų, o pagrindus išimtį tęstinumu, atsiranda erdvės vis labiau plėsti išimties taikymą. O tai savo esme keltų ypatingą pavojų pagrindiniam senaties tikslui – suteikti verslui teisinį aiškumą ir saugumą. Antras pavojus, anot Monikos, yra tas, kad tokia išimtimi VMI tarsi atleidžiama nuo savalaikio nuostolingų įmonių tikrinimo.
„VMI gali paprašyti pagrįsti mokestinių nuostolių susidarymą tada, kai įmonė šiais mokestiniais nuostoliais pasinaudos – galbūt po dešimtmečio. Tai pavojingas precedentas ir nuokrypis nuo pagrindinės efektyvumo ir tikslumo siekiamybės – patikrinti įmones kuo greičiau po konkrečios veiklos ar sandorių ir surinkti kokybiškus įrodymus“
Būtent tokiu tikslu nuo 2020 m. buvo sutrumpinta mokesčių perskaičiavimo senatis nuo 5 iki 3 metų, o VMI viešai komunikuoja apie siekį vykdyti kontrolę esamuoju laiku. Tad pritaikytąją išimtį mokestiniams nuostoliams iš dalies galima laikyti žingsniu atgal.
Viena iš išeičių šiai situacijai spręsti galėtų būtų senaties perskaičiavimo senaties reglamentuojančių teisės aktų patikslinimas – aiškiai apibrėžiant, kaip ji turėtų būti taikoma mokestiniams nuostoliams ir kitoms situacijoms, kai papildomi mokesčiai neapskaičiuojami, bet mokesčių administratorius nesutinka su mokesčių mokėtojo deklaruotų išlaidų ar lengvatų taikymo traktavimu.
Daug metų praktikoje buvo vadovaujamasi LVAT 2015 m. nutartimi, kurioje šis teismas buvo pasirinkęs kitokią poziciją – nurodęs, kad laike neribotas fizinio asmens tikrinimas yra nepateisinamas. Šios praktikos šioje byloje laikėsi ir MGK, ir pirmosios instancijos teismas. Todėl ši LVAT nutartis, priimta išplėstinės teisėjų kolegijos, reikšmingai keičia situaciją.
Mokesčių administratoriui palankus mokesčių LVAT sprendimas, pasak Akvilės Berenytės, „PwC“ Lietuvoje vyr. mokesčių konsultantės, turės įtakos mokestinių patikrinimų skaičiui ir jų „ištęsimui“ laike bei griežtesnei VMI pozicijai patikrinimų ar kitų kontrolės procedūrų bei derybų metu.
Tiesa, LVAT sprendimas byloje nėra galutinis – byla perduota MGK nagrinėti iš naujo. Tačiau teisės aiškinimo taisyklė dėl mokestinių nuostolių perkėlimo ir senaties jau yra suformuota.
„Nauja LVAT praktika turėtų būti signalas įmonėms įsivertinti, ar jų turima dokumentacija pagrindžia mokestinių nuostolių dydį, o jei ji nepakankama – imtis veiksmų ją papildyti jau dabar. Dar viena iš alternatyvų verslui galėtų būti sukauptų ir atsineštų mokestinių nuostolių dydžių suderinimas su VMI, įpareigojančių VMI sprendimų forma“
Plačiau skaitykite „Verslo žiniose“.
Susisiekite su mumis
