Mokėjimo paslaugų teikėjų rankomis veržiamas rėtis PVM mokėtojams

Kaip aiškina VMI, šios, ES lygiu nustatytos, pareigos tikslas – suteikti ES mokesčių administratoriams prieigą prie dar daugiau duomenų, siekiant identifikuoti ES veikiančius prekių ar paslaugų pardavėjus, kurie gali nevykdyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolių atitinkamoje ES valstybėje, taigi ir užtikrinti geresnį PVM surinkimą ES, gerinti kovą su PVM sukčiavimu e. prekybos srityje.

Duomenis teikti VMI, kitam ES mokesčių administratoriui turės kredito įstaigos, elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigos, pašto pinigų persiuntimo sistemų įstaigos. Kad atsiras tokia prievolė VŽ patvirtino „Swedbank“, „Paysera“, „pigu.lt“ atstovai, tačiau plačiau šio klausimo nekomentavo.

Ką, kam ir kaip deklaruoti

„Mokėjimo paslaugų teikėjai rinkti, teikti ir saugoti informaciją apie tarptautinių mokėjimų gavėjus turės tuomet, kai tas pats klientas gaus daugiau kaip 25 tarptautinius mokėjimus iš ES valstybės narės arba jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas atliks daugiau kaip 25 tarptautines mokėjimo operacijas tam pačiam gavėjui į trečiąją valstybę ar teritoriją“, – kalba Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento vadovė.

Tarptautinis mokėjimas turi būti inicijuotas ES valstybėje narėje, o gavėjas gali būti kitoje ES valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar valstybėje. Teikti duomenų apie iš trečiųjų šalių ar teritorijų gautus mokėjimus nereikės.

Iš mokėjimo paslaugų teikėjų gautus duomenis VMI turės sukelti į Centrinę elektroninę mokėjimo informacinę sistemą (angl. Central Electronic System of Payment information - CESOP). Šios sistemos dėka ES valstybių narių mokesčių administratoriai galės lyginti pateiktus duomenis su turimais, tai leis jiems glaudžiau bendradarbiauti ir efektyviai kovoti su įtariamais PVM sukčiais, nurodė VMI.

Anot VMI, ES šalių nuostoliai dėl PVM sukčiavimo kasmet siekia daugiau nei 5 mlrd. Eur.  

Praktinė pusė

Joana Gramakovaitė, „PwC“ Lietuvoje netiesioginių mokesčių projektų vadovė, pažymi, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje įsisteigęs mokėjimo paslaugų teikėjas, turintis teisę teikti paslaugas kitose ES valstybėse, gali būti, kad turės pareigą teikti duomenų rinkmenas ne tik Lietuvos VMI, tačiau ir kitų ES valstybių mokesčių administratoriams (apie gautus iš kitų ES valstybinių narių ar atliktus mokėjimus į trečiąsias valstybes).

Mokėjimai, kurie gali patekti į duomenų teikimo pareigos taikymo sritį, yra labai įvairūs – nuo pervedimo iš banko sąskaitos, mokėjimų debeto ir kredito kortelėmis, iki įstaigos, teikiančios elektroninių pinigų mokėjimo paslaugas, teikiamos elektroninės piniginės mokėjimo paslaugos ir pan.

„Stebint pasiruošimą vykdyti šią naują pareigą finansų sektoriuje matyti, kad kyla nemažai praktinių sunkumų įmonėms, vertinančioms, ar jos patenka į šios naujos pareigos taikymo sritį“, – sako J. Gramakovaitė.

Bendrovėms konkrečiai kyla klausimų, kaip teisingai identifikuoti praneštinas mokėjimo operacijas (ypač kai mokėjimo operacijų scenarijų yra daug ir įvairių, o pačių mokėjimo operacijų apimtis gali siekti ir keliolika ar daugiau milijonų per ketvirtį), kaip užtikrinti duomenų tinkamumą, įvertinti galimas duomenų teikimo prievoles ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse, taip pat pasiruošti techniniam šios pareigos įgyvendinimui (duomenų rinkmena turės būti teikiama XML formatu detaliai pagal kiekvieną operaciją).

J. Gramakovaitės teigimu, taisyklės, kuriomis remiantis nustatomi principai, apie kokias mokėjimo operacijas pranešti, kokius duomenis apie konkrečią mokėjimo operaciją įtraukti į duomenų ataskaitas, yra vienodos visoje ES, tačiau yra tam tikrų nacionalinių niuansų, kurie gali skirtis, pvz., kokiu būdu galima pateikti duomenų rinkmeną konkrečios ES valstybės mokesčių administratoriui, kaip gauti prieigą atstovui prie sistemų pateikti duomenų rinkmeną, baudų dydžiai, nesilaikant šios naujos pareigos atitinkamoje ES valstybėje ir pan.

Baudos nuo tūkstančių iki milijonų

Siekdamos užtikrinti mokėjimų duomenų teikimo pareigų vykdymą ES valstybės numatė reikšmingas sankcijas už šių pareigų nesilaikymą ar netinkamą vykdymą.

Baudos Lietuvoje pagal įstatymus įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali siekti nuo 1.800 iki 3.800 Eur, už pakartotinį nusižengimą – nuo 3.800 iki 6.000 Eur.

„Taip pat kyla rizika prarasti patikimo mokesčių mokėtojo statusą. Jei būtų nesilaikoma reikalavimų Lietuvoje, baudos gali ir neatrodyti grėsmingos, tačiau kai kuriose ES valstybėse numatytos baudos gali siekti ir iki vieno ar kelių milijonų eurų“, – priduria J. Gramakovaitė.

Iš mokėjimų paslaugų teikėjų bus reikalaujama teikti duomenis atskirai kiekvienai ES valstybei.

VŽ kalbinti ekspertai mano, kad ši priemonė galėjo būti sukonstruota paprasčiau, sukeliant mažiau administracinės naštos mokėjimo paslaugų teikėjams.

Pavyzdžiui, numatant paprastesnes praneštinų mokėjimo operacijų nustatymo taisykles, sudarant galimybę visų ES valstybių duomenis teikti tik vienam mokesčių administratoriui, jei mokėjimo paslaugų teikėjas veikia daugiau nei vienoje valstybėje, panašiai kaip PVM prievolių srityje veikia OSS schema (ang. Mini One Stop Shop).

Vertinti, ar pasiteisins – dar anksti

„Ruošiantis įgyvendinti šią naują duomenų teikimo pareigą kyla abejonių, kiek pasirinktas būdas yra proporcingas siekiamam tikslui, ir ar ES mokesčių institucijos tikrai efektyviai išnaudos šį didžiulį duomenų srautą, nes pasiruošimas šiai naujai prievolei reikalauja reikšmingų finansinių ir žmogiškųjų išteklių ne tik iš mokėjimo paslaugų teikėjų, bet ir pačių ES mokesčių administratorių“, – sako „PwC“ atstovė.