Lietuvos įmonių nuostolingumas: įžvalgos ir tendencijos

Lietuvos įmonės už 2023 m. deklaravo 3,1 mlrd. Eur mokestinių nuostolių, 0,6 mlrd. Eur daugiau nei prieš metus. Prie to galėjo prisidėti ir galimybė pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) į bendroves, kurios kelerius metus iš eilės deklaruoja nuostolius, įsižiūri atidžiau, ypač į tas, kurios nuostolingai dirba ne pirmus metus.

Plėtra ir lengvatos

„Tikėtina, kad pagrindinės priežastys, lemiančios įmonių nuostolingumą PM tikslais, yra vykdomi inovatyvaus ilgalaikio turto įsigijimai, taip pat mokslinių tyrimų ir investicinės plėtros darbai (MTEP) ir pan. Be to, įmonių sąnaudas didino ir darbo užmokesčio kilimas – tai irgi gali turėti įtakos bendrovės nuostolingai veiklai, nes jos pelningumas ne visada spėja pagal darbo užmokesčio augimo tempą“, - sako Ingrida Kemežienė, „PwC“ Lietuvos mokesčių ir teisės paslaugų vyr. projektų vadovė.

Ji svarsto, jog įtakos galėjo turėti ir tai, kad kai kurios įmonės galėjo per daug optimistiškai vertinti savo perspektyvas po COVID-19 laikotarpio.

„Dalis įmonių pandemijos metu buvo priverstos užsidaryti, o kitos, priešingai, augino pelną, nes keitėsi rinkos – tiek verslo, tiek fizinių asmenų – įpročiai. Pasibaigus pandemijai, dalis vartotojų grįžo prie ankstesnių įpročių ir tai galėjo lemti tam tikro sektoriaus apimčių susitraukimą, o verslas galėjo būti priėmęs ilgalaikius plėtros sprendimus“, – svarsto ekspertė.

Nuostolis nuostoliui nelygu

Tai, kad šalies bendrovės 2023 m. VMI deklaravo gana didelį PM nuostolį, nereiškia, kad visi šie juridiniai asmenys faktiškai vykdė nuostolingą veiklą, pabrėžia I. Kemežienė.

Tai patvirtina ir Registrų centro (RC) preliminarūs duomenys, kad bendras Lietuvos įmonių, pateikusių finansines ataskaitas už 2023 m., ikimokestinis nuostolis pernai sudarė apie 1,9 mlrd. Eur, t. y. buvo daug mažesnis, nei verslas deklaravo VMI pateiktose PM deklaracijose.

I. Kemežienė primena, kad PM tikslais nuostolingai veikianti įmonė finansiniais tikslais gali veikti pelningai, t. y. finansinėje apskaitoje gali būti apskaitytas pelnas, o PM deklaracijoje būti susidaręs nuostolis.

„Tam turi įtakos gaunamos neapmokestinamos pajamos – dividendai, akcijų perleidimo pajamos, pajamos iš kolektyvinio investavimo subjektų ir pan.“, – sako ji.

Neatitikimų tarp finansinės ir PM apskaitos dažnai atsiranda įmonei pasinaudojus PM įstatyme numatytomis lengvatomis.

Lengvatos gali būti pritaikytos įmonėms, kurios įgyvendina investicinį projektą, vykdo mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP) darbus, užsiima filmų gamyba, taip pat toms, kuriose įdarbinti riboti darbingumo asmenys, veikiančioms laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir kt.  

Be to, verslas turi galimybę naudotis sukauptais mokestiniais nuostoliais iš veiklos, kuriais mokestinis pelnas gali būti mažinamas neribotą mokestinį laikotarpį. Įmonė taip pat gali perimti mokestinius nuostolius iš įmonių grupės bendrovės ir taip sumažinti PM bazę. Praktikoje ne taip retai pasitaiko, kad bendrovė deklaruoja mokestinį nuostolį, tačiau kartu skirsto ir išmoka dividendus savo akcininkams, nes finansiškai ji veikė pelningai, atkreipia dėmesį I. Kemežienė. 

Visą straipsnį kviečiame skaityti čia.