Verslo atstovai ir ekspertai vienu balsu tvirtina – valdžios pasiūlyti mokesčių pakeitimai ne tik nepadės surinkti daugiau lėšų gynybai, bet nusmukdys šalies ekonomiką. Mokesčių bus surenkama mažiau, investicijos Lietuvą lenks šonu, talentai darbui rinksis kitas valstybes, o pasiturintys šalies gyventojai, neatmestina, gali tapti kitų jurisdikcijų mokestiniais rezidentais.
Finansų ministerija (FM), praėjusią savaitę pristačiusi verslo bendruomenei šoką sukėlusius mokestinius siūlymus, skaičiuoja, kad dėl šių pakeitimų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėtų daugiausia 0,2%, taigi, apie 150 mln. Eur per metus.
Pagal FM scenarijų, tai atsvertų nauda. Įgyvendinus siūlomą reformą – padidinus pelno mokestį (PM), padidinus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, įvedant keturis šio mokesčio tarifus, apmokestinus gyventojų nekilnojamąjį turtą, ne gyvybės draudimo įmokas ir saldintus gėrimus, gynybai kitąmet papildomai bus surinkta 306 mln. Eur, o 2027 m. – 524 mln. Eur, planuoja ministerija.
Bendra siūlomos mokesčių reformos įtaka investicijų pritraukimui neabejotinai yra neigiama, konstatuoja Nerijus Nedzinskas, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje.
„Dar nesu matęs šalies, kuri, siekdama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, įsivestų tokius riebius progresinius mokesčius. Taip nebūna, taip ekonomika neveikia. Kvalifikuoti specialistai, dideli protai, investuotojai juda ten, kur jiems yra palanku ir paranku“
N. Nedzinsko nuomone, ekonomikos augimui pavojingiausias sumanymas yra tiesioginių – pelno (PM) ir ypač gyventojų pajamų mokesčių didinimas. Juk norima dar daugiau apmokestinti tuos, kurie ir taip daugiausia dirba, yra ekonomikos ir inovacijų variklis, stumia ir veda visą valstybę į priekį.
Kiti siūlomi pakeitimai (PVM lengvatų naikinimas, NT mokestis, cukraus mokestis ir kt.), jo vertinimu, yra tinkami.
Didinamas GPM progresyvumas, anot jo, iš esmės nesuderinamas su Lietuvos siekiu nebūti pigios darbo jėgos šalimi, nes užkerta kelią aukštos kvalifikacijos, aukštą pridėtinę vertę kuriančių žmonių pritraukimui.
„Valdžia siūlo iš jų paimti 32% ir 36% iš to, ką jie uždirbtų! Negi ji nesupranta, kad yra begalė patrauklesnių šalių, kurių pasieniuose nevyksta karas, kur nėra Rusijos grėsmės, kur šilčiau ir maloniau gyventi nei Lietuvoje“, – stebisi N. Nedzinskas.
Jo teigimu, korporacijos, vertindamos, kur steigtis ir vystyti veiklą, pirmiausia skaičiuoja, kiek joms kainuos darbuotojų samdymas ir išlaikymas. Vadinasi, Lietuvos patrauklumas išsyk sumažėja.
„Jei valdžia tikrai siekia kurti gerą investicinę aplinką, padėkit į šalį progresinius mokesčius. Labai tikiuosi, kad mūsų valdantieji atsipeikės ir nenublokš Lietuvos į užribį“
Didesnis GPM progresyvumas turėtų ir daugiau pasekmių, kurios neigiamai paveiktų biudžeto surinkimą, – gyventojams atsirastų daugiau paskatų keisti rezidavimo šalį, struktūrizuoti ir optimizuoti pajamų formas ir srautus, o didelė dalis individualia veikla užsiimančių asmenų tiesiog grįžtų prie atsiskaitymų grynaisiais, vardija N. Nedzinskas.
Susisiekite su mumis
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
