Mokestinė aplinka, jos stabilumas, artėjantys mokestiniai pokyčiai gali paskatinti priimti vienus ar kitus sprendimus – investuoti sukauptą pelną, kaupti rezervą ar išmokėti dividendus akcininkams. Taip pat svarbu įvertinti iš užsienyje registruotų įmonių išmokamų dividendų Lietuvos rezidentams ypatumus.
Metinių akcininkų susirinkimų metu įmonėms tvirtinant bendrovių finansinių metų veiklos rezultatus sprendžiamas ir pelno paskirstymo klausimas, įskaitant dividendų išmokėjimą.
Pavyzdžiui, tokiems sprendimams poveikį daro tai, kad šiuo metu aktyviai diskutuojama apie papildomo gynybos finansavimo užtikrinimo šaltinius, kurie nulemtų didesnę mokesčių naštą kapitalui.
Svarbu laikytis strategijos
Ingrida Kemežienė, „PwC“ mokesčių ir teisės paslaugų srities projektų vadovė, prisimena, jog išsakyta kritika mokesčių reformos siūlymams 2023 m. didino tikimybę, kad svarstymai užsitęs, tad tai bendroves privertė stabtelėti ir neskubėti.
„Kad būtų skubėję išsimokėti dividendus, patikimų duomenų neturime“, – kalba I. Kemežienė.
Atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerijos 2023 m. pavasarį pateiktas ir vėliau kiek koreguotas gyventojų pajamų mokesčio reformos paketas sulaukė kritikos, verslas neskubėjo skirstyti dividendų akcininkams.
„Be to, išaugusios paskolos palūkanos, rinkos pokyčiai galėjo turėti įtakos spendimams skirstyti ar neskirstyti dividendus akcininkams (fiziniams asmenims)“, – prisimena I. Kemežienė.
Vyriausybės patvirtintame Finansų ministerijos GPM įstatymo pakeitimų projekte, kurio svarstymai Seime buvo atidėti, buvo siūloma vietoj šiuo metu taikomų progresinių 32% ir 20% tarifų atskiroms pajamų rūšims taikyti papildomus pajamų mokesčio tarifus (5% ir 7%) neatsižvelgiant į pajamų rūšį, t. y. bet kokios rūšies metinių pajamų sumos daliai, viršijančiai tam tikrą vidutinio darbo užmokesčio dydžių ribą.
Mokesčių ekspertai pažymi, kad, kalbant apie juridiniams asmenims išmokamus dividendus, iš esmės viskas yra gana paprasta. Pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ) dividendai neapmokestinami, jei dividendus gaunanti įmonė valdo ne mažiau kaip 10% balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų) ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą. Jeigu minėtos sąlygos netenkinamos, dividendai apmokestinami 15% pelno mokesčio tarifu.
Išsimokantiems pelną per Estiją, Latviją
Kai dividendai išmokami fiziniam asmeniui, mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį į kitose šalyse registruotų įmonių išmokamo pelno ypatumus.
Pavyzdžiui, Estija ir Latvija Europos kontekste išsiskiria tuo, kad jose dividendų pajamų mokestis netaikomas. Estijoje ir Latvijoje taip yra dėl jų pinigų srautais pagrįstos pelno mokesčio sistemos: užuot taikiusios dividendų mokestį, jos taiko 20% pelno mokestį, kai įmonė paskirsto pelną akcininkams.
Tačiau tai nereiškia, kad dividendai, gaunami iš Estijos ir Latvijos įmonių, Lietuvoje nėra apmokestinami.
„Tačiau reikia pažymėti, kad Latvijos įmonės pelno paskirstymui taikomas 25% pelno mokestis yra sumokamas Latvijoje. Atitinkamai dividendų paskirstymas / išmokėjimas yra neapmokestinamas. Taigi, Lietuvos rezidentui, fiziniam asmeniui, išmokami dividendai iš Latvijos įmonės būtų apmokestinami Lietuvoje.“
Jeigu Latvijoje ar Estijoje išmokami dividendai Lietuvos fiziniam asmeniui būtų neapmokestinami, jie visa apimti būtų apmokestinami Lietuvoje.
Jeigu visgi išmokami dividendai Lietuvos fiziniam asmeniui būtų apmokestinami Latvijoje ar Estijoje, Lietuvoje būtų taikomas atskaitymo (kredito) metodas, t. y. iš apskaičiuotos GPM sumos galėtų būti atimamas užsienyje sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, bet jis negali būti didesnis, nei nurodyta dvišalėje sutartyje.
„Tačiau jeigu užsienio valstybėje būtų pritaikytas didesnis mokestis, Lietuvos rezidentas, fizinis asmuo, turėtų kreiptis į užsienio mokesčių administratorių dėl jo susigrąžinimo, nes Lietuvoje susigrąžinti GPM permokos nėra galimybės“, – dėmesį atkreipia I. Kemežienė.
Skirtingai nei Estijoje ir Latvijoje, daugelyje šalių bendrovių pelnas apmokestinamas dviem lygiais: pelno mokestis subjekto lygmeniu, kai įmonė uždirba pajamas, ir dividendų mokestis arba kapitalo prieaugio mokestis individualiu lygmeniu, kai tos pajamos perduodamos akcininkams kaip dividendai arba kapitalo prieaugis.
Todėl, norint nustatyti tikrąją bendrovių pelno apmokestinimo naštą, reikia įvertinti, koks yra efektyvusis bendras pelno apmokestinimo lygis.
Skaičiavimai rodo, kad, 15% tarifu apmokestinus įmonės pelną ir išmokėjus dividendus akcininkui, Lietuvoje jis nuo 100 Eur gauna 72,25 Eur, o gautas pelnas apmokestinamas bendru efektyviuoju 27,75% tarifu.
Atitinkamai akcininkui Lietuvoje nusprendus parduoti akcijas, šios apmokestinamos 32% bendruoju tarifu, kai nuo 100 Eur įmonės pelno po mokesčių jam lieka 68 Eur.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.