Skelbiamas sąrašas 20-ies didžiausių Lietuvos bendrovių, kurios dvejus metus iš eilės – 2022 ir 2023 m. – vėlavo pateikti finansines ataskaitas. Pagrindinė vėlavimo priežastis, kurią nurodo įmonės, – neužbaigtos audito procedūros. Auditoriai ir verslas sako, kad tai užprogramuota problema, ir siūlo svarstyti galimybę nukelti ataskaitų pateikimo terminą, o institucijų atstovai atkerta, kad bendrovės turi atsakingiau planuoti.
Dauguma Lietuvos bendrovių ir organizacijų finansines ataskaitas (FA) už praėjusius metus turi pateikti iki birželio 1 d. – pasibaigus juridinio asmens finansiniams metams finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, sako teisės aktai.
Nevėluodamos FA už 2022 m. pateikė apie 82.000 įmonių ir organizacijų, VŽ informavo Registrų centras (RC). Tai 43% visų šią prievolę turinčių subjektų.
Birželio 28 d. duomenimis, FA už praėjusius metus jau buvo pateikę 103.000 juridinių asmenų, iš maždaug 190.000, kurie, RC skaičiavimu, tai privalo padaryti.
Kai kurios VŽ sąraše esančios bendrovės FA už 2022 m. pateikė minimaliai vėluodamos – po dienos ar kelių nuo nustatyto termino.
Tačiau dalies įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai RC nepasiekė ir po mėnesio, baigiantis birželiui. Tarp didžiausiųjų – UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Baltic Agro“, UAB „SBA Group“ bei „SBA furniture group“, UAB „Unit Invest“ ir kitos.
Juridinių asmenų finansinių ataskaitų rinkinio informaciją galima pavadinti subjekto „ekonomine nuotrauka“, kurioje matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai.
Šios informacijos vartotojai paprastai būna bendrovių partneriai, tiekėjai, klientai, kreditoriai, įmonių darbuotojai, taip pat valstybės institucijos ir įstaigos ir kt.
Laiku pateikti finansinės atskaitomybės rinkinius yra svarbu visai rinkai, nes tinkamai parengtos FA yra svarbus informacijos šaltinis visiems suinteresuotiesiems asmenims priimant sprendimus, susijusius su įmone ar kitu juridiniu asmeniu, – užtikrina suinteresuotųjų asmenų pasitikėjimą įmone ir prisideda prie geros jos reputacijos, suinteresuotiesiems asmenims padeda numatyti su subjektu susijusias rizikas.
Ekspertai sako, kad tvarkingai teikti FA yra naudinga ir pačioms įmonėms, – tai didina partnerių pasitikėjimą bendrove, padidina galimybes užsitikrinti finansavimą, pelno nesiekiantiems subjektams būna lengviau gauti paramą ar finansavimą projektams.
Rasa Radzevičienė, „PwC“ Lietuvoje partnerė, Audito departamento vadovė, teigia – viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslas ne visada spėja numatytu laiku užbaigti auditus ir pateikti FA, yra mažėjantis auditorių skaičius Lietuvoje ir didėjantis įmonių, kurioms reikalingas auditas, skaičius.
„Augant verslams, auditas tampa privalomas vis daugiau įmonių Lietuvoje, o auditorių skaičius kasmet mažėja. Audito profesija sensta, o įėjimo į rinką – Lietuvos auditorių rūmų egzaminų – barjeras yra itin aukštas. Kasmet prisaikdinama vos po kelis naujus auditorius, o iš profesijos specialistų pasitraukia gerokai daugiau.“
Kaip pernai rašė VŽ, vidutinis Lietuvos auditorių amžius 2021 m. siekė 52,8 metų. Beveik 18% jų priklausė 61–65 metų amžiaus grupei, o jaunesnių nei 30-ies auditorių tebuvo 0,3%. R. Radzevičienė aiškina: vis daugiau įmonių Lietuvoje pradeda atitikti vidutinės ar didelės įmonės kriterijus, todėl FA turi pateikti daugiau atskleidimų, įskaitant ir pinigų srautų ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos privalomą pateikimą, o tam reikia daugiau laiko.
Įtakos, anot jos, turi ir nuolat sudėtingėjantys Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų reikalavimai, todėl, norint parengti kokybiškas FA, reikalingas itin aukštas ekspertinis lygis.
R. Radzevičienė mini ir kitus pokyčius, dėl kurių ilgėja audito procesas: dėl audito standartų pokyčių ir naujų reikalavimų, augančių kibernetinių rizikų, sudėtingėjančių klientų struktūrų auditoriai turi prašyti pateikti daugiau informacijos ne tik iš apskaitos komandos, bet ir kitų padalinių – informacinių technologijų, pirkimų, pardavimų ir pan.
Su problemomis susiduria ir tarptautinės įmonės, kurios apskaitą yra perdavusios užsienio paslaugų centrams, tokiu atveju paprastai atsiranda daug koordinavimo ir komunikavimo tarp skirtingų komandų, o tai lemia ilgesnį informacijos surinkimo bei pateikimo auditoriams laiką.
„Visais atvejais sėkmingas audito procesas priklauso nuo sklandaus abiejų pusių – ir kliento, ir auditoriaus – komandų darbo, konstruktyvaus audito metu kilusių klausimų sprendimo. Kaip patį svarbiausią veiksnį išskirčiau visų informacijos pateikimo ir kokybiškų finansinių ataskaitų parengimo terminų laikymąsi“, – sako „PwC“ Lietuvos partnerė.
Pasak R. Radzevičienės, įmonės vėluoja pateikti FA ir dėl to, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, nustatytas ankstyvas terminas visoms bendrovėms užbaigti įstatymų numatytą auditą. Daugelyje ES valstybių vidutinio dydžio ir mažos įmonės ataskaitas valstybei gali teikti iki birželio ar liepos pabaigos.
Skaitykite plačiau Verslo žiniose.
Rasa Radzevičienė
Partnerė, Audito ir susijusių paslaugų departamento vadovė, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300