Kitoje valstybėje Lietuvos gyventojo gautos pajamos tėvynėje daugeliu atvejų nėra apmokestinamos, nes pajamų mokestis sumokamas toje šalyje. Tačiau dėl neapmokestintų užsienietiškų pajamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje jam gali persiristi į 25% ar 32% progresyvumo zoną, mat VMI jį skaičiuoja pagal susumuotas visas pasaulines pajamas.
Lietuvoje paprastai nėra apmokestinamos asmens pajamos (išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus) gautos iš valstybių, su kuriomis Lietuva turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Tokias sutartis Lietuva šiuo metu yra pasirašiusi su 60 valstybių. Tai visos pagrindinės šalys, su kuriomis ryšius palaiko verslai – ES šalys, Jungtinė Karalystė, JAV, Šveicarija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Singapūras, Kinija ir kt.
„Užsienyje gautos pajamos gali turėti įtakos GPM tarifui Lietuvoje – net jei jos čia neapmokestinamos“
Jos teigimu, nei GPM įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra aiškiai pasakyta, kaip nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio gautos pajamos, kurioms taikomas atleidimo metodas (t. y. jos papildomai neapmokestinamos Lietuvoje, išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus), paveikia tokių pačių pajamų, gautų Lietuvoje, apmokestinimą.
„Tai pasimato tik pildant metinę pajamų deklaraciją“
Pagal nusistovėjusią Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) praktiką, nustatant, koks GPM tarifas taikomas Lietuvoje gautoms pajamoms, jau ir dabar yra sumuojamos visos asmens pasaulinės metinės pajamos (įskaitant tas, kurių Lietuva neapmokestina, pritaikiusi atleidimo metodą).
Pavyzdžiui, jei Lietuvos nuolatinis gyventojas gauna darbo užmokesčio pajamų Lietuvoje ir užsienyje (pavyzdžiui, Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt.), kurios Lietuvoje neapmokestinamos, o bendra šių pajamų suma viršija 60 VDU per metus (2025 m. tai sudarė 126.532,80 Eur), daliai Lietuvoje gauto darbo užmokesčio gali būti taikomas 32% GPM tarifas vietoj įprasto 20%.
„Tai reiškia, kad net neapmokestinamos pajamos iš užsienio gali netiesiogiai padidinti asmens mokesčių naštą“
I. Kemežienė atkreipia dėmesį, kad GPM įstatymas tokio pajamų mokesčio perskaičiavimo nenumato, o šio įstatymo 37 str. aiškiai pasako, kurios pajamos yra atleidžiamos nuo mokesčio.
Įstatyme nurodyta, kad atleidimo nuo pajamų mokesčio metodas taikomas nuolatinių Lietuvos gyventojo iš užsienio šalies, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautoms pajamoms (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarą) – panaikinant dvigubą jų apmokestinimą Lietuvoje.
Susidaro nemaži skirtumai
Galimus mokesčių naštos skirtumus I. Kemežienė iliustruoja pavyzdžiais.
Tarkime, Lietuvoje žmogus per metus gavo 100.000 Eur dydžio darbo užmokestį, kuris yra apmokestintas 20% GPM tarifu. Tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis dar gavo 100.000 Eur atlygį už veiklą valdyboje Latvijos įmonėje, ir šios pajamos buvo apmokestintos 25,5% pajamų mokesčio tarifu (toks tarifas Latvijoje taikomas metinėms pajamoms iki 105.300 Eur).
Kai šis asmuo Lietuvoje VMI deklaruoja metines pajamas, deklaracijoje susumuojamos visos su darbo santykiais susijusios ir jų esmę atitinkančios pajamos ir taip gaunama 200.000 Eur suma, kuri viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Viršijanti 60 VDU (126.532,8 Eur pagal šiemet galiojantį VDU) suma šiuo atveju sudarytų 73.467,2 Eur.
Ją apmokestinant taikomas toks algoritmas – įvertinama, kokia pajamų dalis yra gauta iš užsienio bendrose pajamose (šiuo atveju 50%), todėl 60 VDU yra dauginama iš 50%, dėl to 63.266,4 Eur gyventojo pajamų yra apmokestinama 20% GPM tarifu (susidaro 12.653,28 Eur mokėtino GPM).
Likusi 36.733,60 Eur (100.000 Eur minus 63.266,40 Eur) dalis apmokestinama 32% tarifu, tai sudarys 11.754,75 Eur. Taigi, bendra GPM našta šiam asmeniui siektų 24.408,03 Eur.
„O jei šis žmogus būtų gavęs tik 100.000 Eur darbo užmokestį Lietuvoje, jam reikėtų mokėti 20.000 Eur GPM (100.000 Eur x 20%)“, – palygina I. Kemežienė.
Atitinkamai, jei žmogaus per metus Lietuvoje gautas darbo užmokestis sudaro 100.000 Eur, o atlygis už veiklą Latvijos įmonės valdyboje – 300.000 Eur, Lietuvoje gautas ketvirtadalis visų jo pajamų, t. y. 31.633,20 Eur suma (126.532,80 Eur x 25%), bus apmokestinta 20% GPM tarifu (tai sudarys 6.326,64 Eur). Likusi dalis atlygio, t. y. 68.366,80 Eur, bus apmokestinta jau 32% GPM tarifu (21.877,38 Eur). Tad iš viso Lietuvoje mokėtinas GPM sudarytų 28.204,02 Eur.
Panaši proporcija bus ir kitąmet. VDU dydis 2026-iesiems kol kas nėra patvirtintas – tai įvyks metų pabaigoje, kartu tvirtinant Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 m. rodiklius. Tad VDU kitąmet gali būti kitoks, nei pristatydama mokesčių reformos paketą šią vasarą prognozavo Finansų ministerija.
„Tačiau bet kokiu atveju nuo 2026 m. plečiasi sumuojamų pajamų apimtis. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą pajamos sumuojamos pagal jų pobūdį, o nuo 2026 m. sumuosis visos gaunamos pajamos, tokios kaip darbo užmokestis, turto ir vertybinių popierių pardavimo (jei negalima pritaikyti lengvatų), individualios veiklos pajamos“
Teisinio aiškumo stoka
„PwC“ mokesčių ekspertė atkreipia dėmesį, kad teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas yra vienas esminių Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principo elementų.
„Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui – jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių“
Šiuo atveju kyla abejonių, ar VMI taikomas GPM skaičiavimo algoritmas šias vertybes atitinka.
Ji primena ir Mokesčių administravimo įstatymo 9 str. įtvirtintą nuostatą, sakančią, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti.
„Atitinkamai ir GPM įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, kokią įtaką Lietuvos gyventojui turi jo gaunamos užsienio pajamos, kurios yra apmokestinamos užsienyje ir kurioms taikomas vadinamasis atleidimo metodas, t. y. jos nėra apmokestinamos Lietuvoje“
Susisiekite su mumis
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
