Įmonės akcininkai, nusprendę likviduoti pelno nenešančią bendrovę, kuri neturi skolų nei valstybei, nei tiekėjams, nei darbuotojams, gali sulaukti nemalonaus siurprizo – žinios iš VMI, kad privalo tikslinti PVM atskaitą ir grąžinti solidžią sumą į biudžetą. Taip nutiko likviduojamai inovacijų kūrėjai Kauno UAB „Vittamed technologijos“, siekusiai komercializuoti išradimą – pradėti neinvazinių galvospūdžio matuoklių gamybą.
VMI nurodė „Vittamed technologijoms“ sumokėti per 120.000 Eur PVM, baudų ir delspinigių, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) neseniai pateiktoje išvadoje VMI poziciją palaikė.
Likviduoti pataria atsargiai
Įmonės sprendimas nutraukti veiklą, finansiniai sunkumai ar nemokumo rizika gali turėti įtakos jos PVM prievolėms, įspėja Monika Bielskienė, advokatė, „PwC Legal“ projektų vadovė, atsižvelgdama į neseniai paskelbtus ESTT išaiškinimus Kauno UAB „Vittamed technologijos“ ir Vilniaus UAB „HA. EN“ bylose.
Remdamasi naujausia ESTT praktika, ji pataria apie savarankišką likvidavimą svarstančioms įmonėms atidžiai įsivertinti, ar joms nereikės tikslinti PVM atskaitos ir su tuo susijusias galimas sąnaudas, grąžinant reikšmingas PVM sumas į biudžetą.
Energetikos krizės, karo ir nesibaigiančios COVID-19 pandemijos akivaizdoje nemažai bendrovių susiduria su mokumo iššūkiais, todėl tikėtina, kad gausės sprendimų įmones likviduoti ar pradėti bankroto procedūras.
„Vidutinis likviduojamų įmonių skaičius auga, ir kol kas nematyti tendencijų, kad šie skaičiai mažėtų“, – vertina Jurga Tamašauskaitė, duomenų analitikos „Scorify“ verslo sprendimų vadovė.
Registrų centro (RC) duomenimis, nuo 2022 m. birželio kiekvieną mėnesį buvo inicijuota daugiau nei 2.300 juridinių asmenų likvidavimo procesų. RC nurodo, kad per 2022 m. iš registro buvo išregistruoti 19.847 juridiniai asmenys, 1.246 iš jų – juridinio asmens valdymo organų arba akcininkų sprendimu.
Inovatoriai negavo užsakymų
„Vittamed“, kuri 2015 m. įgijo likviduojamos įmonės statusą, byloje ESTT sprendė dėl ilgalaikio turto PVM atskaitos tikslinimo, kai bendrovės savininkas nusprendė nutraukti veiklą dėl užsakymų trūkumo ir didėjančių nuostolių.
Prof. Armino Ragausko su bendražygiais įkurta UAB „Vittamed“ siekė komercializuoti profesoriaus išradimą – tikslų neinvazinį galvospūdžio matuoklį. Ši inovacija buvo tobulinama laimėjus JAV gynybos departamento ir NASA finansavimą.
Buvo skelbta, kad galvospūdžio matuoklis gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių, taip pat padėti išspręsti astronautų regos sutrikimų problemą, su kuria dalis jų susiduria per ilgos trukmės kosminius skrydžius.
2012 ir 2013 m. „Vittamed“ įsigijo prekių ir paslaugų, įgyvendindama ES lėšomis finansuojamą tarptautinį projektą – matuoklio prototipo sukūrimą.
Kaip nurodoma ESTT išvadoje, šias prekes ir paslaugas „Vittamed“ naudojo siekdama sukurti prototipą (ilgalaikis materialusis turtas), taip pat intelektinę nuosavybę – licencijas (ilgalaikis nematerialusis turtas). Bendrovė planavo prietaisais prekiauti, t. y. naudoti šį ilgalaikį turtą savo būsimai apmokestinamai veiklai.
Prototipų projektas buvo užbaigtas, tačiau 2014 ir 2015 m. įmonei buvo nuostolingi, užsakymų ir potencialių pajamų nebuvo.
Nusprendus, kad „Vittamed“ mokslinė kuriamoji veikla nebus pelninga, nutarta veiklos nebetęsti. 2015 m. rugpjūtį vienintelis akcininkas priėmė sprendimą bendrovę likviduoti.
VMI priskaičiavo 87.957 Eur PVM
Pradėjus likvidavimo procedūras ir paprašius pažymos iš mokesčių administratoriaus, Kauno apskrities VMI 2017 m. pabaigoje pradėjo „Vittamed“ patikrinimą.
2019 m. sausį mokesčių administratorius priėmė sprendimą, kad, nusprendus įmonę likviduoti, jai atsirado pareiga tikslinti pirkimo PVM atskaitą ir grąžinti į biudžetą PVM nuo įsigytų prekių ar paslaugų, kurios nebus panaudotos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.
Todėl ji nurodė „Vittamed“ papildomai sumokėti 87.987 Eur PVM, 30.427 Eur delspinigių ir 8.798 Eur baudą, atitinkančią 10% mokėtino PVM.
Likviduojama bendrovė su VMI sprendimu nesutiko, ginčas persikėlė į teismus.
Galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kreipėsi išaiškinimo į ESTT, šis palaikė VMI poziciją.
„Priežastys, kuriomis būtų galima pateisinti sprendimą likviduoti apmokestinamąjį asmenį, taigi ir ketintos vykdyti apmokestinamos ekonominės veiklos atsisakymą, pavyzdžiui, nuolat didėjantys nuostoliai, užsakymų nebuvimas ir apmokestinamojo asmens akcininko abejonės dėl ketintos vykdyti ekonominės veiklos pelningumo, neturi įtakos jo pareigai patikslinti atitinkamą PVM atskaitą, nes šis apmokestinamasis asmuo galutinai nebeketina naudoti minėto ilgalaikio turto apmokestinamiesiems sandoriams“, – savo išvadoje nurodė ESTT.
Objektyvios priežastys neįtikino
M. Bielskienė, komentuodama šią bylą, primena, kad pareiga 10 metų sekti, ar ilgalaikis turtas naudojamas ekonominėje veikloje, o jeigu jis nenaudojamas – tikslinti PVM atskaitą (t. y. grąžinti į biudžetą PVM) nustatyta PVM įstatyme.
„Visgi atskaitos tikslinti nebūtina, jei įmonė įrodo, kad turto nenaudojimą lėmė objektyvios priežastys. Tipinė tinkama priežastis – įsigytas NT tam tikrą laiką nėra nuomojamas, nes nepavyksta rasti nuomininkų, o įmonė įrodo savo pastangas šiuos nuomininkus rasti. Tokiu atveju tikslinti PVM atskaitos nebūtina“
Anot jos, „Vittamed technologijos“ savo poziciją ir grindė būtent tokiomis, įmonės nuomone, objektyviomis priežastimis – užsakymų nebuvimu, besikaupiančiais nuostoliais, dėl kurių tęsti veiklą tapo objektyviai netikslinga.
Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, o mokestinis ginčas nagrinėti grįžta į Lietuvos teismus, kurie, tikėtina, remsis ESTT išaiškinimu.
„ESTT pasakė, kad tuo atveju, kai visiškai aišku, jog turtas ekonominėje veikloje naudojamas nebus (priežastys nesvarbu), PVM atskaita turi būti patikslinta, t. y. PVM turi būti grąžintas į biudžetą“, – nurodo M. Bielskienė.
Teks įvertinti ir šį kriterijų
Kadangi dabartinėje ekonominėje situacijoje sprendimų savanoriškai nebetęsti veiklos gali dar pagausėti, ekspertė pataria apie likvidavimą svarstančioms bendrovėms atsižvelgti į naują ESTT praktiką.
„Po šio ESTT išaiškinimo atsiranda dar vienas kriterijus, kurį reikėtų įsivertinti, sprendžiant dėl įmonės tolesnės veiklos perspektyvų ir veiklos nutraukimo kaštų“, – konstatuoja M. Bielskienė.
Jos nuomone, priimant sprendimą likviduoti bendrovę, verta strategiškai susidėlioti, koks galimas tolesnis turto panaudojimas (pavyzdžiui, parduoti turtą su PVM) ir kokius turto naudojimo ar siekio jį panaudoti įrodymus (pavyzdžiui, sutartį su NT brokeriu, susirašinėjimą su potencialiais pirkėjais) būtina išsaugoti, kad jie galėtų būti pateikti VMI patikrinimo metu.
Nėra aiškių gairių
„Kita vertus, PVM atskaitos tikslinimo klausimas gali būti aktualus net jei tai nesusiję su mokumu. Įsigytos prekės ar paslaugos gali tapti nebereikalingos įmonės veikloje dėl kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo bendrovės valios“, – sako M. Bielskienė.
Pavyzdžiui, „Ryanair" byloje ESTT pripažino, kad ši įmonė išsaugojo teisę į konsultacinių paslaugų pirkimo PVM atskaitą, nors šios konsultacijos buvo naudojamos „Ryanair“ nesėkmingai bandant įsigyti kitą įmonę, ką padaryti sukliudė konkurencijos teisės apribojimai.
„Ryanair“ teigė ketinusi teikti šiai bendrovei PVM apmokestinamas valdymo paslaugas, bet tai nebuvo įgyvendinta. Galima tik diskutuoti, ar tai tikrai labai skiriasi nuo „Vittamed technologijų“ situacijos – ir vienu, ir kitu atveju teikti paslaugų ar naudoti turto tapo objektyviai neįmanoma“, – svarsto M. Bielskienė.
Jos teigimu, „objektyvus neįmanomumas” vis dar lieka itin subjektyvaus vertinimo įkaitas, o tai sukuria dviprasmiškų situacijų.
„Nėra aiškių gairių, kurios padėtų susiorientuoti, nuspėjamumo, kuris taip reikalingas verslui. Todėl kol kas, atrodo, lieka tik konkretaus atvejo (angl. case by case) analizės ar išankstinio suderinimo su VMI variantas“, – vertina M. Bielskienė.
Kitoje byloje – įmonei palankus ESST išaiškinimas
VŽ jau rašė apie kitą svarbų išaiškinimą, kurį ESTT neseniai pateikė Vilniaus UAB HA.EN byloje.
HA.EN., už 5,5 mln. Eur iš varžytinių perėmusiai 2008 m. Vilniuje pradėto projekto „Dangaus miestas“ neužbaigtų daugiabučių griaučius, pavyko įrodyti, kad VMI sprendimas jai negrąžinti beveik 1 mln. PVM permokos yra nepagrįstas.
Tam prireikė penkerių bylinėjimosi metų ir ESTT išaiškinimo, kad VMI neturėjo pagrindo nuspręsti, jog bendrovė veikė nesąžiningai.
Teismas šioje byloje pasakė, kad įmonė, įsigijusi turtą iš finansinių sunkumų patiriančio partnerio, išsaugo teisę į PVM atskaitą – nors ir galėjo žinoti, jog pardavėjas mokesčio nesumokės.
,,Esminė žinia, kurią pasakė teismas, yra ta, kad mokesčių administratorius negali atsisakyti grąžinti PVM permokos bendrovei remdamasis tik tuo, kad ji žinojo arba turėjo žinoti, jog pardavėjo finansinė situacija yra sunki ir dėl to jis greičiausiai nesumokės PVM į biudžetą“, – rugsėjo 15 d. ESTT paskelbtą sprendimą komentavo Vilma Vildžiūnaitė, Mokestinių ginčų komisijos narė.
Loretos Antanaitienės, HA.EN atstovavusios advokatų kontoros „TGS Baltic“ mokesčių konsultantės, teigimu, jei ESTT būtų priėmęs VMI palankų sprendimą, būtų buvęs sukurtas itin pavojingas precedentas – pirkimo PVM negalėtų atgauti asmenys, kurie turtą perima iš žinomai nemokių asmenų už jų skolas. Taip pat rizikuotų asmenys, perkantys turtą varžytinėse.
Kadangi NT sandorių sumos paprastai yra didelės, pirkėjai dėl neatgauto PVM patirtų reikšmingų nuostolių.
Plačiau skaitykite Verslo Žiniose.
Susisiekite su mumis
