Į ką svarbu atsižvelgti svarstant apie naudas darbuotojams?

Kalbant apie individualizuotas naudas ji pažymi, kad esant dideliam darbuotojų skaičiui reikėtų įsivertinti administracinę naštą, tai lengviau įgyvendinti mažesnėse įmonėse.

Skirtingos naudos ir jų apmokestinimas

Nematerialios naudos

Iš esmės čia patenka visi nematerialūs personalo motyvacijos metodai, pavyzdžiui, jūs, kaip darbdavys, išleidžiate savo darbuotoją kažkokį laiką padirbti nuotoliu iš užsienio ar dirbti pagal lankstų darbo grafiką, ar suteikiate darbuotojui kelias dienas mokymuisi – taigi jūs parodote darbuotojui dėmesį, suteikiate papildomos laisvės ar lankstumo, tačiau nesuteikiate piniginės vertės.

Materialios naudos apmokestinamos lygiai taip pat kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, t. y. taikomas progresinis GPM (20 – 32%) ir PSD+VSD (iki 24,99%).

Čia patenka visos piniginės naudos (kurioms nėra kažkokių išimčių ar lengvatų) – jos yra apmokestinamos lygiai taip pat kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, t. y. atlyginimas. Taikomas progresinis GPM – 20% visoms pajamoms iki 60 VDU per metus, o kas viršija 60 VDU – ta dalis apmokestinama 32%. Ir, žinoma, „Sodra“ (24,99% yra didžiausias galimas visų „Sodros“ mokesčių procentas su 3% pensijos kaupimu dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį. Bendras procentas be papildomos pensijos kaupimo, dirbant pagal neterminuotą sutartį yra 21,27% (darbdavio dalis - 1,77% ir darbuotojo - 19,5%).

Tam tikroms materialioms naudoms taikomos išimtys

GPM įstatymas labai konkrečiai numato kokios piniginės naudos bei kokiomis sąlygomis nėra apmokestinamos, pavyzdžiui:

1. Darbdavio suteiktos dovanos, kurių vertė neviršija 200 Eur per kalendorinius metus – vadinasi, nupirkus darbuotojui dovanų kuponą iki 200 Eur Kalėdų proga, nei darbdaviui, nei darbuotojui nereikės mokėti jokių mokesčių (jei per metus dar nepridovanojote kažko, kad bendra suma viršytų). 
2. Darbdavio suteiktas sveikatos draudimas, kurio įmokos neviršija 25% darbuotojo metinių pajamų. 
3. Darbdaviui tiesiogiai mokymo įstaigai sumokėtos įmokos už darbuotojo aukštesnįjį arba aukštąjį mokymą. 
4. Darbdaviui sumokėjus už viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojo kelionėms į darbo vietą. 

Konkretūs naudų apmokestinimo pavyzdžiai, kada panaši nauda yra apmokestinama, o kada ne

1. Pensijos, sveikatos ir gyvybės draudimo įmokos

Tarkime, jūsų įmonė suteikia darbuotojui sveikatos draudimo naudą. Jei suteiktos naudos vertė neviršija 25% per kalendorinius metus darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, o suteiktos lėšos bus panaudotos medicininėms paslaugoms licencijuotose klinikose ar tam tikriems medikamentams vaistinėje įsigyti – tuomet ši nauda nebus apmokestinama.

Tačiau jei suteiktas sveikatos draudimas neturi limito, arba apima daugiau nei medicinines paslaugas, pvz., sporto klubas, SPA procedūros – tuomet nauda bus apmokestinama. Svarbu paminėti, kad jei darbuotojui suteikiate kelis draudimus, tuomet pensijos, sveikatos ir gyvybės draudimo įmokų sumos turėtų būti sudedamos ir jų visų suma turi neviršyti 25% metinių pajamų (apmokestinama bus ta dalis, kuri viršija 25%).

2. Licencijų / narysčių mokesčiai, kursai, mokymai

Kartais darbdaviai klausia, ar bus laikoma pajamomis natūra, jeigu sumokėsime už darbuotojui būtinas licencijas ar narystes. Deja, GPM įstatymas darbuotojo įgytą licenciją ar narystę laiko pajamomis ir nenumato išimties jų apmokestinimui.

Tuo tarpu kvalifikacijos kėlimo kursai ir mokymai, konkrečiai susiję su darbo funkcijomis – nėra apmokestinami. Įmonei apmokėjus darbuotojo kvalifikacijos kėlimo kursus, susijusius su darbuotojo atliekamomis darbo funkcijomis, šios įmonės patirtos išlaidos nėra laikomos darbuotojo pajamomis ir todėl nėra apmokestinamos.

3. Darbo iš namų priemonių ir sąnaudų kompensavimas

Namų biuro įrengimas turi įvairiausių niuansų ir apmokestinimas priklauso nuo išlaidų kompensavimo mechanizmo. Pirmiausia, mokesčiai nebus taikomi, jeigu darbdavys kompiuterio, stalo, kitos įrangos neperduoda darbuotojo nuosavybei – realiai paskolina. Mokesčiai taip pat nebus taikomi, jei kompensacijos už telefono, interneto, elektros naudojimą ar kažkokios įrangos įsigijimą bus suteikiamos remiantis vidine įmonės tvarka bei atsižvelgiant į faktines išlaidas. Pvz., darbuotojas įsigyja darbo priemonę – nešiojamą kompiuterį – ir įmonė kompensuoja konkrečiai to kompiuterio įsigijimo išlaidas vadovaudamasi vidine įmonės tvarka – tokiu atveju GPM nebus taikomas. Arba tarkim darbuotojas naudoja namų internetą, už kurį įmonė paskaičiuoja kompensaciją pagal vidinę įmonės tvarką bei atsižvelgiant į faktines išlaidas – tokia nauda nebus apmokestinama. (Darbo kodeksas nedetalizuoja, kokiu dokumentu šalys turi įteisinti susitarimą dėl darbo priemonių kompensacijos mokėjimo – galima susitarti ir darbo sutartyje).

Tačiau, jeigu darbdavys suteikia 500 Eur limitą, už kurį darbuotojas savo nuosavybei įsigyja reikiamus baldus ar techniką, arba jei darbdavys skiria fiksuotą 20 Eur / mėn. kompensaciją už interneto ir elektros naudojimą (t. y. neatsižvelgiant į faktines išlaidas) – tuomet šios naudos bus laikomos pajamomis natūra ir bus apmokestinamos GPM bei „Sodros“ mokesčiais. Dažnu atveju sąnaudų kompensacijos tikslus apskaičiavimas sukuria didelę administracinę naštą (turi būti parengta vidinė tvarka, iš darbuotojų renkamos sąskaitos ir t. t.), tad paprastumo dėlei įmonės dažniau renkasi suteikti fiksuotą išmoką ir susimokėti būtinus mokesčius.

4. Įmonės akcijų opcionų suteikimas darbuotojui

Tarkime, šiemet nusprendėte tam tikriems savo darbuotojams suteikti įmonės akcijų opcionus – tai padaryti galite paprasčiausiai sudarant akcijų įgijimo pasirinkimo sandorį, kuris leidžia darbuotojui jūsų suteiktus opcionus vėliau paversti į akcijas. Susitarime galite numatyti ir tam tikras sąlygas, tarkim, kad darbuotojui suteikiama galimybė įgyti akcijas, jeigu bus įvykdyti tam tikri įmonės tikslai. Pirmiausia ir darbdaviui svarbiausia žinutė – opcionų suteikimo momentu jokie mokesčiai nebus taikomi. Toliau jau nuo paties darbuotojo priklauso, kokią realiai naudą jis iš to gaus – GPM įstatymas numato, jog išlaukus lygiai 3 metus nuo opcionų suteikimo opcionų pavertimas į akcijas (t. y. akcijų įgijimas) mokestine prasme taip pat nieko nekainuos.

Neišlaukus 3 metų darbuotojo gauta nauda bus apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Nauda laikoma akcijų rinkos kaina jų įsigijimo momentu, o pajamų gavimo momentas yra akcijų įsigijimo data. Neišlaukus 3 metų gauta nauda bus apmokestinama kaip darbo užmokestis, o už mokesčių sumokėjimą atsakingas pats darbdavys. Tiesa, jei opcionai buvo suteikti užsienio įmonės, pvz., jūsų motininės įmonės ne Lietuvoje – tada pats darbuotojas deklaruoja ir susimoka. Jei Lietuvos darbdavys kompensuoja užsienio (pvz., motininei) įmonei opcionų vertę, taigi sumoka už opcionus ir suteikia juos savo darbuotojui, ir tada jei neišlaukia 3 metų – pats Lietuvos darbdavys mokės GPM ir „Sodrą“ kaip už darbo santykių pajamas.

Monika Stonkė, „PwC“ Lietuvoje žmogiškojo kapitalo vadovė primena apie komunikacijos svarbą.

„Tvarkoje turėtų būti aiškiai išrašyti kriterijai, kuriais remiantis yra skiriamos papildomos naudos darbuotojams. Galima būtų apibrėžti pareigybių ratą ar išdirbtą laikotarpį, po kurio darbuotojui gali priklausyti papildoma nauda. Tvarkoje svarbu pažymėti, nuo kada įsigalioja nauda, kiek laiko galioja, kas nutinka su priskirta nauda, jeigu darbuotojas išeina vaiko priežiūros atostogų ar išeina iš darbo, kas kiek laiko yra peržiūrima papildomų naudų tvarka. Svarbu nepamiršti, kad apibrėžus įmonės papildomų naudų politiką ją būtina iškomunikuoti visiems darbuotojams ir laikyti visiems darbuotojams prieinamoje vietoje, pavyzdžiui, vidiniame įmonės intranete“, – kalba ji.

Plačiau skaitykite Verslo žiniose.