Bręsta europinė PVM reforma: kas laukia verslo

Europos Komisija (EK), užsimojusi sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį tarp ES valstybių narių bei sutrumpinti keitimosi duomenimis spartą tarp šalių mokesčių administratorių, rimtesnių darbų ėmėsi dar 2018 m. – buvo pradėtos viešos konsultacijos, užsakytos studijos, leidžiamos rezoliucijos, dirbo ekspertų grupės.

2022 m. pabaigoje EK pateikė rezultatą – siūlymus keisti PVM direktyvą, kuri buvo pristatyta skambiu pavadinimu – ViDA (angl. VAT in digital age – PVM skaitmeniniame amžiuje).

Pagrindinius argumentus EK sėmė iš pernai paskelbtos PVM atotrūkio ataskaitos, kurioje suskaičiuota, kad ES valstybės narės 2020 m. neteko 93 mlrd. Eur PVM pajamų, o ketvirtadalis šios sumos (apytiksliais skaičiavimais) buvo prarasta dėl sukčiavimo, prekiaujant ES.

Kitas pertvarkos motyvas – siekis supaprastinti kai kurias PVM procedūras ir taip sumažinti naštą ES verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam.

EK skaičiavimais, siūlomi veiksmai padės ES valstybėms kasmet surinkti iki 18 mlrd. Eur daugiau pajamų iš PVM, iš jų 11 mlrd. Eur – užkardžius PVM sukčiavimą.

Trys pagrindiniai siūlymai

Svarbiausi ViDA pasiūlymai iš principo yra trys.

Tai prievolė, kad sandoriams tarp ES įmonių PVM sąskaitos faktūros būtų tik elektroninės ir deklaruojamos beveik realiuoju laiku.

Antras siūlymas – kad platformos, per kurias vyksta trumpalaikė būsto nuoma ir teikiamos keleivių vežimo paslaugos, būtų įpareigotos sumokėti PVM už tikruosius šių paslaugų teikėjus – fizinius asmenis ir mažas įmones, kurios nėra PVM mokėtojos.

Trečioji iniciatyva – suteikti platesnių galimybių tarpvalstybinę prekybą ES erdvėje vykdančioms įmonėms pranešti apie savo sandorius per vieną PVM mokėtojo registraciją ir taikyti atvirkštinį apmokestinimą B2B (verslo verslui) sandoriams.  

Kaip teigia EK, įgyvendinus ViDA siūlymus, bus įdiegta realiuoju laiku teikiama skaitmeninė atskaitomybė PVM tikslais, pagrįsta elektroninėmis sąskaitomis faktūromis, kuri valstybėms narėms suteiks vertingos informacijos kovai su sukčiavimu, ypač karuseliniu.

Komisija nurodo, kad perėjimas prie e. sąskaitų faktūrų padės sumažinti PVM sukčiavimą iki 11 mlrd. Eur per metus, o ES prekybininkų administracinės priežiūros ir atitikties užtikrinimo išlaidos ateinantį dešimtmetį kasmet mažės po 4,1 mlrd. Eur.  

PDF formatas nebetiks

Privalomos elektroninės PVM sąskaitos faktūros sandoriams tarp ES įmonių palies daugumą Lietuvos įmonių. Šis pokytis planuojamas nuo 2028 m.

„Bet kuri Lietuvos bendrovė, parduodanti prekes ar paslaugas ES įmonėms arba perkanti jas iš ES įmonių, turės prie to prisitaikyti“, – konstatuoja Martynas Bagdonas, „PwC“ Lietuvoje vyr. projektų vadovas iš Mokesčių ir teisės paslaugų grupės.  

Lietuvos verslams elektroninė PVM sąskaita faktūra nėra didelė naujiena – jau dabar jos yra privalomos išrašant PVM sąskaitas faktūras pagal viešųjų pirkimų sutartis naudojantis portalu „E-sąskaita“. Kitais atvejais e. sąskaitų faktūrų naudojimas yra pasirinktinis, jei sutinka pirkėjas.

Tiesa, Lietuvos teisės aktai laiko PVM sąskaitą faktūrą elektronine, kai ji tiesiog išrašyta ir gauta elektroniniu formatu, neribojant paties formato. Todėl ir e. paštu persiųsta sąskaita PDF formatu Lietuvoje yra laikoma elektronine.

Įsigaliojus naujiems reikalavimams to nebebus – elektroninėmis bus laikomos tik tokios sąskaitos, kurios išrašytos, perduotos ir gautos struktūrizuotu e. formatu, suteikiančiu galimybę jas apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu, nurodo M. Bagdonas.  

Planuojama, kad e. sąskaitos faktūros bus išrašomos pagal Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, priimtą direktyvoje 2014/55/ES (pvz., XML formatu).

Nebelieka mėnesinės sąskaitos faktūros

Kita naujovė – smarkiai trumpinamas laikas, per kurį leidžiama sąskaitas išrašyti.

Be to, ES valstybėms yra numatyta teisė įsivesti privalomą elektroninių PVM sąskaitų faktūrų naudojimą ir vietos sandoriams.

M. Bagdono teigimu, Lietuva šiuo metu yra viena iš labiau pažengusių ES šalių skaitmenizuojant procesus ir duomenis – yra įdiegusi i.SAF PVM sąskaitų faktūrų registrus, i.VAZ transporto važtaraščius, nustačiusi reikalavimus apskaitos duomenų rinkmenai SAF-T, diegia e. kasos aparatus ir kt.

„Lietuva turės progą pasirinkti privalomai naudoti e. sąskaitas faktūras ir sandoriams šalyje ir galbūt eis skaitmenizavimo keliu sparčiau nei kitos ES šalys“, – svarsto jis.  

Pilną straipsnį skaitykite Verslo žiniose.