Ar 2023-ieji tikrai bus tinkamas metas paspartinti susijungimų ir įsigijimų (M&A) veiklą? Šis klausimas gali skambėti kiek įžūlokai, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. antrąjį pusmetį pasauliniu mastu smarkiai sumažėjo ne tik sandorių skaičius, bet ir bendra jų vertė. Vis dėlto trumpas atsakymas būtų toks: taip, iš tikrųjų šie metai gali būti geras momentas apsvarstyti kokį nors sandorį
„Įmonių susijungimų ir įsigijimų sandoriai paprastai sulėtėja neapibrėžtumo ar rinkos svyravimų laikotarpiu, tačiau, mūsų nuomone, šiuo metu yra reta galimybė įmonėms, turinčioms ryžto, gerai apgalvotą strategiją ir finansines galimybes, sudaryti jų verslą iš esmės transformuoti galinčius sandorius – tokius, kurie leistų pasukti verslą norima kryptimi ir prisidėtų prie jo ilgalaikės sėkmės“ – teigia Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuva Sandorių paslaugų skyriaus vadovas.
2023 m. pradžioje trumpalaikes ekonomikos perspektyvas ir toliau temdys pasaulinės recesijos baimės ir didėjančios palūkanų normos, centriniams bankams bandant sutramdyti rekordinę infliaciją daugelyje regionų. Kai prie to dar prisideda įtampa tarp investuotojų, vis dar besisielojančių dėl 2022 m. smarkiai sumažėjusių akcijų kainų visame pasaulyje, karo Ukrainoje, kitų geopolitinių įtampų, tiekimo grandinių sutrikimų ir griežtėjančio reguliavimo, nenuostabu, kad įmonių vadovai gali jaustis tarsi būtų užspeisti į kampą.
Paradoksalu, tačiau šios sudėtingos sąlygos sukuria kartą per dešimtmetį pasitaikančias galimybes, nes greta kitų veiksnių pasikeitė ir akcijų įverčiai, sumažėjo konkurencija dėl sandorių, ir į rinką patenka vis daugiau naujo turto, tarp jo ir tokio, kuris parduodamas dėl patiriamų sunkumų. Manome, kad 2023 m. pirmąjį pusmetį sandorių rinka išliks prigesusi, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, manome, kad įmonių vadovai ir valdybos turėtų įveikti savo natūralius nuogąstavimus ir vis dėlto įtraukti M&A sandorius į savo strategijas kaip esminę jų dalį. Iš tiesų, kai kurie iš jų jau pravėrė savo pinigines, kad pasinaudotų šiomis galimybėmis ir galbūt susikurtų atspirties tašką, kuris leistų palikti konkurentus už nugaros.
„PwC“ 26-oji metinė pasaulinė įmonių vadovų apklausa atskleidė, kad įmonių M&A sandoriai vilioja net sunkmečiu: nors 72 proc. įmonių vadovų pesimistiškai vertina pasaulio ekonomikos augimą, 61 proc. jų teigė, kad 2023 m. jie neketina atidėti anksčiau planuotų sandorių, tam, kad sumažinti galimų ekonominių iššūkių ir svyravimų poveikį. Manome, kad vadovai ir toliau žvelgia į M&A sandorius kaip į būdą paspartinti savo įmonių skaitmeninę transformaciją. Pastaruosius kelerius metus aktyviausi sandoriai vyko būtent technologijų sektoriuje. Vis dėlto troškulys skaitmeniniam turtui ir pajėgumams iš esmės lieka nenumalšinamas, nes per pastaruosius kelerius metus vyravusi arši konkurencija ir aukšti įmonių įverčiai stabdė daugelio bendrovių, norinčių vykdyti tokius įsigijimus, galimybes juos realizuoti. Įsigijimus planuojančios įmonės ne tik didina technologinius pajėgumus, bet ir siekia pakeisti savo pozicijas tarp konkurentų ir sparčiai besikeičiančios rinkos atžvilgiu, pasipildyti užsakymų srautus, persiorientuoti į naujas rinkas ir apskritai atrasti save iš naujo.
„Karas Ukrainoje, po to sekusios rekordinės energetikos kainos, infliacija, augančios palūkanų normos, trūkinėjančios tiekimo grandinės privertė investuotojus praėjusį rudenį kiek stabtelti, iš naujo įsivertinti potencialių investicijų galimą generuoti grąžą ir atitinkamai galimą mokėti sandorio kainą. Tačiau panašu, kad juodojo žiemos scenarijaus pavyko išvengti ir optimistiškesnėms nuotaikoms įsivyravus metų pradžioje, jaučiamas suaktyvėjimas rinkoje“
Savo 2022 m. vidurio apžvalgoje pateikėme keletą idėjų, kaip sandorius planuojantiems vadovams sėkmingai atremti akcininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių nuogąstavimus ir įgyti jų pasitikėjimą, kad sandoriai taptų įmanomi dabartinėmis sąlygomis. Tarp jų buvo šie patarimai:
Tiesa yra ta, kad šiandien gauti leidimą vykdyti M&A sandorius, ypač tuos, kurie būtų transformacinio pobūdžio, yra dar sunkiau nei tai buvo prieš šešis mėnesius. Valdybų, investicijų komitetų, akcininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių nuogąstavimai neišvengiamai didėjo kartu su makroekonomine rizika ir recesijos baime, bei tuo pačiu atvėsusia M&A sandorių rinka. Permokėjimo, per didelio įsiskolinimo, nesugebėjimo įgyvendinti planų ir daugybė kitų rizikų šiuo metu matomos plika akimi, tad užkietėję skeptikai reiškiasi kaip niekad drąsiai.
Vis dėlto kaip tik šiuo metu yra atsivėręs galimybių langas, ypač didelėms įmonėms, ir siekiant įgyvendinti sandorius, jų vykdytojams gali tekti žengti ryžtingus žingsnius, kurie leistų pakeisti žaidimo taisykles jų verslo sektoriuose bei sukurtų ilgalaikius tvarius rezultatus. Atsižvelgdami į padidėjusią suinteresuotųjų šalių kontrolę, sandorių sudarytojai turės rasti būdų, kaip įtikinti valdybas, akcininkus ir kitas suinteresuotąsias šalis dėl naujų investavimo galimybių. Tam prireiks ne tik drąsos, bet gali tekti pasitelkti ir vieną ar kelis iš šių kūrybinių sprendimų:
Apsvarstykite, kaip sandorį vertins suinteresuotieji asmenys – ar jis atneš naujų produktų ar paslaugų, naujų rinkų, naujų klientų, ar galbūt paspartins skaitmeninimą, padidins spaudimą konkurentams, ar bus naudingas ilgalaikei įmonės pozicijai? Išsamesnis naratyvas, siekiant pabrėžti žaidimą keičiančias strategines sandorio savybes, gali padėti patraukti atsargesnius suinteresuotuosius asmenis į pritariančiųjų pusę.
Skolinimasis dabar tapo brangesnis ir sunkiau prieinamas, tačiau sumanūs ir patyrę investuotojai ras kūrybiškų būdų, kaip sudaryti sandorius. Privataus kapitalo (angl. PE) fondai ypač garsėja novatoriškumu ir pastaraisiais mėnesiais matėme, kaip svarbiems sandoriams finansuoti jie pasitelkia įvairių finansavimo struktūrų derinius, pavyzdžiui, terminuotas paskolas, atidėtus mokėjimus, viso sandorio finansavimą iš nuosavo kapitalo, konsorciumo sandorius arba pasitenkinama mažumos dalimi siekiant įgyvendinti strategiškai svarbų įsigijimą. Kitiems finansavimą gali padėti užsitikrinti aiškus verslo pagrindimas ir teigiamų aplinkosaugos, socialinių ir valdymo (angl. ESG) aspektų įrodymas, arba tai gali tapti tokiu vertės kūrimo šaltiniu, kuriam būtų taikomos palankesnės palūkanų normos, vyriausybės paskatos ar mokesčių lengvatos.
Jei dabartiniai ekonominiai sunkumai užsitęs ir 2023 m., gali išaugti ir suintensyvėti restruktūrizavimo poreikį ir sunkumus patiriančių įmonių susijungimų ir įsigijimų skaičius. Dėl jau atsargesniu tapusio rizikos kapitalo fondų finansavimo nemažai ankstyvos stadijos įmonių jau susidūrė su investavimo etapais, kurių metu jų įverčiai krito (angl. Down round). Taip pat buvo atvejų, kai ankstyvojo etapo įmonės negalėdamos gauti papildomo finansavimo, jau ieškojo pirkėjo. Kartu su apmirusia pirminių viešų akcijų siūlymų rinka tai greičiausiai sukurs galimybių, ypač korporacijoms, investuoti į įmones, taikančias inovatyvius verslo modelius ir įdomias technologijas, turinčias skaitmeninio turto ar kitų pajėgumų, arba įsigyti jas už priimtinesnę kainą nei anksčiau. Tikėtina, kad dėl pasikeitusių viešai kotiruojamų įmonių akcijų įverčių bus sudaryta daugiau sandorių, kuriuose dalyvaus šios įmonės, įskaitant jų pavertimą uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kaip kad neseniai paskelbto „Coupa Software“ įsigijimo atveju, kurį įvykdė „Thoma Bravo“. Privačių bendrovių akcijų įverčių korekcija trunka ilgiau, tačiau tikimės, kad sandoriai suaktyvės, rinkos nuotaikoms pereinant iš pardavėjų į pirkėjų rinkos.
Infliacija, palūkanų normos, recesijos baimė ir kiti veiksniai daro nevienodą poveikį skirtingoms šalims ar regionams. Pavyzdžiui, 2022 m. pasaulyje išskirtine šalimi tapo Indija, kurios ekonomika toliau augo, per metus M&A sandorių apimtys padidėjo 16 proc., o sandorių vertė išaugo 35 proc. iki rekordinio lygio, kai tuo metu JAV, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų šalių buvo fiksuotas dviženklis nuosmukis. Tie investuotojai, kurie sugeba rasti galimybių ir augimo perspektyvų kitose rinkose, gali gauti didesnę grąžą. Be to, esant stipriam JAV doleriui, tarptautiniai sandoriai gali tapti patrauklesni dėl valiutos kurso, ypač pirkėjams, kurių pagrindinė valiuta yra JAV doleris.
Neapibrėžtumo laikotarpiu įmonės turi laikytis kapitalo drausmės ir atlikti strategines savo verslo peržiūras. Vadovams iš naujo vertinant savo verslų portfelius pagal pagrindinę įmonės strategiją, vienas iš esminių klausimų, į kuriuos jie turi atsakyti, yra tai, kiek jie turėtų tęsti investicijas į nepagrindines ar mažiau augančias sritis. Jei toks turtas atskiriamas parduoti, tai atlaisvins grynųjų pinigų, kuriuos bus galima reinvestuoti į sparčiau augančias sritis, ir turtas, kurio ketinama atsisakyti, suteiks galimybių įsigyti kito turto. Numatome, kad dėl tokių strateginių peržiūrų dideli konglomeratai, siekiantys tapti lankstesniais ir optimizuoti kapitalo paskirstymą, gali ir toliau siekti atskirti dalį savo verslo į naujas įmones.
„PwC“ tyrimais nustatyta, kad darbo jėga yra didžiausia augimo rizika. Kadangi darbuotojai daro tiesioginį poveikį verslo rezultatams, šiandien visi sandoriai turi turėti gerai apgalvotą personalo strategiją. Kaip įdarbinti, motyvuoti ir išlaikyti darbuotojus, kokią įtaką darbuotojų atlygis ir priedai turės tolesnei sąnaudų struktūrai, ypač atsižvelgiant į talentų trūkumą ir darbo užmokesčio infliacijos spaudimą – visa tai yra išsamaus patikrinimo sritys, kurias reikia atidžiai apsvarstyti.
„Pastaruoju metu pastebime, kad kai kurių planuojamų sandorių Baltijos šalyse, ypač technologijų sektoriuje, pagrindinis katalizatorius yra siekis įgyti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tokiais atvejais visas sandorio naratyvas yra paremtas perkamos įmonės darbuotojų sukuriama verte, dėl ko vis daugiau investuotojų įtraukia žmogiškuosius išteklius į išsamaus patikrinimo apimtį (angl. HR due diligence)“ - Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuva Sandorių paslaugų skyriaus vadovas.
Norint užtikrinti didesnį pasitikėjimą prognozių įgyvendinamumu, labai svarbu modeliuoti įvairius scenarijus.
„Infliacija, augančios palūkanų normos, mažesnio BVP augimo ar recesijos galimybė, kai kuriais atvejais ir užsienio valiutos kurso pokyčiai – visa tai dar labiau apsunkina vertinimą, modeliavimą ir investicijų pagrindimą. Siekiant patikrinti prielaidas nepalankiausiomis sąlygomis ir suplanuoti tikėtinus ir netikėtus įvykius, reikia atlikti įvairesnes jautrumo analizes 1-2 metų laikotarpiui“ - teigia Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuva Sandorių paslaugų skyriaus vadovas.
Nestabili rinka nevienodai paveikė sandorius sudarančius subjektus, vieniems suteikdama daugiau pranašumo, o kitiems – sunkumų, priklausomai nuo jų atitinkamų susijungimų ir įsigijimų strategijų. Pateikiame mūsų nuomonę apie tai, kaip 2023 m. reaguos skirtingi rinkos žaidėjai:
Įmonės/Korporacijos. Įmonės, turinčios grynųjų pinigų, šioje rinkoje turės gerą poziciją. Jos ne tik turi augimo ambicijų, tačiau ir sinergijų teikiamą pranašumą užsitikrinant geresnius akcijų kainų įverčius. Daugelis konglomeratų dabar pripažįsta, jog jiems būtina tapti lanksčiais ir veržliais. Tikėtina, kad naudos gaus tie, kurie pasinaudos šiuo laikotarpiu, kad iš naujo įvertintų ir optimizuotų savo portfelį.
Privatus kapitalas. Per pastaruosius kelerius metus privataus kapitalo įmonės panaudojo rekordiškai daug pritraukto kapitalo, o jų dalis M&A sandoriuose padidėjo nuo maždaug trečdalio visos sandorių vertės prieš penkerius metus iki beveik pusės 2022 m. Lėšų pritraukimas ir toliau vyksta sparčiai, todėl pasauliniu mastu dar nesuinvestuotas privatus kapitalas (angl. „dry powder“) šiuo metu siekia maždaug 2,4 trilijonus dolerių. Tačiau didelės palūkanų normos ir sunkumai pritraukiant finansavimą su svertu per paskolų rinkas kiek sulėtino jų veiklą. Vis dėlto, galbūt neilgam. Kaip jau minėjome anksčiau, privataus kapitalo fondai ieškos alternatyvių būdų finansuoti svarbius sandorius ir neliks nuošalyje. Drausmingesnės įmonės stengsis laikytis savo investicijų planų, tačiau išliks pakankamai lanksčios, kad galėtų greitai imtis veiksmų atsiradus vertės kūrimo galimybėms. Kai kurie didžiausi privataus kapitalo fondai jau yra pritraukę skolinį finansavimą, kuris greičiausiai suteiks jiems konkurencinį pranašumą dėl sudėtingesnio finansavimo rinkoje.
„Baltijos šalyse veikiantys privataus kapitalo fondai turi pritraukę dar pakankamai daug nesuinvestuoto privataus kapitalo kurį turėtų panaudoti artimiausiais metais, tad prognozuojame, kad lūkesčiams tarp pirkėjų ir pardavėjų kiek suartėjus, dalis iš jų šiemet bus aktyvesni nei pernai“ - Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuva Sandorių paslaugų skyriaus vadovas.
„Lietuvoje jau kuris laikas stebime sveikatos priežiūros paslaugų konsolidaciją. Privataus kapitalo fondai akiratyje atsidūrė medicinos, veterinarijos, diagnostikos klinikos ir kiti medicinos paslaugų teikėjai. Atsižvelgdami į iššūkius, susijusius su infliacijos aplinka ir reguliavimo aplinkos pokyčiais, manome, kad tiek pirkėjai, tiek pardavėjai šiame sektoriuje gali išlikti aktyvūs."
Specialiosios paskirties įsigijimo bendrovės Specialios paskirties įsigijimo bendrovėms (angl. „special purpose acquisition companies“ arba SPAC) kol kas sunkiai sekasi sudaryti sandorius, ir daugeliui jų greičiausiai tiesiog pritrūks laiko juos įgyvendinti. 2022 m. įvyko 85 SPAC pirminiai vieši siūlymai, kurie pritraukė maždaug 12 mlrd. JAV dolerių pajamų, t.y. gerokai mažiau nei 2021 m., kai įvyko daugiau nei 600 SPAC pirminių viešų siūlymų ir buvo pritraukta daugiau nei 144 mlrd. JAV dolerių. JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos (angl. SEC) taisyklės, prasti SPAC rezultatai po pirminių viešų siūlymų ir sunkumai užsitikrinant tokių investicijų finansavimą prisidėjo prie rekordinio investicinių vienetų išpirkimų skaičiaus, mažesnio SPAC susijungimų aktyvumo ir net kelių anksčiau sutartų SPAC sandorių nutraukimo.
Skolos fondai. Bankams stengiantis apriboti savo atviras pozicijas kai kuriuose rizikingesniuose sektoriuose, numatome, kad skolos fondai ir toliau perims dalį bankų rinkos šioje srityje, o jų skolinimas taps svarbiu veiksniu užtikrinant labai reikalingą likvidumą skolinimosi rinkoje; iš esmės taip jie sukurs tam tikrą „antrą dugną“ M&A sandorių rinkoje.
Rizikos kapitalo fondai (angl. Venture capital). Kadangi investuotojai atsisako rizikingesnių investicijų, tikimės, kad ankstyvojo etapo įmonės, kurioms gali būti sunku gauti tolesnį finansavimą, susidurs su tam tikrais sunkumais. Tai gali suteikti įdomių įsigijimo galimybių korporacijoms ir privataus kapitalo įmonėms.
2022 m. pasaulinis M&A sandorių skaičius ir vertė, palyginti su rekordiniais 2021 m. lygiais, sumažėjo atitinkamai 17 proc. ir 37 proc., tačiau išliko didesni nei 2020 m. ir nei dar iki pandemijos buvęs sveikas lygis. Didelis įmonių M&A sandorių aktyvumas 2021 m. išliko ir 2022 m. pradžioje, tačiau randantis vis naujoms nepalankioms aplinkybėms, kiekvieną ketvirtį sandorių aktyvumas vis menko. 2022 m. antrąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, sandorių skaičius ir vertė sumažėjo atitinkamai 25 proc. ir 51 proc. Tačiau šios tendencijos nebuvo vienodos visose šalyse ar regionuose, o tai rodo investuotojų platesnio masto perėjimą prie galimybių ir augimo paieškų kitose rinkose. Išsamiau pateikiame savo vertinimus:
Azijos ir Ramiojo vandenyno (angl. APAC) regionas: 2022 m. M&A sandorių skaičius ir vertė sumažėjo atitinkamai 23 proc. ir 33 proc., labiausiai – Kinijoje, kur sandorių skaičius ir vertė sumažėjo atitinkamai 46 proc. ir 60 proc. Kinijoje susijungimų ir įsigijimų skaičius sulėtėjo daugiausia šalies viduje – tam įtakos turėjo su COVID susiję iššūkiai ir mažėjanti paklausa kiniškam eksportui. Įmonės, siekiančios patekti į Azijos rinkas, vis dažniau ieško investavimo galimybių ne tik Kinijoje, bet ir Indijoje, Japonijoje ir kitose Pietryčių Azijos šalyse. Indija tampa vis patrauklesne vieta investicijoms, aplenkdama Kiniją ir Pietų Korėją pagal sandorių vertę ir užimdama antrą vietą regione po Japonijos.
Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos (angl. EMEA) regionas: Įsigijimai ir susijungimai EMEA regione vyko sklandžiau nei Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Šiaurės ir Pietų Amerikos regionuose, nepaisant to, kad rinkas paveikė didesnės energijos sąnaudos ir sumažėjęs investuotojų pasitikėjimas. 2022 m. sandorių skaičius ir vertė visame EMEA regione sumažėjo atitinkamai 12 proc. ir 37 proc. palyginti su 2021 m. 2022 m. buvo sudaryta 20 000 sandorių, tad aktyvumas išliko 17 proc. didesnis nei iki 2019 m. pandemijos.
Šiaurės ir Pietų Amerikos regionas: Per 2022 m. palyginti su 2021 m. dėl makroekonominių, reguliavimo ir geopolitinių veiksnių derinio sandorių apimtis ir vertė sumažėjo atitinkamai 17 proc. ir 40 proc. Ypač smarkiai nukentėjo sandorių vertė, o JAV „megasandorių“, kurių vertė viršija 5 mlrd. JAV dolerių, skaičius sumažėjo beveik perpus: nuo 81 sandorio 2021 m. iki 42 sandorių 2022 m. antrąjį pusmetį šis nuosmukis buvo dar didesnis – buvo sudaryta tik 16 didžiųjų sandorių, palyginti su 26 sandoriais, sudarytais per pirmąjį pusmetį.
„Per pirmąjį praėjusių metų pusmetį sandorių rinka Baltijos šalyse nepaisant prasidėjusio karo Ukrainoje išliko aktyvi, tačiau antrąjį pusmetį su šiokiu tokiu uždelsimu pasaulinės susijungimų ir įsigijimų tendencijos pasiekė ir mūsų regioną. Per antrąjį metų pusmetį Baltijos šalyse paskelbta apie 42 sandorį, kai tuo tarpu 2021 m. per tą patį laikotarpį fiksuoti 65 sandoriai. Visgi, turime pažymėti, kad 2021-ieji buvo rekordiniai metai sandorių rinkai, o praėjusių metų skaičiai išliko didesni nei 2020 m. ir nei dar iki pandemijos buvęs sveikas lygis.“ – Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuva Sandorių paslaugų skyriaus vadovas.
Makroekonominiai svyravimai ir geopolitiniai konfliktai daro nevienodą poveikį skirtingoms verslo industrijoms. 2023 m. M&A sandorių galimybes atskiruose sektoriuose sukurs šie šių industrijų pokyčiai:
„Baltijos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, 2022 metais kaip ir prognozavome praėjusių metų apžvalgoje daugiausia sandorių sudaryta su TMT sektoriaus įmonėmis, nes būtent technologijų sektoriaus įmonės išsiskiria savo augimu visose trijose Baltijos šalyse. Įdomu tai, kad Lietuvoje daugiau dėmesio sulaukė žiniasklaidos segmentas, kuriame matome suaktyvėjimą ir vykstančią turinio platformų konsolidaciją, kaip kad paskelbti portalo Lrytas.lt, naujienų agentūros „ELTA“ ar M-1 įmonių grupių įsigijimai “ – teigia Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuva Sandorių paslaugų skyriaus vadovas.
Pasak Roko Žemaičio, atsinaujinanti energetika taip pat išlieka aktyviu sektoriumi. Ir nors šio sektoriaus vystymosi tempams didelę svarbą turi reguliacinė aplinka, dėl aukštų energetikos kainų, patrauklių investicinių projektų atsiperkamumo rodiklių bei teigiamo valstybių strateginio požiūrio šis sektorius ir toliau išliks aktyvus bei sulauks didelio dėmesio iš investuotojų.
Manome, kad 2023 m. sandoriai bus labiau strateginiai ir pagrįsti įtikinamais verslo planais – tikėtina, kad daugiau sandorių bus sudaryta antrąjį pusmetį. Tai bus įdomus, bet neramus įmonių M&A sandorių metas – metas, kai transformacijos ir sandoriai iškils į pirmą įmonių vadovų vertės kūrimo strategijų vietą, tačiau taip pat metas, kai investuotojai vis dar turės tvarkytis su nerimu dėl recesijos. Visų rinkų dėmesys bus sutelktas į JAV Federalinę rezervų sistemą ir į tai, kada ji galbūt praneš apie palūkanų normų didinimo pabaigą, o tai taps didesnio stabilumo ir užtikrintumo katalizatoriumi, lemsiančiu susijungimų ir įsigijimų augimą. Verslo vadovams stengiantis įveikti įvairius iššūkius, M&A sandoriai taps pagrindine priemone, padedančia drąsiausiems iš jų pakeisti savo verslo pozicijas, skatinti augimą ir pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Apie duomenis
Savo komentarus apie M&A sandorių tendencijas grindžiame duomenimis, kuriuos pateikė šioje srityje pripažinti šaltiniai. Konkrečiai šiame straipsnyje nurodytos pasaulinių sandorių vertės ir apimtys grindžiamos oficialiai paskelbtais sandoriais, eliminuojant nepatvirtintus ir atšauktus sandorius, kuriuos „Refinitiv“ pateikė 2022 m. gruodžio 31 dienai ir prie kurių „PwC“ gavo prieigą 2023 m. sausio 2 d. Ši informacija papildyta papildoma „Dealogic“ ir mūsų nepriklausomo tyrimo informacija, taip pat įtraukti duomenys, gauti iš „Dealogic“ pagal licenciją. „Dealogic“ išlaiko ir pasilieka visas teises į tokius licencijuotus duomenis. Buvo atlikti tam tikri šaltinių informacijos patikslinimai siekiant suderinti ją su „PwC“ naudojamu ekonomikos sektorių žemėlapiu.
Atliekant Baltijos šalių sandorių rinkos analizę buvo remiamasi „Mergermarket“ duomenimis pateiktais sausio 31 d. ir „PwC“ Lietuva analize. Joje buvo eliminuoti nepatvirtinti bei atšaukti sandoriai ir apjungti tie sandoriai, kuriuose vienas pirkėjas perka kelis susijusius verslus iš vieno pardavėjo.