8-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa

Šiemet didžioji dauguma (88 %) Lietuvos įmonių vadovų vis dar planuoja didinti atlyginimus, tačiau 12 proc. to daryti neketina. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka didžiausia rizika verslo plėtrai Lietuvoje. Optimizmas blėsta ir dėl ekonomikos augimo – gerokai mažesnė vadovų dalis nei pernai tikisi spartaus šalies ekonomikos augimo. Tai paaiškėjo „PwC“ atlikus verslo įmonių vadovų apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.  Apklausoje dalyvavo 220 didžiausių bendrovių vadovų.

„Atrodo, kad darbo rinkos situacija keičiasi: pirmą kartą nuo 2017 m. daugiau nei 10 proc. Lietuvos įmonių vadovų iš viso nebeplanuoja didinti atlyginimų. Tokie pokyčiai neturėtų stebinti, kadangi pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo pakankamai sparčiai“, – teigia Rimvydas Jogėla, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje.

Didžioji dalis Lietuvos bendrovių – 35% – darbo užmokestį didins iki 10%, o 15% respondentų planuoja atsižvelgti į metinę infliaciją. Lietuvos ir Estijos vadovų planai panašūs, o latviai išlieka santūrūs – net 24% apklaustų Latvijos bendrovių vadovų neplanuoja kelti algų, 56% didintų darbo užmokestį iki 5%.

Vis dėlto, tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių įmonių vadovams didžiausią susirūpinimą ne pirmus metus kelia reikiamos kvalifikacijos talentų trūkumas. Pagal apklausos duomenis matyti, kad vadovai jau nebelinkę konkuruoti viendidindami atlyginimus. Siekdami pritraukti ar išlaikyti darbuotojus įmonių vadovai itin išskiria darbuotojų sveikatos ir gerovės gerinimą (97%). Papildomos naudos darbuotojams – populiariausios priemonės Lietuvoje ir Latvijoje bei vienos svarbiausių Estijoje. Estijoje prioritizuojama motyvuojančios ir kūrybingos aplinkos sukūrimas. Nepaisant iššūkių samdant kvalifikuotus darbuotojus, jų paieška užsienyje vis dar mažai taikoma visose trijose Baltijos šalyse.

Technologinis išsilavinimas (upskilling) ir procesų robotizavimas – vienas iš būdų išlaikyti ir pritraukti talentus, gerinti jų savijautą darbe

Sparčiai besivystančios technologijos ir diegiami inovatyvūs sprendimai turėtų suteikti darbuotojams daugiau laisvių. Vadovai turėtų ir toliau investuoti į darbuotojų technologinį išsilavinimą (upskilling), rinktis kitus, inovatyvius būdus, kurie leistų bent iš dalies padėti išlaikyti talentingus darbuotojus.

Kad šiais metais įmonių vadovai jau įvertino būtinybę skirti pakankamai laiko ir lėšų darbuotojų apmokymui (upskilling) rodo ir tai, kad apklausoje tarp didžiausių grėsmių įvardina sparčius technologiniai pokyčius (46%). 

„Antra, vadovai turi suprasti, kad jauni darbuotojai nori dirbti įdomų ir prasmingą darbą, todėl taip pat svarbus vidinių procesų, rutininių darbų robotizavimas ir automatizavimas. Tai leis padidinti darbuotojų motyvaciją, mažins darbuotojų kaitą, pagaliau reikės mažiau lėšų apmokant naujus darbuotojus. Be to, įmonės pajamos gali didėti, nes atsiras naujų kūrybingų idėjų ir sprendimų verslui. Pagaliau, kas itin svarbu– pagerins darbuotojų savijautą darbe,“ – sakė Rimvydas Jogėla, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje.

„PwC“ įmonių vadovų apklausoje lyderiai pažymi, kad nepasitenkinimas darbu ir prasta savijauta darbe – vienas iš esminių veiksnių, kuris taip pat gali kelti didelę grėsmę verslo augimui ateityje (49%).

Baltijos šalių vadovai išlieka optimestiškesni dėl globalios ekonomikos lėtėjimo

Pasaulio CEO lūkesčiai kardinaliai pasikeitė nuo rekordinio optimizmo per praėjusius dvejus metus iki pesimistinių lūkesčių šių metų apklausoje, kai net 53% respondentų tikisi pasaulio ekonomikos lėtėjimo.  Lyginant su globalia apklausa, Baltijos šalyse vadovai išlieka šiek tiek optimistiškesni. Pasaulinių tendencijų pesimizmą galima paaiškinti tuo, kad, kai buvo atlikta apklausa – nebuvo išspręsti visi su Brexit susiję klausimai, buvo didelė JAV-Kinijos prekybos karų tikimybė, aktualėja klimato kaitos problematika bei kartu su ja ateinantys neišvengiami pokyčiai versle.

Lietuvoje tarp vadovų matomas padidėjęs pesimizmas – 44% galvoja, kad pasaulinė ekonomikos būklė pablogės per artimiausius 12 mėn. Tai nedidelis pokytis palyginti su pernai (40%) ir tai optimistiškiau nei pasaulio vadovų vertinimas, nes Lietuvai nėra tokie svarbūs prekybos karai, Brexit įtaka irgi ne tokia didelė kaip didžiosioms šalims, apie klimato kaitą daugiau pradėjome kalbėti tik pastaruoju metu.

Įdomu, kad Estijoje net 54% vadovų sako, kad pasaulio ekonomikos būklė išliks tokia pati ir tik 37% vadovų mano, kad situacija prastės per ateinančius metus. Tiesa, labai nedaug estų vadovų, lyginant su kitomis šalimis, mano, kad pasaulio ekonomikos būklė gali gerėti.

Didžioji Lietuvos vadovų dalis tikisi, kad ekonomikos augimas lėtės arba išliks panašus. Tik 28% apklaustųjų tikisi spartesnio augimo, o 31% laukia letėjimo.

Verslui kelia nerimą ne tik didėjanti mokesčių našta, bet ir nuolat besikeičianti sistema

Mokesčių reformos turi savo padarinius – vadovams kelia nerimą ne tik didėjanti, bet ir nuolat besikeičianti mokesčių sistema.

„Jau kurį laiką Lietuvoje yra įprasta priimti svarbius mokesčių pasikeitimus kartu su biudžetu – pasinaudojama vienintele išimtimi, kada nereikia laukti 6 mėn. iki įstatymo įsigaliojimo. Tai kelia nepasitenkinimą ir įtampą tarp verslo atstovų,“ – sakė Lina Banytė Surplienė, „PwC“ Mokesčių skyriaus direktorė.

Nepasitenkinimą gali kelti nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai įvestas bankų mokestis, taip pat nuolat pasigirstančios kalbos apie prekybos tinklų mokestį. Net 67% „PwC“ apklausos respondentų akcentavo neaiškumą dėl mokesčių politikos ir didėjančią mokesčių naštą įvardina kaip didžiausias kliūtis verslui. Per didelis valstybės reguliavimas (62% įvardino respondentų kaip „itin svarbu“) taip pat užima vieną iš aukščiausių pozicijų tarp identifikuotų grėsmių verslui.

Šalies gynybos ir saugumo sritys vertinamos pozityviausiai

Tiek Lietuvoje (72%), tiek kitose Baltijos šalyse vyriausybių pastangos šalies gynybos ir saugumo srityse verslo lyderių vertinamos pozityviausiai, o pastangos mažinti viešojo administravimo sąnaudas vertinimos kaip nepakankamos (70%). Prastokai vertinamas ir švietimo sistemos atitikimas ekonominės aplinkos pokyčiams ir ne tik Lietuvoje (64% respondentų vertina kaip neadekvatų) ar Latvijoje, bet net ir Estijoje, kurios švietimo sistema visame pasaulyje yra pripažįstama kaip viena inovatyviausių.

Kibernetinis saugumas ir netikros naujienos (fake news) – tarp prioritetų, kuriant pasitikėjimą visuomenėje

Absoliuti dauguma (72%) apklaustųjų vadovų kaip prioritetines sritis, bendradarbiaujant su Vyriausybe, įvardino kibernetinį saugumą ir skaitmeninį privatumą.

Sparčiai vystantis technologijoms, vadovai pripažįsta, kad didesnis valstybės reguliavimas yra neišvengiamas. Svarbu reguliuoti internetinį turinį, nubrėžti privatumo ribas ir skaldyti didįjį technologijų ketvertą (Apple, Google, Facebook ir Amazon). Svarbiausiu iššūkiu tampa verslo konkurencingumo ir vartotojų pasitikėjimo subalansavimas.

„Vadovai turėtų įsivertinti, kiek svarbi duomenų apsauga jų verslui. Reikėtų ne tik atitikti dabartinių duomenų apsaugos reikalavimus, bet ir ruoštis didesniems pokyčiams. Ateityje reglamentavimo neišvengiamai bus daugiau ir skaitmeninis pasaulis gali fragmentuotis,“ – sakė Lina Banytė Surplienė, „PwC“ Mokesčių skyriaus direktorė.

Vadovų susirūpinimą privatumu rodo ir jų elgesio pokyčiai

83% vadovų pakeitė asmeninį skaitmeninį elgesį – peržiūrėjo programėlėms suteiktus leidimus (25%), atnaujino privatumo nustatymus socialinėse medijose (13%), mažiau naudojosi socialinių medijų tinklais (17%) ir kt. Visgi 17% vadovų savo skaitmeninio elgesio nepakeitė, nepaisant to, kad privatumo srities rūpesčiai jiems svarbūs. Pasikeitęs elgesys rodo, kad didėja supratimas, kokią riziką gali kelti technologijos, o tai didina ir reguliavimo poreikį.