Tvarumo ataskaitų rengimas pagal CSRD

Europos Sąjunga siekia, kad tvarumo informacijos teikimas taptų toks pat svarbus ir pasiektų tokį patį kokybės lygį kaip ir finansinės ataskaitos. Toks yra pagrindinis Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) tikslas. Šios naujos ES direktyvos reikalavimai daliai įmonių bus taikomi jau už 2024 finansinius metus. 

Pagrindiniai CSRD aspektai:

  • CSRD kalba apie tvarumą plačiąja prasme ir apima informacijos atskleidimo reikalavimus, susijusius su įvairiais aplinkosaugos, socialiniais ir valdysenos (angl. Environmental, Social, Governance) aspektais.

  • Didelėms viešojo intereso įmonėms, kurių darbuotojų skaičius viršija 500, pareiga teikti tvarumo informaciją pagal CSRD kils jau nuo šių metų t.y. už 2024 finansinius metus (ataskaita teikiama 2025 metais). Vėliau CSRD bus taikoma ir daugeliui įmonių, kurioms šiuo metu nefinansinės informacijos atskleidimai nėra privalomi (netaikoma dabartinė Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva (angl. Non-Financial Reporting Directive, NFRD).

  • Pagal CSRD įmonės turi rinkti, apdoroti ir skelbti didelį kiekį duomenų ir informacijos. Siekiant tai padaryti reikės įdiegti naujas sistemas, procesus ir valdymo struktūrą.

  • Įmonės, rengdamos tvarumo ataskaitas, turės atlikti reikšmingumo vertinimą dvejopu požiūriu (angl. double materiality assessment), kuris taps atspirties tašku rengiant ataskaitas. Vertinimas dvejopu požiūriu apima įmonės įtakos aplinkai ir visuomenei vertinimą ir tvarumo aspektų įtakos vertinimą įmonei. Šis įmonės atliekamas reikšmingų tvarumo aspektų nustatymas lems, kokią detalesnę informaciją įmonė privalės atskleisti tvarumo ataskaitoje.

  • Tvarumo ataskaitoms bus privalomas išorinis užtikrinimas (tam tikra audito forma, taikoma tvarumo ataskaitoms) – iš pradžių ribotos apimties, o vėliau – pakankamas, aukštesnio laipsnio, užtikrinimas.

CSRD iš pirmo žvilgsnio: kas, kada, ką ir kaip?

CSRD kyla iš Europos žaliojo kurso ir Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano. Šiais planais siekiama pertvarkyti ES ekonomiką į modernią, konkurencingą, kuri būtų naudinga žmonėms ir užtikrintų stabilumą, darbo vietų kūrimą, augimą ir investicijas. ES tikslas – tapti pirmąja pasaulio ekonomine galia, kuri iki 2050 m. pasieks nulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Kam taikoma CSRD?

Įmonėms, kuriuos jau dabar turi atskleisti nefinansinę informaciją t.y. didelės viešojo intereso įmonės (500+ darbuotojų) ir jų grupės.

Be aukščiau minėtų didžiųjų viešojo intereso įmonių, CSRD reikalavimai bus taikomi visoms didelėms įmonėms ir įmonių grupėms, t.y. toms, kurios atitinka du iš trijų, žemiau pateiktų, kriterijų:

  • apyvarta viršija 50 mln. eurų per metus,
  • balanse nurodyto turto vertė viršija 25 mln. eurų,
  • vidutinis metinis darbuotojų skaičius – daugiau kaip 250 darbuotojų.

Vėlesniais metais į CSRD apimtį pateks mažos ir vidutinės listinguojamos įmonės, kitos tam tikrus kriterijus atitinkančios ES įmonės ir trečiųjų šalių įmonės (atitinkančios numatytus kriterijus). 

Skaičiuojama, kad galiausiai CSRD reikalavimai bus taikomi keliems šimtams įmonių Lietuvoje, tačiau įmonėms, kurios teiks ataskaitas pagal ESRS, bus reikalinga tvarumo informacija iš tiekėjų bei partnerių, tad įmonių, kurias palies CSRD, bus kur kas daugiau.

Nuo kada taikoma?

Direktyvos nuostatos bus taikomos palaipsniui t.y. skirtingoms įmonių kategorijoms pareiga teikti tvarumo informaciją kils ne vienu metu:

  • Didžiosioms viešojo intereso įmonėms, kurių darbuotojų skaičius viršija 500 ir jų grupėms
    – už 2024 finansinius metus (ataskaita teikiama 2025).

  • Didelėms įmonėms (žr. pirmiau nurodytus kriterijus) ir jų grupėms
    – už 2025 finansinius metus (ataskaita teikiama 2026).

  • Į biržos sąrašus įtrauktoms mažoms ir vidutinėms įmonėms; kitoms tam tikrus kriterijus atitinkančioms įmonėms (pvz., kredito įstaigoms)
    – už 2026 finansinius metus (ataskaita teikiama 2027).

  • Ne ES įmonėms (atitinkančioms tam tikrus kriterijus)
    – už 2028 finansinius metus.

Laikas įgyvendinti reikalavimus yra išties trumpas. Didelės viešojo intereso įmonės (įmonės, kurioms šiuo metu taikomi NFRD numatyti reikalavimai) turės būti pasirengusios teikti ataskaitas pagal naujus standartus jau už ateinančius 2024 metus.

*Specialios taisyklės taikomos kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms

Kokią informaciją teikti?

CSRD numato, kad įmonės turi paskelbti, kokią tvarumo strategiją yra suformavusios, kokie su ja susiję tikslai yra keliami, kokios politikos ir priemonės yra skirtos šiems tikslams pasiekti, kaip yra stebima pažanga ir kaip atskleidžiami rezultatai. Detalūs reikalavimai išdėstyti Europos tvarumo atskaitomybės standartuose (ETAS) (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS).

Kaip teikti informaciją?

Tvarumo ataskaita taps privaloma ir neatsiejama įmonės ataskaitų dalimi ir turės būti parengta pagal ESRS. Įmonės turi užtikrinti, kad informacija yra prieinama, pateikta pagal nustatytą struktūrą, pažymėta elektroniniu formatu ir patikrinta trečiosios šalies (reikalingas išorinis užtikrinimas). Šiais reikalavimais siekiama pagerinti ESG informacijos kokybę, patikimumą, skaidrumą, palyginamumą ir prilyginti ją finansinei informacijai.

Nauji standartai – ESRS

CSRD pagrindas – Informacijos apie tvarumą teikimo standartai (ESRS). Pirmasis rinkinys, kurį sudaro 12 standartų buvo priimtas 2023 m. liepos 31 d. 

Pirmieji du ESRS standartai apima bendrus reikalavimus ir informaciją. Pavyzdžiui, juose pateikiami pagrindiniai principai ir nurodoma, kokia informacija susijusi su strategija, valdymu ir sprendimais dėl reikšmingų sričių turi būti atskleidžiama. Likę 10 standartų apima įvairius EGS aspektus (žr. pav.).

Šiuose standartuose (12) nurodomi „Atskleidimo reikalavimai“ ir „Taikymo gairės“. Juose tiksliai aprašyta, kaip reikėtų atskleisti informaciją. Vėliau bus priimti ir atskiriems sektoriams skirti standartai ir standartai, pritaikyti mažoms ir vidutinėms įmonėms bei ne ES įmonėms.

Įgyvendinant CSRD reikės atlikti didelį šuolį į priekį

Pagal CSRD įmonės turės skelbti daug naujos ir labai konkrečios informacijos, tad daugeliui įmonių reikės išties didelio šuolio į priekį administruojant duomenis, užtikrinant kontrolę.  Šiuo metu tvarumo informacija neretai yra renkama ir tvarkoma naudojant įprastas skaičiuokles, tačiau dėl didelio reikalingų duomenų kiekio ir jų pobūdžio, poreikio duomenis konsoliduoti ir teikti ataskaitas kasmet, taip pat siekiant, kad tvarumo informacijos teikimo procesas būtų efektyvus, gali būti reikalingi nauji sprendimai. Svarbu įvertinti, kad informacija, kurią reikės atskleisti bus kokybinė, ir kiekybinė, žvelgianti tiek į praeitį, tiek ir į ateitį, apibūdinanti trumpą, vidutinės trukmės ir ilgą laikotarpį, ir apimanti visą vertės grandinę.

Įmonė, nustačiusi, kad konkreti tvarumo sritis yra reikšminga (t.y atlikusi reikšmingumo vertinimą dvejopu požiūriu) turės atskleisti informaciją apie turimas politikas, veiksmus ir tikslus, kuriais valdo susijusį poveikį ir rizikas bei naudojasi galimybėmis. Alternatyviai, įmonės gali nurodyti, kad tokių politikų, veiksmų, tikslų tiesiog neturi. Vis dėlto tuomet kyla klausimas, ar tai yra pozicija, kurią įmonės norės užimti. Jei įmonė sieks tvarumo tikslų ir norės išlikti konkurencinga, ruoštis reikėtų pradėti jau dabar, pavyzdžiui, pasirengti atitinkamas politikas, išsikelti tikslus ir t.t.

Tikėtina, kad vertės grandinė daugeliui įmonių taps iššūkiu kelyje į atitiktį CSRD reikalavimams. Manome, kad įmonėms kils tokie su duomenimis ir technologijomis susiję iššūkiai, kaip: efektyvus duomenų surinkimas ir konsolidavimas įmonės ar grupės viduje bei duomenų valdymas, IT sistemų pritaikymas ir diegimas, duomenų surinkimas iš tiekėjų, partnerių ir informacijos patikimumo užtikrinimas. 

Naujovė: tvarumo ataskaitas peržiūrės trečioji šalis

Šiuo metu įmonių skelbiama tvarumo informacija dažnai turi daugybę trūkumų – neretai informacijos tiesiog trūksta, ji yra neišsami, trūksta patikimumo ir skaidrumo. Taip pat tvarumo informaciją neretai sunku rasti, suprasti ir palyginti.

Siekiant gerinti teikiamos tvarumo informacijos kokybę ir palaipsniui prilyginti ją įmonių teikiamai finansinei informacijai, CSRD numato, kad tvarumo informacija turės būti užtikrinta trečiosios šalies. Perėjimas prie tokio pat lygio užtikrinimo (audito) kaip finansinių ataskaitų bus laipsninis – iš pradžių bus reikalingas „ribotas užtikrinimas“, o vėliau numatoma pereiti prie aukštesnio lygio,  „pakankamo užtikrinimo“. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmosioms ataskaitom jau bus reikalingas užtikrinimas.

Kaip mes galime padėti?

„PwC“ teikia šias su CSRD reikalavimų įgyvendinimu susijusias paslaugas:

  • Reikšmingumo vertinimas dvejopu požiūriu.
  • Tvarumo ataskaitų rengimas pagal ESRS.

  • Jūsų dabartinės ataskaitos trūkumų įvertinimas (palyginimas su ESRS reikalavimais) ir veiksmų plano parengimas.
  • Konsultacijos su CSRD ir ESRS susijusiais klausimais.

 

  • Pasirengimas išoriniam užtikrinimui.

  • Duomenų valdymo sprendimai (pvz. ŠESD emisijų skaičiavimai).

  • Mokymai jūsų įmonės vadovams, darbuotojams CSRD ir kitais tvarumo klausimais.

Teikdami paslaugas remiamės savo pasauline patirtimi ir dalinamės geriausia tarptautine praktika.

Susisiekite su mumis

Ronaldas Kubilius

Ronaldas Kubilius

Direktorius, ESG, mokesčių ir teisės paslaugos, PwC Lietuva

Tel. +370 612 89450

Jonas Balsys

Jonas Balsys

Direktorius, Kapitalo rinkų ir apskaitos konsultacijų paslaugų grupės vadovas, PwC Lietuva

Tel. +370 682 71407

Teodoras  Steponavičius

Teodoras Steponavičius

Projektų vadovas, Advokatas, „PwC Legal“, PwC Lietuva

Monika Meller

Monika Meller

Vyr. konsultantė, ESG paslaugos, PwC Lietuva

Viktorija Frolenko

Viktorija Frolenko

Vyr. konsultantė, ESG paslaugos, PwC Lietuva

Dominyka Čiurovaitė

Dominyka Čiurovaitė

Konsultantė, ESG paslaugos, PwC Lietuva