Vyriausybė parengė siūlymus dėl lėšų vartotojams gražinimo už neįvykusius renginius karantino laikotarpiu tvarkos

Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. posėdyje apsvarstė ir nutarė Seimui teikti Lietuvos Respublikos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas).

Įstatymo Projektas parengtas reaguojant į situaciją, kai nuo 2020 m. kovo 16 d. įvedus karantiną Lietuvoje buvo apribotos renginių organizatorių galimybės atvirose ir uždarose erdvėse organizuoti sporto, kultūros, pramogų ar kitus laisvalaikio renginius (toliau – Renginiai).

Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas sušvelninti karantino ribojimų padarinius verslui, kurie kiltų vartotojams masiškai kreipiantis su prašymais grąžinti pinigus už dėl karantino atšauktus ar nukeltus Renginius. Atitinkamai siekiama nustatyti vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, ir verslo (renginių organizatorių) interesų pusiausvyrą bei nustatyti naujos pinigų už Renginių bilietus grąžinimo tvarkos ypatumus.

Įstatymo projekto taikymo sritis

Įstatymo projektu siūloma nustatyti ypatumus, taikomus tik toms vartojimo sutartims dėl sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių organizavimo paslaugų teikimo, kurios sudarytos (t. y. pagal kurias bilietai į renginius parduoti) iki 2020 m. kovo 15 d. ir kai Renginio data yra:

1) per karantiną nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo laikotarpiu;

2) 3 mėnesių laikotarpyje nuo renginių ir susibūrimų draudimo, nustatyto per karantiną, panaikinimo.

Kartu Įstatymo projekte įtvirtinama išimtis, kad reguliavimas netaikomas labai mažiems renginiams – tais atvejais, kai į renginį parduota mažiau nei dešimt bilietų.

Naujai siūlomo reguliavimo esmė

Įstatymo projektas numato, vartojimo sutarties dėl Renginių organizavimo paslaugų teikimo vienašališko nutraukimo apribojimus ir specialią reikalavimų už bilietus į Renginius sumokėtos kainos grąžinimo tvarką:

• Renginio datos atidėjimo galimybė – kai Renginys neįvyksta dėl karantino draudimų, paslaugų teikėjui per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo numatoma teisė nustatyti kitą renginio datą, kuri negali būti vėlesnė nei 12 mėnesių nuo šio draudimo panaikinimo. Paslaugų teikėjas vartotojams privalo pateikti informaciją apie vėlesnę renginio datą ir kitą informaciją tokiomis pačiomis arba lygiavertėmis priemonėmis ir būdais, kokiais buvo pateikiama informacija apie pradinę renginio datą.
• Renginių organizatoriaus kupono alternatyva – kai vartotojas nesutinka su kita renginio data (30 dienų nuo informacijos paskelbimo), šalys gali susitarti dėl kompensacijos vartotojui suteikiant kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikant jokių papildomų mokesčių vartotojui. Kuponu vartotojas galės apmokėti už bilietus į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius – jei kuponas nepanaudojamas per 12 mėn., pinigai grąžinami per 14 dienų po šio laikotarpio pabaigos.
• Atidėtas pinigų grąžinimo terminas – (i) kai vartotojas nesutinka su kita renginio data ir vartotojas bei paslaugų teikėjas nesusitaria dėl kompensavimo suteikiant kuponą, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nustatytos vėlesnės renginio datos, o (ii) jeigu paslaugų teikėjas nenustato vėlesnės renginio datos – pinigai grąžinami ne vėliau kaip per 14 dienų, kai baigiasi 30 dienų terminas nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo, (taigi per 44 dienas nuo karantino pabaigos).

Reguliavimo reikšmė ir galimos problemos

Įstatymo projektu siekiama spręsti rizikas susijusias su gresiančiu dalies renginių organizatorių nemokumu – jeigu bus atsižvelgta tik į vartotojų interesus vadovaujantis esamu reguliavimu, nesuteikiant galimybės nustatyti renginių vėlesnę datą, renginių organizavimo sektorius patirs ne tik didelių nuostolių, bet ir, tikėtina, dalis renginių organizatorių, negaunantys kitų pajamų, gali tapti nemokūs dėl susidariusios padėties.

Kita vertus, nustatant vėlesnį sutarčių vykdymą reiktų įvertinti, kad bus reikšmingai suvaržomos vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, teisės. Pačių rengėjų ir derinančių institucijų yra identifikuotas numatomas neigiamas siūlomo teisinio reguliavimo poveikis vartotojų apsaugos lygiui (t. y. ribojama vartotojo teisė nutraukti sutartį, atidedamas už bilietus sumokėtų pinigų grąžinimas, nenumatoma vartotojams jokių įsipareigojimo įvykdyti renginį vėlesne data užtikrinimo priemonių), todėl turi būti tęsiamos diskusijos, ar siūlomos įtvirtinti nuostatos atitinka konstitucinio proporcingumo principo elementus, neproporcingai nepažeistų vartotojų apsaugos principo bei būtų suderinamos su vartotojų teisių apsaugos nuostatomis.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į naujų nuostatų galiojimo laike aspektus (bendrą principą, kad įstatymai atgal negalioja) – manytina, kad užtikrinant teisinį apibrėžtumą naujos nuostatos neturėtų paliesti tų sutartinių santykių, kuomet šalys jau yra nutraukusios sutartį arba kai vartotojas jau yra išreiškęs pageidavimą renginių organizatoriams susigrąžinti lėšas už bilietus į renginį.

Taigi visais atvejais Seimas išsprendęs šiuos klausimus, turės priimti galutinį sprendimą dėl vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, ir verslo (renginių organizatorių) interesų pusiausvyros nustatymo.