Teisės aktai
Statybos įstatymas:
Registruotas projektas, siūlantis ankstinti Statybos įstatymo pakeitimo tam tikrų straipsnių įsigaliojimo datą (nuoroda).
Žemės įstatymas:
Įtrauktas į paketą projektas, kuriuo (i) numatomas valstybinės miško žemės nuomos draudimas, (ii) miškų ūkio paskirties žemei be kita ko priskiriama privati žemė, kurioje numatoma įveisti mišką (nuoroda).
Statybos techniniai reglamentai (STR) ir kiti poįstatyminiai aktai:
Vasario 1 d. įsigaliojo likusi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ pakeitimo dalis, susijusi su IS „Infostatyba“ siunčiamais pranešimais (nuoroda).
Vasario 1 d. įsigaliojo Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo pakeitimas, kuriais patikslinti reikalavimai dėl atitikties dokumentų pateikimo statybos darbų tiekėjams (nuoroda).
Vasario 2 ir 7 d. (su išimtimis) įsigaliojo STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimas, kuriais sudarytos sąlygos projektuotojams kurti ir naudoti netipinius vėdinamų sistemų sprendinius (nuoroda).
Vasario 7 d. įsigaliojo STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ pakeitimai, kuriais sudarytos sąlygos projektuotojams kurti ir naudoti netipinius vėdinamų sistemų sprendinius (nuoroda).
Vasario 28 d. įsigaliojo Lietuvos elektros energetikos asociacijos statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo egzaminų programos pakeitimai, t.y. programos nauja redakcija (nuoroda);
Vasario 28 d. įsigaliojo „Statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, pašalinimo tvarkos aprašas“, kuriame nustatyta būtinų pašalinti hidrotechninių statinių atrankos kriterijai ir tvarka (nuoroda);
Vasario 29 d. įsigaliojo naujas STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, kuris nustato minimalius reikalavimus naujai projektuojamam ir įrengiamam slėptuvės pastatui, statiniui, kuris yra ir kolektyvinės apsaugos statinys ir visuomenės poreikiam naudojamam statiniui (nuoroda). Vadovaujantis minėtu techniniu reglamentu, priedangos patalpos turi būti įrengtos visuomenės poreikiams naudojamuose statiniuose (išskyrus religinės paskirties), kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, o taip pat aukštesniuose nei 5 aukštų daugiabučiuose. Priedanga turi būti projektuojama ir įrengiama ne mažiau nei 60 proc. gyventojų ar darbuotojų.
Teismų praktika:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2024, kurioje spręsta dėl daugiabučio namo terasos, kuria gali naudotis ne visi butai, remonto išlaidų paskirstymo (nuoroda).
- Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai. Todėl visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas. Jeigu ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-684/2024, teisės normų, reglamentuojančių terminuotos žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo iniciatyva, kai šalys nesusitaria dėl žemės sklypo nuomos mokesčio didinimo (nuoroda).
- Tuo atveju, kai privačios žemės nuomos sutartyje šalys yra susitarusios dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, o nuomotojas siekia šį dydį pakeisti (nagrinėjamu atveju – padidinti nuomos mokestį), šalys nesusitaria dėl šios nuomos sutarties sąlygos pakeitimo ir nėra kitų esminių sutarties pažeidimų, nuomotojas neturi pagrindo rinktis ultima ratio – vienašališkai nutraukti nuomos sutartį (CK 6.217 straipsnis). Nuomotojui siekiant padidinti Žemės sklypų nuomos mokestį ir neįrodžius, jog nuomininkas kitais veiksmais būtų netinkamai vykdęs Nuomos sutartį ir tai reikštų esminį Nuomos sutarties pažeidimą, nuomotojas tikslo (padidinti nuomos mokestį) turėtų siekti ne imdamasis ultima ratio, o kreipdamiesi į teismą dėl Nuomos sutarties sąlygos pakeitimo (CK 6.223 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-403/2024, dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties (nuoroda).
- Nuomos mokestis pirmiausia privalo būti mokamas įstatymo, o ne nuomos sutarties, pagrindu. Žemės sklypas nėra atsakovui perduotas panaudos sutarties pagrindu, požeminiai statiniai yra teisėti, o aplinkybė, kad statiniai yra specifiniai (požeminiai), nepaneigia fakto, jog šių statinių eksploatavimui yra reikalinga valstybinė žemė. Dėl to požeminių statinių savininkas privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, dėl teisės normų, reglamentuojančių be pagrindo įgyto turto grąžinimą, taikymo, kai šalis sieja sutartiniai (statybos rangos) santykiai (nuoroda).
- Vien teismų nustatyta (ir šalių neginčijama) aplinkybė, jog mokėjimai buvo atliekami pagal statybos rangos sutarčių pagrindu surašytus ir pasirašytus darbų perdavimo–priėmimo aktus bei šių aktų pagrindu išrašytas sąskaitas, savaime nepašalina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo galimybės. Vien ta aplinkybė, kad užsakovas, apmokėdamas rangovo jam pateiktas sąskaitas, galimai veikė nepakankamai rūpestingai, nesudaro pagrindo teigti, kad atitinkamo dydžio užsakovo mokėjimo prievolė kilo iš sutarties ir kad rangovas yra įgijęs teisę į užsakovo sumokėtas sumas, jei šios sumos užsakovo faktiškai buvo sumokėtos nesant sutartyje nustatyto pagrindo
Kita:
- Naudingas Aplinkos ministerijos straipsnis apie modulinio namo priskyrimą kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams (nuoroda).