Teisės aktai
Statybos įstatymas:
Š. m. balandžio 23 d. Seime priimti gegužės 1 d. įsigaliosiantys Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimai, leisiantys greičiau ir lengviau įgyvendinti stambius projektus, skirtus saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti. Statybą bus galima pradėti dar neturint ją leidžiančio dokumento, tačiau jo gavimas iki statybos pabaigos yra būtinas. Taip pat nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigalios pakeitimai, kuriais neprivalomas informacijos teikimas visuomenei bei informacijos viešinimas (nuoroda). Pažymime, kad įstatymai laukia Respublikos Prezidento parašo.
Kiti įstatymai (projektai):
- Teikiama iniciatyva plėsti nekilnojamojo turto savininkų galimybės valdyti jų bendrojo naudojimo objektus. Siūloma keisti net 6 teisės aktus:
- Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą siūloma išdėstyti nauja redakcija, kartu keičiant jo pavadinimą į Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą (nuoroda). Šiuo metu bendrijų negali steigti administracinės, gamybinės ir kitos negyvenamosios paskirties pastatų patalpų savininkai, neatsižvelgta į kai kurias specifines individualių namų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo sąlygas, todėl šiuo nauju įstatymu būtų išplėstos galimybės steigti bendrijas bendrojo naudojimo objektų valdymui.
- Civilinio kodekso 4.75, 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimu siūloma praplėsti minėtas normas ir detaliau reglamentuoti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo taisykles (nuoroda).
- Keičiant Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 2, 3, 4, 6, 9, 12, 26 ir 27 straipsnius siūloma viešąją įstaigą įteisinti kaip ketvirtą būdą valdyti bendrojo naudojimo objektus, kurie jai būtų perduodami nuosavybės teise (nuoroda).
- Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimas apribos galimybes sodininkams statyti ar rekonstruoti pastatus teritorijose, kuriose pagal bendruosius savivaldybės planus galimas žemės paskirties keitimas iš Žemės ūkio į kitą. Taip pat numatoma, jog nuo 2031 m. Sodininkų bendrijų įstatymas nustos galioti (bus inkorporuotas į Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą) (nuoroda).
- Žemės įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie bus įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrijos įstatus, paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimui bus būtinas bendrojo naudojimo objektų savininkų pritarimas, tačiau jo nereikės tais atvejais, kai keičiami į kitą paskirtį ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą (nuoroda).
- Žemės reformos įstatymo keitimu siekiama panaikinti mėgėjų sodo teritorijoje taikomą specialųjį teisinį reguliavimą, susijusį su sodininkų bendrijų teise ne aukciono būdu nusipirkti valstybinę žemę bendrojo naudojimo statiniams išsidėstyti, rekreacijai ir fizinių asmenų teise ne aukciono būdu nusipirkti mėgėjų sodo teritorijoje jų naudojamus valstybinės žemės sklypus (nuoroda).
- Siekiant supaprastinti tvarką paramos sutarčiai sudaryti, inicijuojamas Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies pakeitimas dėl dovanojimo sutarties formos. Pakeitimu siūloma atsisakyti paramos sutartims reikalaujamos notarinės formos, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas arba sutarties suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, paliekant reikalavimą sudaryti rašytinę sutartį (nuoroda).
- Norint sukurti daugiau darbo vietų, pritraukti investicijas, plėtoti ekonominius procesus ir kurti geresnę socialinę aplinką gyventojams, Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma numatyti galimybę miestuose esančioje miško žemėje formuoti negyvenamųjų objektų paskirties teritorijas tose savivaldybėse, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, kai savivaldybėje yra išvystyta geležinkelių infrastruktūra ir kai savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje (nuoroda).
Kiti įstatymai (priimti pakeitimai):
- Balandžio 18 d. priimtu ir gegužės 1 d. įsigaliosiančiu Žemės įstatymo pakeitimu asmenims sudaroma galimybė ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis žemės sklypais nesuformuotais laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais (nuoroda).
Statybos techniniai reglamentai (STR) ir kiti poįstatyminiai aktai (projektai):
- STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimo projektu patikslinama projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto sudėtis, aprašoma nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projekto rengimo tvarka, atsisakoma pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros ir darbo projekto etapo (lieka du statinio projekto rengimo etapai – projektiniai pasiūlymai ir techninis darbo projektas, o atsisakoma pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros ir darbo projekto etapo), patikslinamos visuomenės informavimo nuostatos, atliekami kiti pakeitimai įgyvendinant Statybos įstatymą (nuoroda).
- Parengtos Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo pataisos, kuriomis siūloma į statybų planavimo procedūras dažniau įtraukti ir visuomenės atstovus, tikslinami specialiųjų reikalavimų privalomumo atvejai, atsisakoma tiesioginio prašymo juos išduoti, paliekama galimybė prašymą teikti tik elektroninėmis priemonėmis, (nuoroda).
- Įgyvendinant š. m. gegužės 1 d. įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, registruotas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ pakeitimo projektas, kuriuo nustatoma, kokius duomenis rangovai privalo pateikti apie pasitelktus subrangovus, patikslinama, kada gali būti rengiamas rekonstravimo ar remonto projektas, statybos užbaigimo procedūros metu pateikiami dokumentai papildomi žemės sklypo kadastro duomenų byla, atliekami kiti pakeitimai įgyvendinant Statybos įstatymą, ištaisomos techninės klaidos (nuoroda).
Statybos techniniai reglamentai (STR) ir kiti poįstatyminiai aktai (priimti pakeitimai):
- Nuo š. m. balandžio 17 d. nauja redakcija išdėstytas Aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-502 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatų patvirtinimo“ (nuoroda).
- Patvirtinta Architektūros kokybės vertinimo metodika, įsigaliosianti š. m. gegužės 1 d., nustatanti architektūros kokybės vertinimo būdą ir priemones pagal architektūros kokybės kriterijus (nuoroda).
- Pakeistas Vyriausybės nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“, kuriuo koreguojama aplinkos ministro įgaliojimų apimtis, Valstybinė mokesčių inspekcija įgaliojama išduoti metinės pajamų mokesčio deklaracijos išrašus gavus pajamų iš žemės ūkio veiklos, o Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (SSVA) panaikinamas įgaliojimas atlikti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų (subrangovų) atestavimą ir teisės pripažinimą, veiklos priežiūrą (nuoroda).
- Įgyvendinant Statybos įstatymo pakeitimus, kuriais tikslinamos kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) panaikinimo nuostatos, nuo š. m. gegužės 1 d.:
- įsigalioja STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ pakeitimai (nuoroda) ir
- įsigalioja STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimai (nuoroda), kuriais nustatoma, kad jau atestuotam pastatų energinio naudingumo ekspertui, pageidaujančiam ir toliau turėti galiojantį kvalifikacijos atestatą, nereikėtų laikyti egzamino, kaip atestuojantis pirmą kartą – taip būtų sumažinama administracinė našta;
- netekusiu galios pripažįstamas Aplinkos ministro 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. D1-575 „Dėl ypatingojo statinio statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų atestavimo ir teisės pripažinimo įmokų dydžių patvirtinimo“ (nuoroda);
- nauja redakcija išdėstomas Aplinkos ministro 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. D1-576 „Dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų, teritorijų planavimo specialistų atestavimo ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo paslaugų įmokų dydžių patvirtinimo“, kuriuo paliekamos tik įmokos, susijusios su teritorijų planavimo vadovų (išskyrus architektus) atestavimu (nuoroda).
Teismų praktika:
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-701/2024 (dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu) (nuoroda).
- Kasacinis teismas byloje nurodė, kad sprendžiant dėl asmens teisės lengvatine tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, visų pirma, reikia įvertinti, ar valstybinės žemės sklype yra išlikę ginčo statiniai. Antra, nustačius, kad minėti statiniai yra išlikę (nesunykę), vertintina, ar asmuo šiuos statinius naudoja pagal jų tiesioginę paskirtį ir būtent jiems eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas nuomos pagrindu. Jeigu statinių būklė pablogėjusi tiek, kad jų neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį, vertintina, ar per protingą terminą asmuo ėmėsi teisės aktuose nustatytų priemonių, būtinų statiniams atkurti (atstatyti, suremontuoti), kad juos vėl būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir ar tam yra būtina išsinuomoti pageidaujamo dydžio valstybinės žemės sklypą.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-701/2024 (dėl įgyjamosios senaties taikymo) (nuoroda).
- Byloje pareiškėjai naudodamiesi įgyjamosios senaties institutu reikalavo juos pripažinti aikštelės savininkais. Kasacinis teismas priminė visas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas ir įrodinėjimo naštą. Taip pat nurodė, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Todėl tais atvejais, kai statinio statybos metu nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų ar apskritai buvo statoma savavališkai, įgyjamosios senaties normos negalimos taikyti, nes toks objektas nėra privačios nuosavybės teisės objektu ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-469/2024 (dėl įsipareigojimo išpirkti nuomotus daiktus) (nuoroda).
- Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Sutartį dėl darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuomos bei nešvarių darbo drabužių skalbimo ir keitimo švariais sutarties galiojimo metu, t. y. mišrią sutartį. Sutartyje taip pat buvo sąlyga, jog nuomoti drabužiai pasibaigus sutarčiai turės būti išperkami už sutartyje nustatytą kainą. Byloje pripažinta, jog esminiu ir vyraujančiu elementu sutartyje buvo ne drabužių valymo paslaugos, o pačių drabužių, specialiai pritaikytų atsakovės darbuotojams, nuoma. Todėl išperkamąją nuomą nustatančios normos šioje byloje taikytinos pilna apimtimi ir šalys turi laikytis sutarties sąlygų.
- Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2024 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. T-19/2024 (nuoroda).
- Byloje ginčijant statybą leidžiantį dokumentą kilo klausimas, kokiam teismui – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – yra teismingas gautas ieškinys. Primintina, jog teismingumas atskiriamas statybos pradžios faktu: jei statyba pradėta, ieškovas turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o jei nepradėta – į administracinį teismą. Teismingumo atribojimo klausimą šiuo atveju komplikavo neaiškumas dėl statybos užbaigimo deklaracijos ir jos sąsajos su ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu, todėl Specialioji teisėjų kolegija teismingumui negalėjo priimti sprendimo dėl teismingumo ir bylą grąžino į ją besikreipusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui, jog būtų pašalinti neaiškumai taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir / arba nagrinėjant bylą iš esmės.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024 (dėl servituto nustatymo) (nuoroda).
- Teismas byloje konstatavo, jog perimetrinio užstatymo faktas vertintinas kaip savaime nepagrindžiantis žemės servituto nustatymo pastatui aptarnauti (eksploatuoti) būtinumo ir tokio užstatymo atveju ieškovui, reikalaujančiam nustatyti žemės servitutą pastatui aptarnauti (eksploatuoti), tenka pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Ieškovams neįrodžius būtinybės servituto nustatymui ir įvertinus aplinkybę, kad planuojami remonto darbai, o trumpalaikiams vienkartiniams darbams servitutai nėra nustatomi, ieškinys buvo atmestas.
Kita:
- Aplinkos ministerijos straipsnis apie elektroninių žurnalų pildymo palengvinimą naudojantis informacinių technologijų bendrovių sukurtais įrankiais (nuoroda).
- IS „Infostatyba“ buvo įdiegti funkcionalumai, susiję su savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių sutikimais (nuoroda).
- Aplinkos ministerijos informacija apie š. m. balandžio 23 d. pilna apimtimi pradėjusią veikti naująją Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) informacinę sistemą SSVIS (nuoroda).
- Aplinkos ministerijos informacija apie skydinę pastatų renovaciją (nuoroda).