Seimas priėmė įstatymus, griežtinančius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės reikalavimus

Lietuvos Respublikos Seimas, reaguodamas į pastaruoju metu Lietuvoje įvykusias ekologines nelaimes ir rezonansinius aplinkos teršimo incidentus, neeilinėje Seimo sesijoje apsvarstė aplinkos apsaugos efektyvumo, rezultatyvumo bei taršos prevencijos problemas ir užtikrinta dauguma priėmė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir taršos prevencijos reikalavimus griežtinančius įstatymus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas 5 aplinkos apsaugos įstatymų pakeitimų paketas, dar vadinamas „Klaipėdos paketu“ (toliau – Įstatymų paketas), praplečia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų institucijų įgaliojimus, suteikiant daugiau priemonių ir įrankių užkardyti aplinkos teršėjų pažeidimus, taip pat sugriežtina taršos prevencijos reikalavimus, taršos leidimų reglamentavimą ir padidina mokesčius už taršą.

KOKIE PAKEITIMAI BUVO PRIIMTI?

Apibendrinus, Įstatymo paketas įtvirtino šiuos esminius pakeitimus:

• Valstybinius laboratorinius tyrimus aplinkosaugininkai galės atlikti be ūkio subjektų įspėjimo

Remiantis dabar galiojančia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisine baze – ėminiai laboratoriniams tyrimams aplinkosaugininkų buvo įprastai imami / matavimai atliekami planinio patikrinimo metu, apie kurį ūkio subjektai informuojami prieš 10 dienų.

Įstatymų paketo pakeitimai įtvirtina teisę Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams, gavus pavedimą – vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus (paimti ėminius ar atlikti matavimus) be išankstinio tikrinamo ūkio subjekto įspėjimo jo darbo metu, o kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų apie teisės pažeidimą – bet kuriuo paros metu.

Tokiu reglamentavimu yra sugriežtinama laboratorinių tyrimų kontrolės forma ir siekiama panaikinti teorines galimybes pasirengti laboratoriniams aplinkosaugininkų patikrinimams. Tikimasi, kad tokios priemonės padidins laboratorinės kontrolės efektyvumą, o ėminių paėmimas ir matavimų atlikimas iš anksto nepranešus ūkio subjektui, padės efektyviau nustatyti teršėjus. Numatyta, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d.

• Aplinkos apsaugos kontrolės institucijos privalomuoju nurodymu galės stabdyti ūkio subjektų veiklą

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai tiksliau reglamentuoja privalomųjų nurodymų davimo kriterijus ir pagrindus dėl ūkio subjektų veiklos stabdymo, taip pat sugriežtina privalomųjų nurodymų vykdymo procedūras.

Visų pirma, numatoma, kad ūkio subjektų vykdomą aplinkai kenksminga veikla galės būti sustabdoma priimant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos privalomuosius nurodymus, tais atvejais kai bus nustatomi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo aiškiai įtvirtinti veiklos sustabdymo pagrindai (įstatymas apibrėžia tris pagrindus, tarp jų pavyzdžiui „<..>jeigu nustatyti TIPK ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu<..>“).

Antras pokytis – įtvirtinama žodinio privalomojo nurodymo davimo galimybė kai yra būtinybė nedelsiant imtis priemonių (tokiu atveju jie įforminami patikrinimo dokumentuose). Atkreiptinas dėmesys į žodinių nurodymų privalomumą – skundo padavimas nesustabdys aplinkos apsaugos pareigūnų žodžiu duotų reikalavimų vykdymo, todėl už jų nevykdymą grės administracinė atsakomybė.

Trečia, nebelieka nuostatų, numatančių, kad asmeniui neįvykdžius duoto privalomojo nurodymo, duodamas pakartotinis privalomasis nurodymas (tokio reguliavimo atsisakyta kaip neefektyvaus ir nepagrįstai ištęsiančio privalomojo nurodymo vykdymo reikalavimus). Šiame kontekste įvedama naujovė – neįvykdžius privalomojo nurodymo aplinkos apsaugos institucija turės galimybę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo ūkio subjektui, kurio vykdymas galės būti užtikrinamas kreipiantis į antstolį.

• Laboratorinė kontrolės atveju už valstybinius tyrimus nustačius pažeidimą mokės pažeidėjas

Šiuo metu aplinkos apsaugos kontrolės išlaidos, patirtos atliekant laboratorinius tyrimus ir matavimus, net jei nustatoma, kad subjektas pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, apmokamos iš valstybės biudžeto, t. y. iš visų mokesčių mokėtojų lėšomis.

Įstatymo paketo naujovė – sugriežtinamas principo „teršėjas moka“ taikymas, nustatant įpareigojimą teršėjui apmokėti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų išlaidas, jeigu tyrimu nustatomi leistinos taršos viršijimai arba neleistina tarša. Šiais pakeitimais tikimasi sumažinti valstybinių institucijų kaštus ir kartu paskatinti taršios veiklos vykdytojus efektyviau vykdyti aplinkos monitoringą nelaukiant, kol aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė nustatys pažeidimą ir privalomuoju nurodymu įpareigos taršą nutraukti.

• Sugriežtinta atsakomybė už taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (TIPK) ir taršos leidimų reikalavimų pažeidimus

Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai sugriežtina TIPK ir taršos leidimų išdavimo, privalomo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo pagrindus, taip pat padidina sankcijų dydžius už veiklą neturint šių leidimų bei kitus susijusius aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Įstatymų paketu įtvirtinama, kad TIPK ir taršos leidimų galiojimas panaikinamas, jei: (i) 3 kartus per metus nustatomi leidimo sąlygų pažeidimai susiję su neteisėtu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu arba (ii) jei bent vienas toks leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau, kaip 6 mėnesius.

Įstatymo pakeitimais griežtinamas ir praplečiamas pagrindų ir sąlygų sąrašas, kuriems esant TIPK ar taršos leidimas turi būti pakeistas – todėl institucijos turės platesnes galimybes inicijuoti TIPK ir taršos leidimų keitimo procedūras.

Taip pat sugriežtinta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose numatytų priemonių neigiamam poveikiui aplinkai mažinti vykdymo kontrolė – numatomas didesnis institucijų įsitraukimas į jų įgyvendinimo priežiūrą prieš ūkio subjektui pradedant veiklą.

• Padidinti mokesčio už aplinkos teršimą tarifai

Remiantis Įstatymų paketo iniciatorių informacija – šiuo metu Lietuvoje galiojantys mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai yra vieni mažiausių lyginant su kaimyninėmis šalimis ir nebuvo keisti nuo 2005 m., o tik indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indekso pokytį.

Pakeitimų rengėjų nuomone, tokia padėtis neskatina teršėjų investuoti į mažiau taršias technologijas, pereiti prie mažiau taršių medžiagų ir kuro naudojimo, įgyvendinti prevencines ir taršą mažinančias priemones. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, įgyvendinant „teršėjas moka“ principą, nustatyti didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie numatoma, kad įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d. (numatomus mokesčio tarifus galite rasti čia).

• Griežtinami reikalavimai ūkio subjekto monitoringą atliekančios laboratorijoms ir viešumui

Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimais yra numatoma susiaurinti subjektų ratą, kuris galės atlikti ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytus laboratorinius tyrimus ir matavimus – nuo 2025 m. matavimus ir tyrimus vykdyti galėtų tik tos laboratorijos, kurios yra akredituotos standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius, reikalingus laboratorinių tyrimų atlikimui.

Taip pat yra įvedama naujovė – ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys turės tapti vieši, kas turėtų prisidėti prie monitoringo skaidrumo ir visuomenės informavimo apie taršą.

• Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui suteikiami platesni įgaliojimai TIPK ir taršos leidimų priežiūros srityje dėl kvapų kontrolės

Siekiant išspręsti augančio gyventojų skundų dėl kvapų kiekio problemą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimais numatoma, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas kvapų kontrolės procedūras, papildomai prižiūrės, kaip laikomasi TIPK leidimuose ir taršos leidimuose nustatytų su visuomenės sveikatos sauga susijusių sąlygų dėl kvapų valdymo. Tokiu būdu stiprinami NVSC įgaliojimai ūkio subjektų veiklos tikrinimo srityje užtikrinant valstybinę kvapų kontrolę.

KO TIKIMASI IŠ PRIIMTŲ PAKEITIMŲ IR KĄ TAI REIŠKIA VERSLUI?

• Įstatymų paketo pakeitimais ir pertvarka atliekama aplinkosaugos įgaliojimų reforma bei laikomasi aplinkosauginių reikalavimų griežtinimo krypties. Tokiu būdu tikimasi sudaryti sąlygas skaidriau ir efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, operatyviai reaguoti į pažeidimus bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir valstybės biudžetui dėl patiriamų vis didėjančių išlaidų aplinkos apsaugai ir sveikatai.
• Sukurtos teisinės bazės prielaidos, nustatančios griežtesnius reikalavimus, didesnes sankcijas ir taršos mokesčius turėtų turėti ir prevencinį poveikį – skatinti ūkio subjektus kreipti didesnį dėmesį į jų veiklos keliamą taršą bei aplinkosauginių reikalavimų atitiktį.
• Kita vertus, griežtos kontrolės priemonės turės būti įgyvendintos tinkamai, Aplinkos ministerija turės priimti įgyvendinamuosius aktus, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės kokybės lygis turės pakilti. Priešingu atveju suteikus plačius įgaliojimus, įskaitant ūkio subjektų veiklos stabdymo teises (kurios sukelia reikšmingus ekonominius padarinius verslo subjektams), netinkamas ar nepagrįstas jų taikymas galėtų sąlygoti didelę riziką dėl ieškinių valstybei iš verslo subjektų su reikalavimais atlyginti žalą..
• Savo ruožtų verslo subjektai, turintys TIPK ar taršos leidimus irgi turėtų pasirengti veikti pasikeitusiomis priežiūros sąlygomis, pasverti veiklos ir taikomų priemonių atitiktį aplinkosauginiams reikalavimams, veiklos sustabdymo ar sankcijų rizikas bei pasiruošti bendradarbiauti su sustiprinta aplinkosaugos valstybine kontrole.
• Pastebėtina, kad Įstatymų paketo pakeitimai nėra paskutiniai ir tai yra ilgalaikis aplinkos apsaugos reguliavimo tobulinimo procesas. Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki 2020 m. gegužės 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą – taigi išvadų ir pasiūlymų dėl Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos tobulinimo reikia laukti ir ateityje.