Sandoriai pakeis verslo sektorius COVID-19 pandemijos metu

Prieš išplintant koronavirusui, rinkoje dominavo pardavėjai. Aktyvumas sandorių rinkoje buvo didelis — 2018 m. buvo sudaryta 52,000 sandorių daugiau nei lyginant su 2002 m., kai buvo sudaryta 27,000 sandorių. 2020 m. „PwC“ atliktos 23-iosios metinės pasaulinės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad 35 % įmonių vadovų planavo verslo plėtrą bent vieno susijungimo arba įsigijimo būdu 2020 m. Pastarasis rodiklis sumažėjo tik 2 % lyginant su praėjusiais metais, nepaisant to, kad įmonių vadovai 2020 m. prognozavo lėtesnį ekonomikos augimą.  Ir tai buvo prieš COVID-19.

Trumpuoju laikotarpiu keletas sandorių, kurie vyko prieš viruso protrūkį, tęsiami toliau; kai kurie buvo paspartinti, baiminantis blogiausios pandeminės situacijos; didžioji dalis buvo sustabdyta dėl svarstomų vertinimo ir finansavimo klausimų. Remiantis investicijų analizės bendrovės „Dealogic“ duomenimis, pirmąjį 2020 m. ketvirtį sandorių skaičius buvo mažiausias per septynerius metus, o metinis sandorių skaičiaus sumažėjimas sudarė 35,5 %.

Kokią įtaką po COVID-19 pandemijos taikoma sandorių sudarymo praktika turės įmonių strategijai ir reputacijai?

Geras verslas ir išlieka geru verslu. Dėl karantino į klientus orientuoto verslo rodikliai pasiekė visiškas žemumas. Kai kurie verslo sektoriai dėl pandemijos nukentės labiau nei kiti, o kai kurias bendroves užklups egzistuojančių tendencijų įsivyravimas (pavyzdžiui, perėjimas prie mažmeninės prekybos internetu). Dėl pandemijos veiklą bus priverstos nutraukti tos bendrovės, kurių veikla rėmėsi dešimtmetį trukusiu ekonomikos pakilimu ir monetariniu stimuliavimu — pigiais pinigais.  Tuo tarpu, dėl pandemijos labai nukentėjusios, tačiau tvirtus pagrindus turinčios, bendrovės gali tapti įsigijimo sandorių taikiniais.

Tikėtinas didžiulis sandorių veiklos suaktyvėjimas, skatinamas daug lėšų sukaupusių fondų ir stiprius balansus turinčių bendrovių, kai tik skolinimasis taps labiau prieinamas. Kai kurie pardavėjai sieks gauti lėšų, o pirkėjai ieškos galimybių. Daugelis privataus kapitalo įmonių turi dideles investavimo galimybes. Vertinama, kad 2019 m. viduryje privataus kapitalo įmonės buvo sukaupusios 2,5 trilijono dolerių, o lėšos, kuriomis galėjo naudotis JAV bendrovės, siekė 2,2 trilijono dolerių, t. y. keturis kartus daugiau lėšų nei jos turėjo 1995 m.

Atsižvelgiant į tai, vienas didžiausių neaiškumų yra susijęs su ateinančiais mėnesiais. Jei kyla antroji koronaviruso banga, tikėtina, kad daugelyje šalių bus įvestas karantino laikotarpis arba bus taikoma išplėsto poveikio strategija, kuria remiantis apribojimai sušvelninami ir vėl įvedami, taikant juos keletą mėnesių ar net metų. Bet kuri iš šių situacijų gali sukelti antrą likvidumo krizę ir turėti padarinių sandorių vertinimams ir prieigai prie skolos rinkų, tačiau jos sandorių veiklos visiškai nesustabdys.

Bendrovės dėmesį sutelks į savo vertingiausias veiklas. Baigiantis krizei įsigijimų ir susijungimų veiklos aktyvumas turėtų išaugti (ir pasiekti prieš pandemiją buvusį lygį) tuomet, kai bendrovės atskirs tas savo veiklos sritis, kurių jos ilgiau nebegali pateisinti ir visą dėmesį sutelks į stipriausius verslus. Ne visi pardavimo sandoriai verslui reikš nesėkmę. Kaip gerą pavyzdį galima pateikti bendrovės „Unilever“ 2017 m. už 6,83 mlrd. eurų (8 mlrd. JAV dolerių) parduotą užtepėlių verslą. Ši tarptautinė bendrovė pardavė savo pelningą verslą tam, kad užtikrintų savo portfelio augimą ilguoju laikotarpiu. Tačiau kai kurios bendrovės gali būti priverstos parduoti savo pelningus verslus tam, kad gautų grynųjų pinigų. Vienas iš pavyzdžių yra liftų verslo, kuris priklausė bendrovei „Thyssenkrupp“, pardavimas „Advent International“, „Cinven“ ir „RAG Foundation“ už 17,2 mlrd. eurų (18,9 mlrd. JAV dolerių) 2020 m. pradžioje.

Kai kuriuose verslo sektoriuose aktyvumas bus didesnis nei kituose. Jau dabar aišku, kad pokyčiai dėl COVID-19 kai kuriuose verslo sektoriuose bus negrįžtami. Kai visa tai baigsis, ar mes keliausime tiek pat daug kaip ir anksčiau? Verslo kelionių atveju, tai vargu, ar tikėtina — įprotis išnyko. Vaizdo konferencijos, daugeliu atveju, yra geras ir daug labiau tvarus (bei žymiai, žymiai pigesnis) būdas. Todėl sandoriai kelionių ir laisvalaikio sektoriuje tikėtina bus daugiausiai vykdomi siekiant išlikti rinkoje.

Pandemija kaip pokyčių, kurie jau buvo pradėję vykti, katalizatorius

Tačiau kitose verslo šakose sprendimai bus priimami labiau vadovaujantis strategija. Pandemija veikia kaip pokyčių, kurie jau buvo pradėję vykti, katalizatorius. Pavyzdžiui, elektroninė mažmeninė prekyba sustiprės, migracija į debesis spartės, o duomenų centrų poreikis, kuris jau dabar siekia rekordines aukštumas, augs. Stiprūs verslai pasinaudos galimybe pritaikyti savo verslo modelius šiai naujai įprastai realybei, galbūt įsigydami savo tiekimo grandinės dalis arba pašalindami nuostolingai dirbančius konkurentus.

Pandemija paskatino naujos sandorių rūšies atsiradimą. 1 mlrd. dolerių investicija į „Airbnb“, kurią atliko „Sixth Street Partners“ ir kiti subjektai balandžio pradžioje parodo, kad iš esmės „sveika“ įmonė gali siekti kapitalo injekcijos tam, kad tai padėtų jai išgyventi krizės metu. Tikėtina, kad tokio pobūdžio sandorių šiais metais daugės, kuomet bendrovių veikla pradės atsigauti, tačiau joms trūks pinigų plėtrai finansuoti.

Privataus kapitalo įmonės taip pat siekia ilgiau išlikti žaidimo dalyvėmis. Verslo mokyklos „INSEAD“ atliktas tyrimas rodo, kad pastaraisiais metais reikšmingai padidėjo lėšos, skirtos ilgalaikiam investavimui. Tikslinis investicijos išlaikymo laikotarpis paprastai yra trejų—penkerių metų trukmės; „INSEAD“ nustatė, kad padidėjo lėšų, kurių numatytas laikotarpis yra nuo 15 iki 20 metų. Tai atspindi anekdotinį įrodymą, kad privataus kapitalo įmonės vis labiau siekia investuoti į verslus, turinčius ilgalaikį strateginį augimo planą ir leidžia jiems įgyvendinti savo strategijas netaikydamos trumpalaikio spaudimo priemonių, kuriomis pasižymi aktyvesnio akcininko investicijos.

Įžvalgesni pirkėjai, labiau realistiniai vertinimai ir įtampa tarp globalizacijos bei lokalizacijos

Įvairių rodiklių era sandorių paslaugų srityje baigėsi. Pastaraisiais metais stipriai išaugęs taikomų rodiklių skaičius sudarant sandorius lėmė investuotojų nenorą vykdyti sandorius. Augant sandorių skaičiui, pirkėjai sieks, kad rodiklių taikymas stiprioms bendrovėms ir toliau išliktų, tačiau kitoms bendrovėms bus taikomi labiau realistiniai vertinimai.  Pirkėjai bus įžvalgesni ir turės stipresnes derybines pozicijas.

Atsiranda naujas įtampos laukas tarp globalizacijos ir lokalizacijos. Pandemija atskleidė neigiamą globalizacijos pusę; kai sausį atskirose Kinijos dalyse buvo įvestas karantinas, poveikis tiekimo grandinėms visame pasaulyje buvo staigus ir dramatiškas. Bendrovė „Jaguar Land Rover“ buvo priversta svarbiausius komponentus iš Kinijos skraidinti lagaminuose, kad JK esančios jos gamyklos nepritrūktų dalių; „Samsung“ taip pat pasitelkė panašias priemones, kad nugabentų elektrinius komponentus iš Kinijos į savo gamyklas Vietname. Pandemija galėjo priversti kai kurias bendroves svarbiausias funkcijas perkelti į netoliese esančias valstybes. Prognozuojame, kad daugelis bendrovių turėtų bent jau siekti, kad jų tiekimo grandinės turėtų daugiau papildomų galimybių arba ieškoti naujų bendradarbiavimo būdų, kurie padėtų sumažinti riziką ateityje. Nekilnojamojo turto strategija taip pat turėtų būti peržiūrėta, nes krizė parodė, kad daugelis darbuotojų, įskaitant tuos, kurie paprastai dirba skambučių centruose, gali efektyviai dirbti iš namų.

Vis didesnę reikšmę gali įgyti aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo (ASV) klausimai. Investuotojams ir turto valdytojams šie kriterijai jau buvo aktualūs prieš prasidedant pandemijai. Remiantis mūsų atlikta naujausia Privataus kapitalo atsakingų investicijų apklausa (angl. Private Equity Responsible Investment Survey), 81 % respondentų teigė, kad dabar jie pateikia informaciją apie ASV klausimus savo valdyboms, 67 % tvirtino, kad priimdami sprendimus dėl investicijų prioritetus nustato remdamiesi Jungtinių Tautų iškeltais Tvaraus vystymosi tikslais, o 72 % teigė, kad jie turi komandas, rengiančias pagrindinius veiklos rodiklius (PVR), kuriais remiantis teikiamos ataskaitos apie investicijas. Trapaus ekonomikos atsigavimo po pandemijos laikotarpiu, ASV svarstymai gali tapti privataus kapitalo investuotojams labai svarbiais pirkimo kriterijais. ASV investavimo strategijos, kurios atneša naudą investuotojams, bendruomenėms ir planetai, laikomos kuriančiomis vertę, viršijančią finansinį pelną. Bet kuriuo atveju, tokios strategijos gali padėti bendrovėms pasiekti platesnį suinteresuotų šalių, kurios investuodamos vis didesnį dėmesį skiria ASV klausimams, ratą.

Nauja realybė, kurioje sąlygas nustatys pirkėjai

Ši krizė pakeitė sandorių paslaugų pasaulį, lygiai taip pat kaip ir beveik visą kitą. Mes susidursime su nauja įprasta realybe, kurioje sąlygas nustatys pirkėjai, o ne pardavėjai. Kai kurie verslo sektoriai pasikeis negrįžtamai — taip pat, kaip ir mūsų verslo praktika — ir daugelį šių pokyčių nulems sandoriai, kurie bus sudaromi ateinančiais mėnesiais. Pavyzdžiui, tikėtina, kad ateis laikas, kai taršus turtas bus perkamas ir transformuojamas į mažu anglies dioksido kiekiu pagrįstą verslą, sudarant vadinamuosius „pirk taršų, parduok švarų“ sandorius, kadangi investuotojai pradeda kurti šio naujo „poveikio pakeitimo“ principo modelį.

Manome, kad laikui bėgant įgytas pasitikėjimas ir suformuoti santykiai taps dar svarbesni, atsižvelgiant į tai, kad sandorių paslaugos pasikeis, o fizinių susitikimų galimybės liks ribotos. Per ateinančius 12 mėnesių, tuomet, kai pasaulio šalių ekonomikos pradės atsiverti ir atsistatyti, sudaromų sandorių rezultatai gali turėti didžiausias pasekmes per visą kitą dešimtmetį. Bendrovėms teks daryti itin svarbius pasirinkimus dėl jų atsako į COVID-19 sukeltą krizę, kuris nulems, ar jų verslas išliks perspektyvus ilguoju laikotarpiu. Sprendimas, ar ir kaip veikti susijungimų ir įsigijimų rinkoje, galiausiai gali tapti lemiamu veiksniu.