Ekspertinėmis įžvalgomis dalinasi Dominykas Jokšas, vyr. projektų vadovas, ir Evelina Kantaravičiūtė, konsultantė, Advokatų kontora Bukauskas ir partneriai, „PwC“ Legal.
Iki šiol elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos (EPĮ ir MĮ) CENTROlink mokėjimo sistemoje dalyvavo kaip adresuojamojo BIC turėtojai, mokėjimo sistemas pasiekiantys per tiesioginį CENTROlink mokėjimo sistemos dalyvį, Lietuvos banką. Tačiau, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymu buvo įgyvendinti Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos pakeitimai, kuriais išplėstas sąrašas subjektų, galinčių mokėjimo sistemose dalyvauti tiesiogiai, su tam tikromis sąlygomis įtraukiant ir EPĮ ir MĮ.
Viena tokių sistemų veikia ir Lietuvoje – CENTROlink. Tai Lietuvos centrinio banko mokėjimų sistema, sudaranti techninę galimybę per Lietuvos banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje (EEE) licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams.
Nuo 2025 m. balandžio 9 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (Įstatymas) pakeitimai numato reikalavimus, būtinus įgyvendinti EPĮ ir MĮ, norint tiesiogiai dalyvauti CENTROlink sistemoje. Įstatymas papildytas 9-1 str. numatančiu, kad EPĮ ir MĮ turi turėti:
- priemonių, kurių imasi siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymą;
- mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymą, taip pat naudojimosi informacinių ir ryšių technologijų paslaugomis tvarkos, atitinkančios skaitmeninio veiklos atsparumo akte (angl. Digital Operational Resilience Act, DORA) nustatytus reikalavimus, aprašymą;
- mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos nutraukimo planą.
Be to, Lietuvos bankas yra pažymėjęs, jog centrinių bankų valdomos mokėjimo sistemos nebesiūlys klientų lėšų saugojimo (angl. safeguarding) sąskaitų, ir EPĮ ir MĮ likvidumui užtikrinti centrinio banko sąskaitose galės laikyti ne daugiau lėšų, nei bus leidžiama pagal iš anksto nustatytą formulę.
Tuo pačiu minėtu Įstatymo pakeitimu buvo numatyta, kad kaip įrodymus dėl minėtų trijų sąlygų tinkamo įgyvendinimo, EPĮ ir MĮ mokėjimo sistemos operatoriui turi pateikti reikalavimų laikymosi ataskaitą, kurios šablonas buvo patvirtintas 2025 m. kovo 6 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-34 (Reikalavimų laikymosi ataskaitos forma) bei audito įmonės arba auditoriaus išvadą dėl šių reikalavimų laikymosi.
Visgi, per keturis mėnesius nuo Įstatymo pakeitimų priėmimo rinkoje buvo suvokta, kad reikalavimas dėl audito išvados gavimo žymiai apsunkina ir apriboja EPĮ ir MĮ galimybę tiesiogiai dalyvauti CENTROlink sistemoje, todėl pakankamai greitai buvo inicijuotas minėtos nuostatos pakeitimas.
2025 m. balandžio 3 d. įsigaliojusiu pakeitimu buvo nustatyti du esminiai aspektai. Pirma, išplėstas subjektų, galinčių pateikti išvadą dėl anksčiau minėtų trijų reikalavimų laikymosi, ratas. Numatyta, kad tokią išvadą gali pateikti valstybėje narėje reziduojančios organizacijos, fizinio asmens ar asmenų grupės (subjektas), kuris (-i) yra nepriklausomas (-a) ir turi patirties tikrinant mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarką ir vidaus kontrolės sistemas dėl jų atitikties teisės aktams. Antra, tokios išvados pateikimas numatytas tik tuomet, kai to reikalauja mokėjimo sistemos operatorius, t. y. Lietuvos bankas. Šie pakeitimai, panaikinantys audito išvadų būtinybę, palengvina bei pagreitina EPĮ ir MĮ tiesioginį prisijungimą prie CENTROlink sistemos, kartu sumažinant ir tam skirtas išlaidas.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad EMĮ ir PĮ, pildydamos Reikalavimų laikymosi ataskaitos formą, neturėtų to daryti atmestinai ir šabloniškai. Į šią reikalavimų laikymosi ataskaitą Lietuvos bankas žiūrės rimtai, todėl rekomenduojama atsakyti į klausimus išsamiai ir nuoširdžiai, atlikti gilesnes analizes ne vien dėl tikslo – siekiamo tiesioginio prisijungimo prie CENTROlink, bet ir dėl pačios EMĮ ar PĮ gerovės, taip pat konsultuotis su ekspertais abejones keliančiais klausimais. Kaip parodė praktika, Lietuvos bankas atidžiai vertina jiems pateikiamą informaciją ir įstaigos turi būti pasirengusios pateikti konkrečius atsakymus, susijusius su reikalavimų laikymosi ataskaitoje pateikiama informacija. Priešingu atveju prisijungimas prie CENTROlink gali vėluoti, kas lemtų mokėjimų sutrikimus ir kt. sunkumus vykdant EPĮ ir MĮ veiklą.
Jeigu Jūs esate EMĮ ar PĮ ir Jums kyla klausimų ar sunkumų tiesioginio prisijungimo prie CENTROlink sistemos srityje, galite kreiptis į mūsų PwC Legal Banking&Finance komandą.
Susisiekite su mumis
Advokatų profesinės bendrijos „PwC Legal“ vadovaujantis partneris, PwC Lietuva
