Dar viena nauja kovos su šešėliu statybose priemonė – statybvietėje esančių asmenų identifikavimas
Advokatų kontoros „PwC Legal“ vyresnioji konsultantė Asta Mineikienė dalinasi įžvalgomis apie statybvietėje esančių asmenų identifikavimą – priemonę kovai su statybų sektoriuje esančiu šešėliu bei kaip tam pasiruošti ir kokios pasekmės laukia, nevykdant reikalavimų.
Baigiantis 2021 m. statybų sektorius vis dar išlieka viena pirmaujančių šešėlinės ekonomikos ir nelegalaus darbo veiklų. Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, 500 - 700 milijonų EUR yra neapskaitoma, o oficialiai skelbiamas vidutinis darbo užmokestis statybų sektoriuje yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir didelės dalies kitų veiklų.
Seimas, reaguodamas į šią problemą, š.m. vasarą priėmė Statybos įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2022 m. sausio 1 d. visi statybvietėje statybos darbus atliksiantys asmenys (darbuotojai, komandiruoti darbuotojai, laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys) privalės turėti statybininko tapatybės identifikavimo kodą. Statybininkų tapatybės identifikavimui įgyvendinti buvo numatyta sukurti atskirą ir brangiai kainuosiančią Skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo informacinę sistemą, į kurią duomenis turėtų teikti rangovai bei statybininkai, bei priimti eilę poįstatyminių teisės aktų, kurių pasekoje statybos dalyviai galėtų aiškiai įsivertinti pataisos turinį, pasekmes ir jiems atsirasiančias prievoles bei jų įgyvendinimo kaštus.
Tačiau vietoj lauktų poįstatyminių teisės aktų ir sudėtingos identifikavimo informacinės sistemos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė, o Vyriausybė 2021 m. gruodžio 1 d. pritarė naujam įstatymų (Statybos įstatymo, Užimtumo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir kt.) projektų paketui, kuris reglamentuos skaidriai dirbančių asmenų identifikavimą ir kuriuo numatoma palengvinti anksčiau planuotus pokyčius: asmenų identifikavimui numatoma naudotis esama „Sodros“ informacine sistema, atlikus tam tikrus jos pakeitimus, bei valstybės registruose esančiais duomenimis, ko pasekoje atsisakoma dalies ankstesniais pakeitimais užkrautos naštos statytojams, rangovams ir statybininkams (t.y. jiems nebereikės į sistemą pateikinėti duomenų).
Jei Seimas priims Statybos įstatymo projektą (jį turėtų priimti dar šiais metais, kadangi kitaip įsigaliotų ankstesni pakeitimai, kurių įgyvendinimui visiškai nepasiruošta), visi statybos darbus statybvietėje atliekantys asmenys privalės turėti Skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodą (Kodą) arba Kode užšifruotus duomenis pagrindžiančius dokumentus, jei Kodas negalės būti suformuotas. Kiti asmenys (pvz. statybas lankančios komisijos nariai, ne statybos darbus atliekantys asmenys, svečiai ir kt.) statybvietėje turės teisę būti tik tuo atveju, jei jie turės identifikavimo priemones bei bus užregistruoti, nurodant jų atvykimo į statybvietę laiką ir priežastį. Kodą bus privalu pateikti patikrinimų metu kontroliuojančioms institucijoms - Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, policijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, prieš patenkant į statybvietę arba Kodo statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui), jo įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims.
Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte nustatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojai darbo vietoje ar atlikdami statybos darbus turi Kodą ar Kode užšifruotus duomenis pagrindžiančius dokumentus (jei Kodas nesuformuotas) ir jų pateikimą kontroliuojančioms institucijoms, statytojui (užsakovui) ar rangovui.
„Tai, jog statybvietėje esantys asmenys turėtų Kodus arba identifikavimo priemonę ir ją pateiktų nustatyta tvarka, privalės užtikrinti statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas rangovas. Be to, statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas rangovas privalės nustatyti į statybvietę atvyksiančių asmenų, neturinčių Kodo, identifikavimo priemonę, jos išdavimo tvarką, o taip pat registruoti tokių Kodo neturinčių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką bei priežastį.“
Kaip statybos dalyviams reikėtų pasiruošti pokyčiams?
Statytojams (užsakovams) rekomenduojama įtraukti į rangos sutartis nuostatas, perkelsiančias atsakomybę dėl statybvietėje esančių asmenų identifikavimo rangovui (arba vienam iš rangovų, jei statybvietėje dirba keli rangovai). Rangos sutartyje rekomenduotina įgalioti rangovą tikrinti ir užtikrinti, kad tik turintys Kodą ar Kode užšifruotus duomenis pagrindžiančius dokumentus (jei Kodas nesuformuotas) turintys asmenys patektų į statybvietę ir statybvietėje atliktų statybos darbus, o esant poreikiui į statybvietę patekti kitiems asmenims, jiems būtų suteiktos identifikavimo priemonės bei jie būtų užregistruoti, nurodant atvykimo į statybvietę ir išvykimo datą, laiką ir priežastis. Taip pat rekomenduojama, esant poreikiui (pvz. dideliuose objektuose), įpareigoti rangovus nustatyti asmenų, lankančių statybvietę, identifikavimo priemonių suteikimo tvarką. Be to, galimai nustatyti baudas dėl netinkamo reikalavimų, susijusių su statybvietėje esančių asmenų identifikavimu, laikymosi. Statytojams (užsakovams) neperdavus rangovui įgaliojimų dėl asmenų statybvietėje identifikavimo, statytojas (užsakovas) pats bus atsakingas dėl šių reikalavimų vykdymą.
Įsigaliojus įstatymų projektams, rangovams patartina, visų pirma, įsitikinti, kad jų pačių darbuotojai turi Kodus arba šiuos Kodus jiems išimti. Taip pat informuoti darbuotojus ir periodiškai priminti jiems apie statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimus bei darbuotojų pareigą nuolat turėti su savimi Kodus ar atitinkamus dokumentus ir juos parodyti kontroliuojančioms institucijoms. Rangovai raginami sukurti vidines tvarkas ir kontrolės sistemas ir griežtai laikytis rangos sutartyse sulygtų nuostatų. Taip pat įtraukti atitinkamas nuostatas į subrangos sutartis, įpareigosiančias subrangovus kontroliuoti ir užtikrinti, kad subrangovo darbuotojai ir kiti pasitelkti asmenys su savimi turėtų Kodą ar atitinkamus dokumentus, juos pateiktų nustatytais atvejais, laikytųsi rangovo nurodymų, susijusių su Kodų tikrinimu, identifikavimo priemonėmis ir kt., o už šių reikalavimų nevykdymą galimai numatyti baudas.
Kokios pasekmės laukia nevykdant statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų?
Statybos įstatymo pakeitimo projekte numatytos baudos juridiniams asmenims (užsakovui ar jo įgaliotam rangovui) nuo 2 000 iki 5 000 EUR ir nuo 5 000 iki 7 000 EUR už pakartotinį pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimu be kita ko laikomas asmens, neturinčio Kodo ar identifikavimo priemonės, buvimas statybvietėje.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte numatytos baudos statybininkams yra 50 – 150 EUR ir 150 – 250 EUR už pakartotinį pažeidimą, statytojų (užsakovų) arba jų įgaliotų rangovų vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims 1 100 – 2 550 EUR ir 4 000 – 6 000 EUR už pakartotinį pažeidimą.
Viena skaudžiausių pasekmių rangovams, numatyta Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projekte: vadovą ar kitą jo įgaliotą asmenį už reikalavimų, susijusių su Kodu, nesilaikymą nubaudus 1 500 EUR ar didesne bauda, statytojas (užsakovas) ar rangovas įtraukiamas į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, ko pasėkoje rangovas praranda teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Viena skaudžiausių pasekmių rangovams, numatyta Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projekte: statytojas (užsakovas) ar rangovas bus įtraukiamas į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir to pasekoje rangovas praras teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jeigu vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo bus nubaustas 1 500 EUR ar didesne bauda už reikalavimų, susijusių su Kodu, nesilaikymą.
Susisiekite su mumis
