Konkurencijos tarybos atliekami tyrimai: ką svarbu žinoti verslui

Informavimas apie tyrimo pradėjimą

Konkurencijos įstatymas nenumato, kad įtariamas ūkio subjektas privalo iškart būti informuotas apie priimtą nutarimą pradėti tyrimą dar iki atliekant tyrimo veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas („LVAT“) 2009 m. birželio 25 d. nutartyje yra pasisakęs, kad nors ūkio subjektas nutarimą apie pradėtą tyrimą gavo tik po kelių mėnesių nuo jo priėmimo, tai nelaikytina pažeidimu. Vis dėlto, jei norima atlikti tyrimo veiksmus, numatytus, pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje (Konkurencijos tarybos ir Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant tyrimą), informavimas būtinas ir tą ūkio subjektas turi žinoti.

Tyrimas dėl patronuojančios įmonės reiškia tyrimą ir dėl dukterinės įmonės

Konkurencijos taryba savo praktikoje turi pavyzdžių, kuomet tyrimą yra pradėjusi tik dėl patronuojančios įmonės. Teismas yra pasisakęs, kad tai reiškia, jog gali būti tiriamos ir jos dukterinės įmonės. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl dukterinių įmonių nereikia priimti atskirų nutarimų dėl tyrimo pradėjimo, nes dukterinės įmonės negali laisvai nusistatyti savo ekonominio elgesio rinkoje – jas kontroliuoja patronuojanti įmonė, kuri ir atsako už dukterinių įmonių veiksmus. Teismas pažymėjo ir tai, kad „<..> išimtimi galėtų būti tik tokia situacija, kai įrodoma, jog dukterinė įmonė elgėsi visiškai nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės, ko nebuvo tuo [Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo] konkrečiu atveju“ (LVAT 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis).

Konkurencijos tarybos teisė gauti informaciją

Konkurencijos taryba, pradėjusi tyrimą, turi teisę reikalauti pateikti dokumentus ir informaciją, įskaitant komercines paslaptis. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad ūkio subjektas turi pateikti informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti. Kas yra reikalinga, spendžia pati Konkurencijos taryba kiekvienu individualiu atveju, tačiau privalėdama laikytis protingumo ir proporcingumo kriterijų. Įgaliotas Konkurencijos tarybos pareigūnas turi teisę bet kurioje tyrimo stadijoje pareikalauti, kad ne tik tiriamas ūkio subjektas pateiktų tyrimui reikalingą informaciją bei dokumentus, bet gali prašyti, kad tokią informaciją pateiktų ir kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, tiriamo ūkio subjekto tiekėjai, klientai, konkurentai ir kt. Atkreipiamas dėmesys, kad vykdant tyrimą, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas turi teisę paimti dokumentus ir daiktus, turinčios įrodomosios reikšmės. Dokumentus ir daiktus galima paimti ir patikrinimo, ir ne būtinai patikrinimo metu, tačiau tam reikalinga patekti į ūkio subjekto arba fizinio asmens patalpas, teritoriją – šiems veiksmams yra reikalingas teismo leidimas, todėl ūkio subjektui rekomenduojama Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų paprašyti jį pateikti. Pažymėtina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktą, jei Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų surinkta informacija ir dokumentai nėra aktualūs vykdomame tyrime, Konkurencijos taryba šią informaciją gali panaudoti ir kituose tyrimuose. Ūkio subjektas, manantis, kad Konkurencijos taryba, prašydama atitinkamos informacijos, elgiasi neteisėtai, gali apskųsti įgaliotų pareigūnų veiksmus pačiai Konkurencijos tarybai, o vėliau ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Advokato vaidmuo

Kaip žinia, ūkio subjektas turi pateikti visą informaciją, kurios prašo Konkurencijos taryba tyrimui atlikti. Užtikrinant ūkio subjekto teisę į gynybą, yra numatyti tam tikri Konkurencijos tarybos teisių apribojimai. Pagal Europos Sąjungos teisę vieninteliai dokumentai, kuriuos ūkio subjektas gali atsisakyti pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams, yra susirašinėjimas ir dokumentai, gauti iš išorinių teisininkų arba advokatų – ši taisyklė negalioja ūkio subjekto vidiniams teisininkams. Vis dėlto, Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Kadangi minėtame įstatyme nėra išskirta, kur informacija yra randama, todėl draudimas susipažinti ir naudoti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją taikytinas ne tik advokato kontoros patalpų, jo namų, automobilio atžvilgiu, bet ir ūkio subjektui, kuriam advokatas teikia teisines paslaugas, patalpoms. Taigi, atkreipiamas dėmesys, kad šio nacionalinio įstatymo normos taikomos tik advokatui – ne bet kuriam išoriniam ūkio subjekto teisininkui taip, kaip numato Europos Sąjungos teisė, todėl ūkio subjektui šiuo atveju yra naudingiau turėti advokatą nei vidinį teisininką, kuris atstovautų įmonei Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo metu.

Tyrimo papildomas pratęsimas – pagrindas sumažinti baudą

Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog įstatymas neįtvirtina maksimalaus termino, vienoje iš bylų vertinta, jog formaliai Konkurencijos taryba nepažeidė Konkurencijos įstatyme įtvirtintų tyrimo terminų, kita vertus, net ir įvertinus tyrimo apimtį bei sudėtingumą, tyrimo termino papildomas pratęsimas keturiolika kartų (be kita ko, tris kartus po Konkurencijos tarybos atlikto pakartotinio patikrinimo), neatitiko protingo tyrimo termino principo. Tokią aplinkybę LVAT teisėjų kolegija vertino kaip neturinčią tiesioginio poveikio atsakovo tyrimo teisėtumui, tačiau viršytas protingas tyrimo terminas šioje byloje sudarė pagrindą sumažinti pažeidimą padariusiems ūkio subjektams Konkurencijos tarybos paskirtą baudą (LVAT 2016 m. birželio 20 d. nutartis).

Kliudymo atlikti tyrimą pavojingumas

Ūkio subjektams pravartu žinoti, kad atliekamų tyrimų metu Konkurencijos tarybos prašomos informacijos nepateikimas gali būti baudžiamas kaip kliudymas atlikti tyrimą. Konkurencijos taryba savo praktikoje yra skyrusi baudą ne vienam ūkio subjektui tais atvejais, kai įmonė nevykdė Konkurencijos tarybos pareigūnų privalomų reikalavimų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus. Vis dėlto, LVAT 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad Konkurencijos tarybos taikoma sankcija už informacijos nepateikimą Konkurencijos įstatyme yra numatyta dėl to, kad nepateikimas kenkia tyrimui, tačiau tos pažeidimas nevertintinas kaip itin pavojingas vien tuo pagrindu, kad tai kenkia tyrimui, taip pat negalima konstatuoti, kad pažeidimas yra pavojingas vien dėl to, kad jis ilgai truko – teismas, neradęs pagrindimo dėl pavojingumo, ūkio subjektui sumažino baudą. Konkurencijos taryba yra turėjusi atvejį, kuomet ūkio subjekto darbuotojai atsisakė Konkurencijos tarybos patikrinimo metu įgaliotiems pareigūnams pateikti dokumentą, galinti turėti įrodomosios reikšmės tyrimui. Darbuotojų veiksmai, išnešus dokumentus iš patalpos, Konkurencijos tarybos buvo vertintini kaip itin pavojingais procedūriniais pažeidimais – tokiam vertinimui pritarė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tačiau LVAT panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą ir nurodė, kad nors dokumentų įrodomąją reikšmę vertina patys Konkurencijos tarybos įgaliotieji pareigūnai, bet šiuo atveju reikėjo įrodyti, kad minėtieji ūkio subjekto dokumentai turėjo įrodomąją vertę. Taigi, vertinant teismų praktiką, matyti, kad kliudymas atlikti tyrimą nėra laikomas itin pavojingu procedūriniu pažeidimu.

Baudos

Atkreipiamas ūkio subjektų dėmesys, kad už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, neteisingos informacijos pateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat už kliudymą atlikti patikrinimą ūkio subjektams gali būti skirta piniginė bauda iki 1 proc. bendrųjų metinių pajamų. Dėl baudų paskirties LVAT yra nurodęs, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų.

Skiriamos baudos diferencijuojamos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus (baudos dydį diferencijuojantys kriterijai), individualizuojamos, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nurodytas atitinkamai Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šiame kontekste pažymėtina, jog baudos dydis nėra diferencijuojamas pagal tai, ar ūkio subjektas yra baudžiamas už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, ar koncentracijos, apie kurią privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo. Baudos dydžio nustatymas detalizuojamas Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 („2012 m. aprašas“). Pagal šį 2012 m. aprašą bauda už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi apskaičiuojama, pardavimų vertės dalį, apskaičiuotą įvertinus pažeidimo pavojingumą, padauginus iš pažeidimo trukmės metais (bazinis baudos dydis), po to šį dydį mažinant arba didinant, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas aplinkybes.