Straipsnio autorė – Asta Mineikienė, „PwC Legal“ vyr. konsultantė
Dar prieš keletą metų sutarčių sąlygos apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes bei jų pasekmes sutarties vykdymui buvo laikomos teorine rizika, svarbia tik šalių teisininkams. Tačiau COVID-19 pandemija bei jos sąlygoti suvaržymai, o pastaruoju metu – ir karo Ukrainoje pasekmės, vis primena, kad tinkamas nenugalimos jėgos aplinkybių reglamentavimas yra būtina šalies interesus apsaugančios sutarties sąlyga.
Pastaruoju metu konsultuodami klientus nuolat susiduriame su klausimais, ar viena ar kita aplinkybė galėtų būti laikomos nenugalima jėga ir kaip šiomis aplinkybėmis būtų galima pasinaudoti.
Š.m. kovo mėn. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo pirmąją bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022), susijusią su COVID-19 sąlygotų suvaržymų įtaka sutarčių vykdymui, ir pateikė verslui ir verslą konsultuojantiems teisininkams aktualius išaiškinimus apie nenugalimos jėgos (Civilinio kodekso 6.212 straipsnis) ir sutarties vykdymo esminio suvaržymo (Civilinio kodekso 6.204 straipsnis) institutus. Aktualiausius jų, atsižvelgdama į klientų mums užduodamus klausimus, aptariu žemiau.
Kokios aplinkybės yra laikomos nenugalima jėga ir kokios aplinkybės sąlygoja esminį sutarties vykdymo suvaržymą?
Kontekstas ir individualūs teisiniai santykiai lemia, ar aplinkybė (pvz. pandemija, karo veiksmai, sankcijos ar kt.) galėtų būti laikoma nenugalima jėga ar aplinkybe, sąlygojančia esminį sutarties vykdymo suvaržymą. LAT paaiškino, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti.
Kokie yra nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojantys požymiai?
Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybėmis galėtų būti laikomos aplinkybės, atitinkančios šiuos požymius:
- Aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
- Dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
- Šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
- Šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Tačiau COVID-19 pandemijos ir minėtos bylos aplinkybių kontekste LAT praplėtė antrąjį požymį, papildant jį aiškinimu, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija). Konkrečioje byloje tarp prekybos centro (patalpų nuomotojo) ir akiniais nuo saulės prekiaujančio nuomininko buvo padaryta išvada, jog nors pandemijos pasekoje nustatytas draudimas prekiauti akiniais nuo saulės neužkerta kelio nuomotis patalpų ar mokėti nuomos, tačiau šiuo draudimu „laikinai žlugdomas sutarties tikslas, kas gali būti laikoma viena iš sutarties vykdymo neįmanomumo ar esminio suvaržymo atmainų“.
Kokius teisinius padarinius lemia nenugalimos jėgos aplinkybė ir sutarties vykdymo esminis suvaržymas?
Savigynos būdą (rėmimąsi nenugalimos jėgos aplinkybe ar sutarties vykdymo esminiu suvaržymu) šalis turėtų pasirinkti įvertinusi tai, kokių teisinių padarinių ji siekia.
LAT išaiškino, jog laiko atžvilgiu egzistuoja dvejopo pobūdžio nenugalima jėga: nuolatinė ir laikina. Jomis remiantis, šalys įgyja skirtingas teises bei pareigas:
- tuo atveju, kai nenugalima jėga yra nuolatinio pobūdžio (t.y. sutarties vykdymas tampa praktiškai neįmanomas nepakeitus pačios sutarties esmės), sutartinės prievolės pasibaigia;
- jeigu nenugalima jėga yra laikina, tai sutartinės prievolės pačios savaime nepasibaigia, o sutarties šalis, besiginanti šiomis aplinkybėmis, laikinai atleidžiama nuo sutartinės atsakomybės ir nuo sutarties vykdymo. O kita sutarties šalis įgyja teisę sutartį nutraukti, jei ji dėl minėto nevykdymo iš esmės negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį.
Pažymėtina, kad sutartyje šalims leidžiama susitarti ir dėl kitokių „force majeure“ teisinių padarinių, pvz., susitarti, kad sutartį galėtų nutraukti bet kuri šalis laikinos nenugalimos jėgos atveju ir pan.
Rėmimasis sutarties vykdymo esminiu suvaržymu savaime nestabdo sutarties vykdymo ir nesuteikia teisės nukentėjusiajai šaliai sutarties vykdymą sustabdyti. Juo siekiama inicijuoti derybas dėl sutarties pakeitimo. Tik nepavykus susitarti, šalys gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti sutartį, kad būtų atkurta tarpusavio sutartinių įsipareigojimų pusiausvyra.
Susisiekite su mumis
