Ilgamečiai darbuotojai turi suskubti atostogauti dar iki vidurvasario

Darbuotojų sukauptos kasmetinių atostogų dienos (jų likučiai) įprastai fiksuojamos personalo apskaitos sistemose (pvz., Rivile, Vikarina ir t.t.). Vadovaujantis šiais duomenimis darbuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos bei skaičiuojami atostoginiai, o darbo sutarčių nutraukimo atveju – kompensacijos už sukauptas nepanaudotas atostogas. Tačiau sistemose užfiksuotais duomenimis dėl ilgamečių darbuotojų darbdaviai gali pasikliauti tik iki 2020 m. liepos 1 d., o jiems patikslinti reikės pasitelkti žmogiškuosius resursus. 

Kas nutiks 2020 m. liepos 1 d.?

Kaip numatoma Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Vėliau teisė pasinaudoti šiomis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas (darbo sutarties nutraukimo atveju) prarandama. Tačiau ar toks ribojimas yra absoliutus? Manome, kad ne.

Šią ribą viršijančios darbuotojo sukauptos kasmetinės atostogos negali būti anuliuojamos visiems darbuotojams vienu mygtuko paspaudimu. Taip yra todėl, kad aukščiau minėtą įstatymo nuostatą reikėtų aiškinti sistemiškai su Darbo kodekso 127 str. 5 d., kuri numato, kad individualaus darbuotojo teisė į daugiau kaip už trejus metus sukauptas atostogas išlieka, jeigu jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, kai darbdavys laikotarpiu, per kurį įstatymų leidėjas suteikia teisę išnaudoti atostogų perviršį (t.y. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), atmeta darbuotojo prašymus suteikti ilgesnes nei einamųjų darbo metų minimalios trukmės kasmetines atostogas dėl darbuotojų trūkumo ar didelio darbų krūvio. Jeigu šiuo laikotarpiu darbuotojas faktiškai nebuvo darbe, pvz., jam buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, jis taip pat galėtų teigti, kad negalėjo pasinaudoti atostogų perviršiu per tam suteiktą laiką. Šias aplinkybes nustatyti neturėtų būti sudėtinga, nes abiem pavyzdiniais atvejais darbuotojo prašymai ir darbdavio sutikimas arba atsisakymas juos tvirtinti, taip pat darbuotojui suteiktų atostogų faktas įprastai fiksuojami raštu.

Ką turi nuveikti darbdaviai iki 2020 m. liepos 1 d.?

Nors minėtų atvejų skaičius įmonėje gali būti minimalus, tačiau jų neidentifikavus laiku ir automatiškai 2020 m. liepos 1 d. nubraukus visų darbuotojų ilgus metus kauptas atostogas, pasekmės darbdaviui gali būti skaudžios. Gresia ne tik konfliktinės situacijos su darbuotojais, bet darbo santykiams pasibaigus ir neišmokėjus darbuotojui kompensacijos už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, galimos ir piniginės sankcijos darbdaviui už neatsiskaitymą laiku. Pastarosios gali būti itin skausmingos, nes buvęs darbuotojas galėtų reikalauti netesybų, kurių dydis gali siekti net šešis darbuotojo vidutinius darbo užmokesčius. 

2020 m. liepos 1 d. įmonės vadovas ar kitas įgaliojimus turintis darbuotojas turi priimti sprendimą panaikinti darbuotojų sukauptų atostogų perviršį. Siekiant išvengti nesusipratimų, o galbūt net ir ginčų ateityje, dar iki sprendimo priėmimo darbdaviai mažų mažiausiai turėtų informuoti darbuotojus apie pasekmes, kurios kils neišnaudojus atostogų iki 2020 m. liepos 1 d., bei imtis priemonių, kad įsitikintų, jog atostogų darbuotojai neišnaudojo ne dėl objektyvių priežasčių, o tik dėl savo pačių apsisprendimo.