ES vyriausybių apklausa parodė, kad ES valstybės-narės didžiąja dalimi patenkintos tiesioginių užsienio investicijų peržiūros ir leidimų išdavimo reguliavimu

ES valstybių-narių vyriausybės, kurios atsakė į apklausą dėl tiesioginių užsienio investicijų patikrinimo ir leidimų išdavimo, indikavo, kad jos iš esmės patenkintos turimu šios srities reguliavimu. Tai parodo neseniai ES komisijos paviešintų atsakymų į apklausą analizė.

Įdomu, kad visos-šalys respondentės akcentavo, kad ES tiesioginių užsienio investicijų reguliavimas, įsigaliojęs 2020 metais, yra aktualus, kadangi jis padidino strateginių šalių interesų apsaugą. Respondentams imponuoja bendradarbiavimas su ES komisija dėl tiesioginių užsienio investicijų peržiūrų ir jie mano, kad komisija turi ir toliau dalintis informacija dėl tiesioginių užsienio investicijų tendencijų ir gerosios praktikos. 

Pagal dabartinį ES teisioginių užsienio investicijų peržiūros reguliavimą ES valstybės-narės ir ES komisija gali teikti komentarus ir nuomones dėl tokių procedūrų. Reglamentas taip pat nustato minimalius kriterijus, kuriuos turi atitikti tokie peržiūros mechanizmai. Ne visos ES valstybės-narės turi nacionalinius teisės aktus, kurie reguliuotų šiuos klausimus. 

Svarstant dabartinio reguliavimo ES mastu pagerinimus, absoliuti dauguma respondentų nurodė, kad pageidauja on-line platformos, kurioje būtų galima saugiai keistis informacija apie tiesioginių užsienio investicijų peržiūrą ir leidimus. Beveik visi respondentai mano, kad ES mastu neturėtų būti nustatomi minimalūs kriterijai sandoriams, kuriems būtų taikomi tiesioginių užsienio investicijų peržiūros ir leidimų išdavimo procedūros. 

Respondentų mažuma (Austrija, Vokietija, Airija ir Rumunija) pageidautų ES mastu harmonizuotų tiesioginių užsienio investicijų peržiūros terminų, tuo tarpu dauguma respondentų laikosi nuomonės, kad tik įtakos ES valstybių-narių daugetui turinčios tiesioginės užsienio investicijos turi būti notifikuotos ES mastu. Tačiau, Austrija, Nyderlandai ir Ispanija mano, kad informacija apie visus tiesioginių užsienio investicijų atvejus turi būti pasidalinta.  

Tenka apgailėstauti, kad Lietuvos atstovai nedalyvavo apklausoje. Iš Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių apklausoje dalyvavo Čekijos, Latvijos ir Rumunijos atstovai. Manytina, kad, siekiant, kad Lietuvos pozicija būtų išklausyta, tokiose apklausose ateityje šalies atstovams vertėtų dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę, juolab, kad komentuojamoje apklausoje iškelti klausimai turi įtakos teisioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje. 

Plačiau skaitykite ataskaitoje „Screening foreign direct investments in the EU

Susisiekite su mumis

Sekite mūsų naujienas