Europos Sąjungos teisingumo teismo („ESTT“) kolegija 2024 m. sausio 18 d. priėmė labai svarbų ir įdomų prejudicinį sprendimą, kuriame priėjo išvadą, kad notarai vykdydami tam tikrą veiklą turi būti laikomi „ūkio subjektais“, o ūkio subjektų asociacijos sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra draudžiami konkurencijos ribojimai.
Aukščiau minėtas ESTT sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išaiškinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį, kuriame draudžiami susitarimai ir sprendimai, ribojantys konkurenciją bendrojoje rinkoje. Prašymą Teismas pateikė, nagrinėdamas ginčą tarp Lietuvos notarų rūmų ir jo prezidiumo narių bei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos dėl pastarosios dar 2018 m. priimto sprendimo, kuriuo Lietuvos notarų rūmams ir jo prezidiumo nariams buvo skirta bauda už tai, kad savo sprendimu Lietuvos notarų rūmų prezidiumas nusprendė suvienodinti notarų paslaugų kainas, visais atvejais taikant didžiausią leistiną atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines notarų paslaugas.
Lietuvos notarų rūmai laikėsi pozicijos, jog notaras iš esmės yra viešųjų funkcijų vykdytojas, viešosios valdžios patikėtinis ar atstovas, ir kad notarai tarpusavyje konkuruoja paslaugų kokybe, o ne kainomis. Lietuvos notarų rūmai taip pat teigė, kad Lietuvos notarai nevykdo ekonominės veiklos, nes vykdo viešojo pobūdžio funkcijas. Visgi ESTT nurodė, jog Lietuvoje įsisteigę notarai didelę savo veiklos dalį vykdo konkurencijos sąlygomis, veikdami pagal atitinkamą savo teritorinę kompetenciją, nes Notariato įstatymo 28 straipsnio pirmoje pastraipoje tuo klausimu numatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. O tai nebūdinga viešosios valdžios funkcijų vykdymui.
Papildomai įvertinusi notarų veiklą, ESTT nusprendė, kad notarai, tvirtindami hipotekos (įkeitimo) sandorius, atlikdami vykdomuosius įrašus, notarinius veiksmus, rengdami sandorių projektus, teikdami konsultacijas, technines paslaugas ir tvirtindami mainų sutartis yra prilyginami ūkio subjektais. ESTT vertinimu, šie veiksmai nelaikomi viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu.
Žinoma, notarų vaidmuo valstybės ir visuomenės veikloje yra itin svarbus – notarai vykdydami viešosios valdžios funkcijas rūpinasi susitarimų saugumu ir patikimumu.
„Aptariamas ESTT sprendimas kartu natūraliai kelia klausimą, ar tuo atveju jeigu, pavyzdžiui, hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimas, vykdomųjų įrašų atlikimas, mainų sutarčių tvirtinimas nėra laikomi viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu, galbūt tokios veiklos vykdymą būtų galima deleguoti ir kitų atsakingų profesijų atstovams?“
Panašių pavyzdžių galima rasti ir visai netoli mūsų. Nyderlanduose, taip pat kai kuriose Vokietijos žemėse, egzistuoja advokato-notaro profesija. Minėtose Vokietijos žemėse advokatas, turintis 5 metų patirtį ir praėjęs specialius kursus, gali kartu tapti ir notaru.
Šiuo metu notarų skaičius Lietuvoje yra ribojamas pagal įstatymą, todėl dažnai tenka laukti net mėnesį, norint gauti vizitą pas notarą. Taip pat, kaip matyti iš faktinės situacijos, Lietuvos notarų rūmai savo sprendimais yra riboję galimybę notarams tarpusavyje konkuruoti kainomis. Akivaizdu, kad šis pakankamai griežtas, o atsižvelgiant į ESTT sprendimą, neleistinas notarų veiklos reguliavimas lemia ne tik ilgas eiles, bet ir didesnes paslaugų kainas. Galbūt notarų veiklos toje srityje, kuri nėra laikoma viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu, liberalizavimas galėtų padidinti konkurenciją šioje srityje ir užtikrinti mažesnes kainas tiek vartotojams, tiek verslui?
„Manau, kad konstruktyvios permainos yra būtinos šioje srityje ir visuomenė yra joms pasiruošusi. Be to, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi akivaizdžiai iškreipia rinką ir ženkliai bei dirbtinai apriboja prieigą prie pageidaujamų paslaugų.“
Susisiekite su mumis
