Darbo kodekso pakeitimai: kodėl logika įsigalioja, tik kai įtvirtinama juodu ant balto įstatyme?

Spaudoje mirga aibė pranešimų apie Darbo kodekso pasikeitimus nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šiame pranešime pasisakysiu tik dėl keleto iš jų. Pakeitimais yra įtvirtinta darbdavio teisė atleisti darbuotoją, turintį mažamečių vaikų (iki 3 metų), bet nesutinkantį pereiti pas kitą darbdavį kartu su verslo perdavimu. Taip pat yra įtvirtinta darbdavio teisė atleisti nėščiąją bei tą patį mažamečių vaikų turintį darbuotoją, kai likviduojamas darbdavys.

Šių pakeitimų priežastis yra aiški – planuojamo verslo perdavimo atveju tokie darbuotojai neretai pasinaudoja proga ir nesutinka su verslo perleidimu, o likvidavimo atveju ir pats darbdavys pasimeta, ką daryti su tokiais darbuotojais. Kai jiems pasiūloma susitarti dėl atleidimo sąlygų, kad nebūtų vilkinamas verslo pertvarkymas, jie paprašo neadekvačių išeitinių kompensacijų (pradinis reikalavimas išmokai kartais būna lygus darbo užmokesčio dydžiui, iki vaikui sueis treji metai). Jų reikalavimas remiasi pamatine nuostata – visi neaiškumai aiškinami darbuotojo naudai.

Bet ar tikrai yra neaišku? Ar gali vienas darbuotojas sustabdyti viso verslo pertvarkymą? Ar būtų protinga laikyti darbuotoją tuščioje po verslo perdavimo likusioje įmonėje, ir mokėti jam atlyginimą, iki kol vaikui sueis 3 metai?

Pagrindinis klausimas kyla, ar čia naujasis Darbo kodeksas buvo toks netobulas, kad kildavo tokių situacijų, ar jo interpretavimas linksta netinkama linkme, kai jokios darbdavio teisės negalioja, kol nėra specifiškai įtvirtintos įstatyme? Juk atvirų nuostatų ir dabar liko, pvz., darbuotojo atleidimas darbdavio valia pagal Darbo kodekso 59 str. (mokant 6 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką). Šis brangiausias darbdaviui atleidimo pagrindas sukelia daug diskusijų tarp teisininkų, jo aiškinimas jau spėjo nukeliauti iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (žr. 2020 m. birželio 25 d. nutartį). Ar neatsitiks taip, kad atleidimas šiuo pagrindu ateityje labai pasunkės, nes „bus pašalinti interpretavimo skirtumai“, pakeičiant Darbo kodeksą ir išvardinant konkrečias teisėtas atleidimo priežastis šiuo pagrindu? Pavyzdžiui, tik konfliktiškas elgesys komandoje bus pripažintas teisėta priežastimi.

Norėtųsi tikėti, kad Darbo kodeksas bus taikomas adekvačiai ir protingai, ir nebus pernelyg dažnai bereikalingai keičiamas vien tam, kad įtvirtintų logišką jo aiškinimą.