Ar susirgęs darbuotojas – (ne)darbingas?

Įpusėjus žiemai darbdaviai susiduria su peršalimo ligų sezono padariniais – tuščiomis darbuotojų kėdėmis ir pranešimais apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Viskas puiku, jeigu darbuotojo ligos metu visi atlieka savo pareigas sąžiningai ir laiku – darbuotojas informuoja darbdavį apie ligą ir deda visas pastangas, kad greičiau pasveiktų, o darbdavys ir „Sodra“ moka tokiam darbuotojui ligos išmoką (už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbdavys, o vėlesnes– „Sodra“). Deja, nutinka ir taip, kad darbuotojas pradeda piktnaudžiauti esama padėtimi. Ką daryti, kad to būtų išvengta?

Darbuotojo pareigos – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės

Laikinojo nedarbingumo metu darbuotojas privalo laikytis gydytojo nurodymų ir specialių elgesio taisyklių: „Išduodant nedarbingumo pažymėjimą, gydytojai darbuotojus pasirašytinai supažindina su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu. Taigi, taisykles pažeidę darbuotojai neturi galimybės teigti, kad nenumanė, kad elgiasi netinkamai“ – komentuoja advokatų kontoros „PwC“ Legal advokato padėjėja Ieva Matonytė.

Laikoma, kad darbuotojas pažeidžia šias taisykles, kai jis nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo, neatlieka paskirtų gydymo procedūrų, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose, atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, vartoja alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas, elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę, gydytojo paskirtu laiku ar „Sodros“ specialistams pareikalavus neatvyksta į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį (jame pakartotinai vertinamas asmens darbingumas).

Kas gali nustatyti pažeidimą?

Darbuotojų elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę fiksuoti ne tik gydytojai ir „Sodros“ specialistai (nedarbingumo kontrolei), bet ir šių darbuotojų darbdaviai (sudarę komisiją). Pastarieji, nustatę pažeidimą, turėtų nedelsdami kreiptis į „Sodrą“, pateikti turimus įrodymus bei žinomas aplinkybes ir paprašyti įvertinti, ar pagrįstai darbuotojas pripažintas nedarbingu, ar jis nepažeidžia elgesio taisyklių. Tokie įrodymai galėtų būti nuotraukos iš darbuotojo socialinių tinklų (pvz., kaip „sergantis“ darbuotojas arenoje stebi krepšinio rungtynes).  Šis kreipimasis yra pagrindas „Sodrai“ pradėti tyrimą. „Sodros“ specialistai, remdamiesi turimais įrodymais, turi teisę patys nustatyti, kad darbuotojas pažeidė elgesio taisykles.

Kokios yra pažeidimo pasekmės?

Elgesio taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad jas pažeidęs darbuotojas yra darbingas ir turi grįžti į darbą. „PwC“ Legal advokato padėjėja Ieva Matonytė primena, kad „reikėtų nepamiršti, jog vertinti, ar pagrįstai darbuotojas buvo pripažintas nedarbingu ar vis dar yra nedarbingas, „Sodros“ specialistai negali. Šiuo tikslu darbuotojas kviečiamas į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį. Komisijai nustačius, kad darbuotojas yra darbingas, nedarbingumo pažymėjimas panaikinamas nuo tokio posėdžio dienos.“

Nuo nedarbingumo pažymėjimo panaikinimo dienos arba nuo elgesio taisyklių pažeidimo nustatymo dienos darbuotojui nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Priklausomai nuo to, ar pats darbuotojas pažeidė taisykles, ar gydymo įstaiga nepagrįstai išdavė nedarbingumo pažymėjimą, sprendžiama, kas turėtų atlyginti už be pagrindo išmokėtą ligos išmoką.

„Svarbu tai, kad „Sodrai“ nustačius, kad darbuotojas pažeidė elgesio taisykles po to, kai darbuotojui jau buvo išmokėta ligos išmoka, tiek darbdavys, tiek „Sodra“ gali reikalauti darbuotojo sugrąžinti nepagrįstai išmokėtą išmoką ar jos dalį“, – primena Ieva Matonytė.