2024 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kurioje buvo sprendžiamas banko atlikto vienašališko bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties nutraukimo (ultima ratio) teisėtumo klausimas.
Ieškovo bankas, remdamasis lakoniškomis sutarties ir banke taikomų taisyklių nuostatomis vienašališkai nutraukė bendrąją mokėjimų paslaugų sutartį, nenurodydamas ieškovui konkrečių sutarties nutraukimo pagrindų. Bankas teismui nurodė, kad sutartis buvo nutraukta dėl to, jog ieškovo atlikti sandoriai bankui atrodė įtartini, neskaidrūs ir galintys pažeisti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.
Nutartyje LAT konstatavo, kad vienašališko bendrosios sutarties nutraukimo galimybės įtvirtinimas sutartyje, nenumatant konkrečių nutraukimo pagrindų, nėra pakankamas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, nebent tai būtų svarbios priežastys. Tokia priežastimi gali būti kredito įstaigos negalėjimas vykdyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (Įstatymas) įtvirtintų pareigų.
Todėl vien įtarimo dėl galimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo neužtenka ir prieš priimant sprendimą nutraukti dalykinius santykius, būtina:
Nustačius, kad klientas ir (ar) jo atliekami sandoriai pažeidžia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus bei dėl to kredito įstaiga negali vykdyti Įstatyme įtvirtintų pareigų, mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų tinkamai informuoti klientą tiek apie mokėjimo paslaugų sutarties nutraukimą, tiek apie nutraukimo pagrindus, priežastis ir motyvus, laikantis Įstatymo 23 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo neatskleisti informacijos, kuri buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Advokatų profesinės bendrijos „PwC Legal“ vadovaujantis partneris, PwC Lietuva