Aplinkosaugos pažeidimai ir galimos teisinės atsakomybės rūšys

Kol kas nėra žinoma, kaip baigsis Klaipėdoje kilęs aplinkosaugos skandalas. Vis dėlto, galima svarstyti įvairius variantus dėl to, kokia teisinė atsakomybė gali kilti tokio masto pažeidimus aplinkai darantiems asmenims – įmonei, jos vadovams, darbuotojams, akcininkams. Akivaizdžiausios yra dvi tokiais atvejais galinčios kilti atsakomybės formos.

Pirmiausiai paminėtina pažeidėjams galinti kilti baudžiamojo pobūdžio atsakomybė. Pati griežčiausia jos forma – Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimus. Nustačius tokius pažeidimus fiziniams asmenims gali grėsti laisvės atėmimas iki 6 metų. Tačiau atsakomybė gali būti taikoma ir juridiniams asmenims, skiriant jiems: (i) baudą iki 3,9 mln. eurų, ar (ii) veiklos apribojimą – draudimą vertis tam tikra veikla ar įpareigojimą uždaryti tam tikrą padalinį nuo 1 iki 5 metų; (iii) ar netgi juridinio asmens likvidavimą – įpareigojimą per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius. Tais atvejais, kai asmenų veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jiems gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė. Ji už nusižengimus aplinkos apsaugai fiziniams asmenims (bendrovių vadovams) numatyta Administracinių nusižengimų kodekse (nuo kelių šimtų iki 3 000 eurų), o juridiniams asmenims – Aplinkos apsaugos įstatyme (baudos nuo kelių šimtų eurų iki 150 tūkstančių eurų).

Antroji atsakomybės grupė – tai pareiga imtis aplinkos būklės atkūrimo veiksmų bei atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pirmiausiai, padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai padaryta reikšminga žala aplinkai, žalą padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės. Tuo pačiu Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti šiems subjektams ieškinius dėl žalos aplinkai atlyginimo. Šiuo atveju aplinkai padaryta žala yra apskaičiuojama taikant specialią Aplinkos ministro patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kurioje vertinami tokie elementai, kaip teršalų rūšis, jų kiekis, atitinkamiems teršalams taikomi indeksai bei tarifai ir kt. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Šiems ieškiniams pareikšti taikomas 5 metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės. Ūkio subjektams tokia civilinė atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į jų kaltę.

Be jau aptartų palyginti aiškių atsakomybės formų, didelio masto aplinkosaugos pažeidimo atveju galėtų kilti kiti ir kiti teisinės atsakomybės klausimai, pavyzdžiui:

1)      Kokios žalos iš pažeidimą padariusio ūkio subjekto galėtų reikalauti kiti dėl tokių veiksmų nukentėję tretieji asmenys? Aplinkos ministro metodika nustatytos žalos aplinkai atlyginimas neatleidžia pažeidėjų nuo pareigos atlyginti ir visų kitų asmenų, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos. Taigi bet kurie žalą patyrę asmenys gali teikti ieškinius tokiam pažeidėjui bendra tvarka. Šiuo atveju būtų galima naudotis ir grupės ieškinio institutu.

2)      Kokie gali būti netiesioginiai neigiami teisiniai padariniai pažeidimą padariusiam ūkio subjektui? Aptarti tiek baudžiamojo pobūdžio, tiek civilinio pobūdžio procesai trunka palyginti ilgai ir per tą laiką pažeidėjo atžvilgiu gali būti taikomos įvairios prevencinio pobūdžio priemonės – kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese bei laikinosios apsaugos priemonės civiliniame procese, tarp jų – ir susijusios su draudimu disponuoti turtu, sudaryti tam tikrus sandorius ir kt. Jau pasibaigus minėtiems procesams ir paskyrus sankcijas, nubaustiems asmenims gali būti apribota galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad jeigu teikėjas yra gavęs sankciją už aplinkos apsaugos pažeidimą ir nuo tokios sankcijos įsiteisėjimo dienos yra praėję mažiau nei vieneri metai, perkančioji organizacija gali pašalinti tokį tiekėją iš pirkimo procedūros.

3)      Kokių teisinių priemonių prieš pažeidimus padariusius asmenis galėtų imtis jų darbdaviai ir akcininkai? Už pažeidimą atsakingiems darbuotojams gali būti taikoma atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo. Bendrovės akcininkai gali reikšti ieškinį vadovui bei valdymo organų nariams už teisės aktų pažeidimus, nustatytų funkcijų nevykdymą, kontroliuojamų pavaldinių padarytą žalą bei fiduciarinių pareigų (protingumas, sąžiningumas, lojalumas, pareigos vengti interesų konflikto, pareigos veiklos bendrovės ir akcininkų interesais) pažeidimą.

4)      Kokie yra galimi tarptautinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą atlyginimo klausimai? Tuo atveju, jeigu dėl aplinkosaugos pažeidimo padaroma žala ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių valstybių aplinkai, gali būti keliami tiek Lietuvos Respublikos atsakomybės prieš kitas valstybes, tiek ir paties pažeidėjo pareigos atlyginti ir kitoms valstybėms ir (ar) jų gyventojams padarytą žalą atsakomybės klausimas – šiuo atveju tokie klausimai turėtų būti sprendžiami jau vadovaujantis tarptautinės teisės konvencijomis ir kitais tarptautinės teisės instrumentais.

5)      Kokia yra galima valstybės atsakomybė už žalą aplinkai, atsiradusią dėl valdžios institucijų, pareigūnų valstybės tarnautojų veiksmų? Tuo atveju, jeigu baudžiamojo proceso metu tiriant ūkio subjekto galimai padarytą nusikaltimą būtų nustatyti ir netinkami ar net nusikalstami valstybės pareigūnų, pvz., aplinkos apsaugos srityje veikiančių pareigūnų, veiksmai, turėtų būti keliamas klausimas, ir dėl valstybės deliktinės atsakomybės už tokių asmenų veiksmus.

Taigi didelės apimties aplinkosaugos pažeidimai gali būti susiję su daugelio asmenų teisių bei teisėtų interesų pažeidimu ir tokių šių asmenų patirtos žalos atlyginimo gali būti siekiama įvairiomis teisinėmis priemonėmis.