Penki kriterijai, padedantys įsivertinti, ar jūsų verslas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje

Sėkmingai vystote verslą ir niekada nebuvote įsivertinę, ar užimate reikšmingą, o gal jau ir dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje? Kokią įtaką tai gali turėti verslui? Ar potencialių konkurentų (ne)įėjimas į rinką gali būti priežastis negauti leidimo vykdyti koncentraciją? Kaip konkurencinis pranašumas gali apriboti Jūsų galimybės plėsti verslą įsigyjant konkurentus? 

Ar planuojate artimiausiu metu parduoti ar pirkti verslą (jo esminę dalį), turinį kompleksą (turtą) ar akcijas? Mes išskyrėme penkis kriterijus, kurie padės įsivertinti, ar jūsų verslas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, ar veikiate nepriklausomai nuo konkurentų, kas laikoma vienu iš dominavimo požymių net ir neturint reikšmingos rinkos dalies.

Neretai mažesnis žaidėjas rinkoje nežino, ar jis užima dominuojančią padėtį, ar ne, taip pat atitinkamai ne visada žino, ar tokia padėtimi piktnaudžiauja. 

Tad, svarbu žinoti, kad dominuojančios padėties egzistavimas gali būti nulemtas keletos veiksnių, kurie, vertinami atskirai, nebūtinai gali būti laikomi dominavimu.

Rinkos dalis. Tarp jų svarbiausias veiksnys, suteikiantis informacijos apie turimą galią – rinkos dalis. Visgi, rinkos dalis neparodo rinkos galios tiesiogiai, o tik reprezentuoja turimą rinkos galią, todėl neretai būtina nustatyti ne tik rinkos dalis, bet ir išnagrinėti kitus kriterijus. Pagal Europos Komisijos praktiką labai didelė rinkos dalis gali būti pats savaime dominuojančios padėties įrodymas. Pavyzdžiui, 70 proc. rinkos dalies turėjimas yra stiprus ir pakankamas įrodymas, kuriam konstatuoti dominavimą nebereikia tirti kitų kriterijų. Esant mažesnėms rinkos dalims (40-45 proc.) reikalinga ištirti ir kitus kriterijus. Kai ūkio subjektas turi 50 proc. ir daugiau rinkos dalies, o konkurentai turi mažiau, tai greičiausiai rodo dominavimą. Tam tikrais atvejais dominavimas gali būti nustatytas ūkio subjektui, turinčiam mažiau nei 40 proc. rinkos dalies. LR Konkurencijos įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 proc. (mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas – ne mažiau kaip 30 proc. ). Kita vertus, atsižvelgiant į kitus vertinimo kriterijus tokios prezumpcijos gali būti paneigtos.

Rinkos struktūra. Struktūrą sudaro nagrinėjamo ūkio subjekto rinkos dalis, jo konkurentų rinkos dalys, rinkos dalių dinamika. Jei yra įtariama, kad ūkio subjektas dominuoja atitinkamoje rinkoje, ūkio subjekto ir jo konkurentų padėties vertinimas leidžia suprasti, kokia yra faktinė konkurencijos rinkoje situacija. Jeigu ūkio subjektas turi didelę rinkos dalį ilgą laiką, lyginant su kitais rinkos dalyviais, tai gali reikšti dominavimą. Jeigu rinkos dalys smarkiai keitėsi laike – tai gali rodyti veiksmingą konkurenciją, išskyrus atvejus, jei rinkos dalys padidėja dėl susijungimų. Rinkos dalis reikėtų analizuoti turint galvoje esamas rinkos sąlygas ir tikėtinus pokyčius. Dominavimui pagrindo nėra, kai ūkio subjekto rinkos dalis nėra ryškiai didesnė už konkurento (-ų). Vis dėlto, jei tokie ūkio subjektai, turintys panašiai dideles rinkos dalis, nuspręstų susijungti, atitinkamai sudarant monopoliją, toks leidimas koncentracijai nebūtų suteikiamas (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba 2015 m. atsisakė suteikti leidimą Viking Malt Oy įsigyjant 100 proc. UAB „Maltosa“ akcijų), tačiau kaip atskiri žaidėjai rinkoje būtų laikomi veiksmingais konkurentais vienas kito atžvilgiu. 

Kliūtys plėstis ir įeiti į rinką. Vertinama ne tik esama situacija rinkoje, bet ir potencialus poveikis, t. y. konkurentų plėtra rinkoje, potencialių konkurentų įėjimas į rinką. Jei kliūtys patekti į rinką yra nedidelės – tai turima rinkos dalis gali ir nerodyti dominavimo, nes bet koks bandymas padidinti kainas paskatintų konkurentus plėstis. Plėtra ar įėjimas į rinką turi būti tikėtinas, savalaikis ir pakankamas, kitaip tai nesudarys kliūčių ūkio subjektui pakelti kainas ir tokiu atveju turima didelė rinkos dalis gali rodyti dominavimą. Vis dėlto, paminėtina, kad piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais į potencialią konkurenciją kreipiamas gana nedidelis dėmesys, priešingai nei nagrinėjant koncentracijas. Pavyzdžiui, sprendime Aérospatiale/MBB Komisija, nepaisydama to, kad koncentracijos dalyviai turėjo 70 proc. EB rinkos, leido vykdyti koncentraciją todėl, kad civilinių malūnsparnių pardavimo rinkoje buvo stiprus potencialių konkurentų iš JAV poveikis. 

Konkurenciniai pranašumai. Labai svarbi ir paties ūkio subjekto santykinė padėtis, jo konkurenciniai pranašumai prieš kitus konkurentus, t. y. naudojamos technologijos, geras priėjimas prie žaliavų, gerai žinomas prekės ženklas, dideli finansiniai ištekliai, konkurentų nebuvimas atitinkamoje rinkoje ir kt. Svarbu pačiam ūkio subjektui įsivertinti savo santykinę padėtį, išteklius ir pajėgumus prieš kitus konkurentus. Pavyzdžiui, UAB „Rimi Lietuva“ įsigijimas 100 proc. UAB „PALINK“ akcijų be veiksmingų įsipareigojimų perleisti dalį verslo potencialiems pirkėjams (konkurentams) po koncentracijos būtų sukūręs dominuojančią padėtį arba itin apribojęs konkurenciją lokalinėse mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis rinkose. Konkurencijos taryba priėjo išvados, kad UAB „Rimi Lietuva“ pasiūlyti potencialūs pirkėjai (nauji konkurentai) neužtikrintų tvarios ir ne mažiau veiksmingos konkurencijos, nei sudarė perimamas verslas, t. y. UAB „PALINK“, todėl leidimas koncentracijai nebuvo suteiktas. Atitinkamai, Konkurencijos taryba vertino potencialaus pirkėjo finansinius ir kitus išteklius bei patirtį valdant pakankamo dydžio mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse verslą; prekių įsigijimo sąlygas; pirkėjo suinteresuotumą ir galimybes išlaikyti ir (arba) plėtoti mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis nespecializuotose parduotuvėse verslą, kuris veiksmingai konkuruotų su UAB „Rimi Lietuva“ ir jos konkurentais.

Elgesys rinkoje. Labai svarbu atkreipti dėmesį į ūkio subjekto elgesį rinkoje, kadangi pastarasis gali rodyti, kad ūkio subjektas rinkoje veikia pakankamai nevaržomai nuo konkurentų. Pavyzdžiui, nuolat nustato aukštesnes kainas ir gauną padidintą pelną arba taiko „grobuoniškas“ (labai žemas) kainas, primeta papildomas sąlygas. Jei ūkio subjekto elgesys rodo, kad jis didžiąja dalimi rinkoje veikia nepriklausomai nuo konkurentų, tai gali būti vienas iš dominavimo įrodymų, kadangi savo elgesiu ne tik siekia išstumti konkurentus, bet tai ir padaro, o vartotojas (pirkėjas) neretai netenka pasirinkimo galimybės. Vis dėlto, Konkurencijos taryba paskutinį pažeidimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nustatė tik 2010 m. AB „Orlen Lietuva“, kuri taikė ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus ir ribojo paralelinio importo galimybes bei savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes.