Skip to content Skip to footer

ESG - vis reikšmingesnis tvarių investicijų skatinimo variklis

Pastaraisiais metais visame pasaulyje aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. Environmental, Social and Governance arba ESG) kriterijų reikšmė dinamiškai juda aukštyn politikos, verslo ir investuotojų darbotvarkėse. 

Paryžiaus klimato kaitos susitarimo bei Europos žaliojo kurso tikslų kontekste tampa akivaizdu, kad siekiant įveikti globalias klimato kaitos ir socialines problemas bei pasikartojančias krizes vien tik valstybių pastangų nepakaks ir prie tvaresnės ekonomikos kūrimo turės prisidėti tiek valstybės, tiek verslas ir investuotojai. 

COVID-19 pandemijos iššūkiai parodė, kad tvarūs verslai ir jų rezultatai yra atsparesni krizėms, todėl tvarios investicijos susilaukia vis didesnio investuotojų susidomėjimo. Vertinant skaičiais, tvarių investicijų rinkos segmento apytikslė vertė 2021 m. siekė 715 milijardus JAV dolerių, o Europos Sąjungos Žaliojo kurso planas siekia padidinti investicijas į tvarias investicijas iki 1 trilijono EUR per ateinantį dešimtmetį.

Keičiantis požiūriui į tvarumą ir tvarias investicijas, verslas viso pasaulio mastu siekia prisitaikyti ir suteikia vis didesnę reikšmę ESG klausimams formuojant verslo ir investavimo strategijas. 

Ne išimtis yra rizikos ir privataus kapitalo rinka, kurioje brandesnį požiūrį į ESG veiklas bei prioritetą tvarioms investicijoms patvirtina PwC tinklo atlikto tyrimo „Global Private Equity Responsible Investment Survey 2021“ rezultatai. Tyrimo metu buvo atlikta 209 privataus kapitalo fondų valdytojų iš 35 pasaulio šalių apklausa, kurios rezultatų pagrindinės įžvalgos apžvelgiamos žemiau.
 

ESG veiksniai ir rizikos tampa vis svarbesni privataus kapitalo rinkų dalyvių veikloje priimant sprendimus dėl investavimo

  • 65% apklausos dalyvių teigia, kad yra pasitvirtinę atsakingo investavimo ar ESG politiką bei priemones jai įgyvendinti.
  • 56% apklausos dalyvių išskyrė, kad ESG klausimai bent kartą per metus yra aptariami valdybos posėdžiuose (į tą patį klausimą teigiamai atsakiusių dalis 2019 m. buvo 35%) ir numatoma, kad šis rodiklis ir toliau augs;
  • 72% apklausos dalyvių nurodė, kad prieš galimą investiciją atlieka su ESG susijusios rizikos ir galimybių patikrą vertindami, ar investicija atitinka ESG kriterijus. Taigi ESG rizikos faktorių analizė ilgainiui taps įprasta rutina priimant investicinius sprendimus;
  • 56% apklausos dalyvių savo praktikoje yra atsisakę potencialių investicijų dėl to, kad nebuvo įvykdyti ESG reikalavimai ar nustatyti trūkumai šioje srityje.

ESG orientuota veikla pripažįstama kaip vienas iš pagrindinių faktorių, kuriančių vertę investuotojams ir visuomenei

  • 66% apklaustųjų pripažįsta, kad vertės kūrimas (didesnės galimybės) yra pirmoje vietoje tarp pagrindinių ESG taikymo skatinamo faktorių. Tai demonstruoja, jog privataus kapitalo fondai įžvelgia realią finansinę naudą ir ilgalaikės vertės kūrimo galimybes, kurias gali suteikti proaktyvus ESG principų taikymas. 
  • 2019 m. tarp PwC apklaustų tarptautinių privataus kapitalo fondų valdytojų, pagrindiniu ESG taikymo skatinimo faktoriumi buvo nurodomas rizikų valdymas (vertės apsauga), tačiau 2021 m. apklausos rezultatuose jis tik ketvirtoje vietoje (sulaukęs 40% apklaustųjų įvertinimo) ir užleidęs pirmo trejeto vietą kitiems dviem svarbiems ESG skatinantiems kriterijams:
  • Antroje vietoje – 52%  apklausos dalyvių nurodė, jog įmonės vertybės yra vienas iš pagrindinių aspektų motyvuojančių taikyti ESG nuostatas;
  • Trečioje vietoje – 41% apklausos dalyvių išskyrė, kad ESG principų taikymui reikšmingą įtaką turi investuotojų lūkesčiai, dėl to manytina, kad šio faktoriaus įtaka tik labiau stiprės.

Privataus kapitalo rinkų dalyvių dėmesys klimato kaitos, socialinės atsakomybės  ir valdysenos klausimams 

Globalios klimato kaitos problemos apklausoje yra išskiriamos kaip itin svarbus ir susirūpinimą keliantis klausimas, tačiau pastebima tendencija dėl skirtumo, tarp tų, kas pažymi šios problemos svarbą, ir tų, kurie aktyviai veikia sprendžiant ją. Didžioji dalis apklausos dalyvių klimato kaitos riziką laiko esmine problema, tačiau:

  • 47 % apklausos dalyvių nesiėmė priemonių, kad padidintų savo portfelio prisidėjimą prie klimato kaitos rizikos sprendimo ir suvokimo (daugiau nei pusė iš jų nurodė, kad planuoja imtis veiksmų ateinančiais metais);
  • 36% iš tų, kurie nusprendė imtis priemonių, susijusių su klimato kaitos rizikos sprendimu ir suvokimo didinimu, nurodė, kad atsižvelgia į klimato kaitos rizikas patikrinimų metu, siekdami suprasti ir valdyti galimą poveikį jų investicijų portfeliui;

Panašios tendencijos pastebimos ir socialinės atsakomybės srityje. Net 91 % apklausos dalyvių nurodė, kad socialinės atsakomybės klausimai (socialinė integracija ir įvairovė) yra susirūpinimą keliantis dalykas, tačiau:

  • tik mažiau nei pusė (46 %) apklausos dalyvių yra nusistatę su šia tema susijusius tikslus. Kita vertus, teigiama tendencija tai, kad iš tų, kurie užsibrėžė tikslus - 77 % nurodė, kad įvairovė yra pagrindinė organizacijos vertybė.

Valdysenos aspektu ESG klausimų svarbos lygis taip pat išlieka aukštas:

  • 95% apklausos dalyvių laiko aktualiais valdymo klausimus tokius, kaip verslo etika, įmonės vertybės ir kultūra, kyšininkavimo ir korupcijos prevencija, kibernetinis saugumas ir duomenų saugumas.
  • 89% apklausos dalyvių mano, kad ESG reguliavimo atitikties laikymasis yra reikšmingas klausimas, todėl ESG klausimai tampa vienu iš prioritetinių faktorių ir šioje srityje.

Visi aukščiau pristatyti apklausos rezultatai rodo vieningą tendenciją, kad ESG veiksnių svarba didėja ir ji yra pripažįstama investuotojų lygmenyje. 

ESG veiksniai veikia kaip tvarių investicijų ir veiklų katalizatorius skatinant tiek investuotojus, tiek ir verslus suteikti ESG principams vieną prioritetinių rolių formuojant strategines verslo ir investavimo kryptis. 

ESG veiksniai artimiausiais metais gali pertvarkyti pasaulio ekonomiką ir neabejotinai turės įtakos investicinių fondų ir viso finansinių paslaugų sektoriaus rezultatams.  

Privataus kapitalo fondai jau pakeitė savo požiūrį ir savo versle ypatingą dėmesį skiria ESG veiksniams, todėl prie šių tendencijų reiks prisitaikyti ir verslui. Verslai, kurie neadaptuos savo veiklos prie ESG principų ateityje rizikuos prarasti gerą reputaciją ir patrauklumą investicijų pritraukimui, kadangi investuotojai vis labiau reikalaus tam tikro veiklos tvarumo standarto. 

ESG reikšmė stiprėja ir iš teisinio reguliavimo perspektyvos. Toliau vystantis Europos Sąjungos reguliavimui, reikalaujančiam vis detalesnio ESG faktorių atskleidimo, jų pateikimo nefinansinėse ataskaitose, ateityje ESG reikšmė Lietuvos verslo subjektų veiklai stiprės ir darys poveikį investicijomis Lietuvoje. 

Dėl to ESG modeliu pagrįsta valdysena taps vis populiaresne ir tikėtina, jog netolimoje ateityje siekiant suspėti su globaliomis ESG tendencijomis, ESG principai turės būti integruoti ir į Lietuvos verslo ir investuotojų strategijas, todėl apie tai reikia kalbėtis jau šiandien.

Daugiau informacijos apie „Global Private Equity Responsible Investment Survey 2021“  rezultatus galite rasti čia.
 

Susisiekite su mumis

Ronaldas Kubilius

Ronaldas Kubilius

Vyr. projektų vadovas, Mokesčių ir teisės paslaugos, PwC Lietuva

Tel. +370 612 89450

Teodoras  Steponavičius

Teodoras Steponavičius

„PwC Legal“ projektų vadovas, advokatas, PwC Lietuva

Greta Dapšauskaitė

Greta Dapšauskaitė

Projektų vadovė, Sandorių paslaugos, PwC Lietuva

Tel. +370 65 392 002

Sekite mūsų naujienas