Skip to content Skip to footer
Search

Augimo perspektyvos

Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio įmonių vadovų įžvalgos

10-oji Lietuvos įmonių vadovų apklausa

2021 m. sausio mėnesį paskelbti „PwC“ pasaulinės įmonių vadovų (angl. CEO) apklausos rezultatai rodo, kad nepaisant pandemijos verslo atstovai visame pasaulyje ir toliau tikisi ekonomikos augimo spartėjimo – jų optimizmas išliko stabilus ir pasiekė rekordines aukštumas per visą dešimtmetį. 

Anot „PwC“ Baltijos šalių įmonių vadovų apklausos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo lyderių lūkesčiai dėl pasaulinės ekonomikos augimo išlieka santūrūs, kaip ir 2021 metais. Pozityviausiais vertinimais pasidalino Estijos vadovai, tuo tarpu Lietuvos – santūriausiais. Taip pat santūriai dalinamasi prognozėmis dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikų spartėjimo, nors optimizmą šiuo klausimu išreiškė šiek tiek daugiau vadovų Baltijos šalyse nei vertinant pasaulinę ekonomikos situaciją.

„Optimizmo lygis skiriasi įvairiose pasaulio šalyse ir regionuose, nes netrūksta sunkumų, kuriuos verslo lyderiams reikia įveikti. Santūresnėmis ekonomikos augimo prognozėmis pasidalino ir Lietuvos bei Baltijos šalių įmonių vadovai – tikėtina dėl to, kad vis daugiau problemų kilo dėl infliacijos, tiekimo grandinės sutrikimų, energetikos išteklių brangimo, geopolitinės situacijos.“

Rimvydas Jogėla, „PwC“ Lietuvoje vadovaujantis partneris

Apklausa atskleidžia Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių planuojamą pajamų augimą ir svarbiausius augimą skatinančius veiksmus, kurių imtis ruošiasi verslo lyderiai. Taip pat, apžvelgiamos pagrindinės užsienio rinkos, į kurias planuojama aktyviausia plėtra 2022-aisiais, pateikiami didžiausi vadovų laukiantys iššūkiai ir įmonėms svarbiausios suinteresuotos grupės, darančios reikšmingą įtaką organizacijų strategijoms.

 

Chapter 1 image

Pasaulyje vadovų optimizmas dėl ekonomikos augimo pasiekė rekordines aukštumas

Net 77% įmonių vadovų, dalyvavusių „PwC“ pasaulinėje apklausoje, prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių pasaulio ekonomikos augimas spartės. Tai yra rekordinis procentas nuo tada, kai 2012 m. „PwC“ ėmė teirautis įmonių vadovų visame pasaulyje apie ekonomikos potencialą. Tik 15% vadovų mano, kad pasaulinė ekonomikos būklė 2022-aisiais metais pablogės.

Nors dar nėra neaišku, kaip omikron atmainos ir kitų iššūkių atsiradimas / sustiprėjimas paveiks vadovų optimistines nuotaikas, antraštėse pasaulyje yra pabrėžiamas netolygus atsigavimas po pandemijos. Optimizmo daugiausia Indijoje, kur 94%, lyginant su 88% praėjusiais metais, įmonių vadovų tikisi, kad pasaulio ekonomika per ateinančius 12 mėnesių augs. Optimizmo augimo tendencija taip pat aiškiai matoma Japonijoje, o Jungtinėje Karalystėje optimizmo augimas nėra toks ryškus. Italijoje ir Prancūzijoje įmonių vadovų optimizmas išaugo tikėtina dėl didesnio nei prognozuota ekonomikos atsigavimo. Kita vertus, verslo atstovų optimizmas labiausiai sumažėjo JAV, iki 70%. Santūresnėmis prognozėmis pasidalino vadovai Brazilijoje, Kinijoje, Vokietijoje, taip pat Baltijos šalyse.

„Šie skirtumai atspindi, kur vadovai mato savo įmones visame ekonomikos cikle ir kokios realijos – infliacija, nekilnojamojo turto burbulai, tiekimo grandinės sutrikimai, darbo jėgos trūkumas, geopolitinė situacija ir kita – daro įtaką jų verslams,“

Rimvydas Jogėla, „PwC“ Lietuvoje vadovaujantis partneris

Q. Kaip pasaulio ekonomika augs per ateinančius 12 mėn.? Pasaulio CEO įžvalgos

Baltijos šalių CEO lūkesčiai dėl pasaulinės ekonomikos augimo – santūrūs

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovų lūkesčiai dėl pasaulinės ekonomikos augimo per ateinančius 12 mėnesių išlieka tokie pat santūrūs kaip ir 2021 metais. 

Santūriausiomis prognozėmis pasidalino Lietuvos verslo atstovai – vos 42% apklaustųjų du metus iš eilės mano, kad pasaulio ekonomika spartės. Toks pat jų procentas, 42%, prognozuoja, kad ekonomikos augimas išliks nepakitęs. Manančių, kad ekonomikos augimas sulėtės, sumažėjo nuo 44% 2020 metais ir 19% 2021 metais iki 16% 2022 metais.

Latvijos įmonių vadovai šiemet santūriau vertina pasaulio ekonomikos augimą nei praeitais metais, tačiau yra optimistiškesni nei Lietuvos verslo atstovai: manančių, kad ekonomika spartės, šiemet sumažėjo trim procentiniais punktais iki 50%; prognozuojančių ekonomikos išsilaikymą tame pačiame lygyje padaugėjo nuo 27% iki 32%.

Pozityviausiai pasaulio ekonomiką vertina Estijos įmonių vadovai - net 64% jų prognozuoja ekonomikos augimą, t.y. aštuoniais procentais daugiau nei 2021 metais (56%).

Q. Kaip pasaulio ekonomika augs per ateinančius 12 mėn.? Baltijos šalių CEO įžvalgos

Savo šalies ekonomikos augimą santūriausiai vertina Lietuvos CEO

Panašus Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų santūrumas atsispindi, vertinant ir savo valstybių ekonomikų augimą, nors jų požiūris yra šiek tiek pozityvesnis, nei prognozuojant pasaulinės ekonomikos pokyčius.

Santūriausiai savo šalies ekonomikos spartėjimą vertina Lietuvos verslo atstovai: 45% jų mano, kad šalies ekonomika augs; 39% prognozuoja, kad situacija išliks nepakitusi 2022 metais. Tuo tarpu 50% vadovų Latvijoje ir 62% Estijoje prognozuoja savo valstybių ekonomikos augimą, ir 31% Latvijos bei vos 20% Estijos vadovų mano, kad ekonomikos augimas išliks toks pat.

Q. Kaip šalies ekonomika augs per ateinančius 12 mėn.? Baltijos šalių CEO įžvalgos

Ilgalaikės pajamų perspektyvos vertinamos pozityviau nei trumpalaikės

Pajamų augimas per ateinančius 3 metus

Didžioji dalis Lietuvos įmonių vadovų, 86%, planuoja pajamų augimą per ateinančius tris metus. Tai rekordiškai aukštas ilgalaikių verslo perspektyvų vertinimas nuo 2019 metų ir 5% pozityvesnės prognozės nei praėjusiais metais. Vos 11% vadovų Lietuvoje mano, kad įmonių pajamos išliks tokios pačios kaip 2021 metais ir tik 3% numato pajamų augimo sulėtėjimą. 

Panašios tendencijos matyti tarp Estijos ir Latvijos verslo atstovų, nors Estijos vadovai pasižymi optimistiškiausiomis nuotaikomis tarp Baltijos šalių apklausos dalyvių. Net 88% Estijos vadovų, palyginti su 87% jų praėjusiais metais, prognozuoja pajamų augimą per ateinančius tris metus. Tu tarpu Latvijos vadovų optimizmas smuko 10% ir yra mažiausias tarp Baltijos valstybių – 78% vadovų mano, kad jų pajamos augs ilgalaikėje perspektyvoje.

Pasaulyje pajamų augimo prognozės per ateinančius tris metus yra pozityvesnės nei tarp Baltijos valstybių įmonių vadovų. Net 90% apklaustų vadovų pasaulyje ir 92% Vakarų Europoje numato pajamų augimą.


Q. Įmonės pajamų augimo perspektyvos per ateinančius 3 metus.

Pajamų augimas per ateinančius 12 mėnesių

Nors pasaulio ir Vakarų Europos įmonių vadovų trumpalaikės ir ilgalaikės pajamų augimo prognozės yra panašios, Baltijos šalių verslo atstovai pajamų augimo perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių vertina santūriau nei per ateinančius tris metus. 

66% Lietuvos įmonių vadovų mano, kad jų pajamos augs per ateinančius 12 mėnesių, t.y. 20% mažiau nei prognozuojant trijų metų pajamų augimą. Kita vertus, tai yra optimistiškesnės prognozės nei praėjusiais metais, kai pajamų augimą per ateinančius 12 mėnesių numatė 48% vadovų.

Tendencija tarp Latvijos ir Estijos verslo atstovų išlieka tokia pati: Estijoje optimizmo daugiausia, tuo tarpu Latvijoje - mažiausia. Net 72% Estijos įmonių vadovų mano, kad jų pajamos trumpalaikėje perspektyvoje augs ir tik 52% Latvijoje apklaustų vadovų jiems pritaria.

Q. Įmonės pajamų augimo perspektyvos per ateinančius 12 mėnesių.

Natūralus augimas ir veiklos efektyvumas – svarbiausi augimą skatinantys veiksmai

Siekiant skatinti įmonių pajamų augimą, Baltijos šalių vadovai planuoja pasitelkti tokias pačias priemones, kaip ir buvo numatę praėjusiais metais.

Lietuvoje per ateinančius 12 mėnesių planuojamų veiksmų sąraše pirmauja natūralus verslų augimas (80% vadovų), veiklos efektyvumo didinimas (67% vadovų) ir naujo produkto ar paslaugos rinkai pateikimas (59% vadovų). Tokias pačias reikšmingiausias augimą skatinančias veiklas per artimiausius mėnesius planuoja ir Latvijos bei Estijos įmonių vadovai. 

Svarbu pažymėti, kad išaugo Lietuvos įmonių vadovų, planuojančių plėtrą į naujas rinkas, skaičius: nuo 27% 2021 metais iki 33% 2022 metais. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje šios strateginės priemonės populiarumas tarp vadovų krito: nuo 32% iki 28% tarp Estijos verslo atstovų ir nuo 35% iki 21% tarp Latvijos.

Naujo įmonių susijungimo ar įsigijimo sandorio sudarymas, nors ir yra tarp svarbiausių penkių numatomų veiklų, planuojamas vos 20% Lietuvos įmonių vadovų. Aiškiai matoma išaugusi bendradarbiavimo su kitais verslais ir / arba startuoliais svarba Lietuvoje. 14% mūsų šalies įmonių vadovų rinksis aktyvesnį verslų tarpusavio bendradarbiavimą, siekdami paskatinti įmonių augimą, t.y. dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Naujos strateginės partnerystės suformavimą ar bendros įmonės steigimą planuoja vos 14% verslo atstovų, palyginti su 18% 2021 metais.

Q. Augimo skatinimo veiksmai per ateinančius 12 mėnesių. Baltijos šalių CEO įžvalgos

Latvija ir Vokietija – svarbiausios rinkos Lietuvos įmonių verslo plėtrai

Kalbant apie įmonių plėtrą į užsienio rinkas siekiant paskatinti pajamų augimą 2022 metais, Lietuvos verslo atstovų planai išliko panašūs į praeitų metų planus – daugiausia vadovų numato plėtrą į Latviją ir Vokietiją (33% ir 31%). 

Šiek tiek išaugo Lietuvos vadovų plėtros planai į Estiją (27% palyginus su 21% praėjusiais metais) bei Lenkiją (25% palyginus su 23% praėjusiais metais). Tačiau sumenko plėtros į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Suomiją ir Rusiją planai. Manančių, kad užsienio rinkos nėra kertinės įmonės apyvartos augimui šiemet sumažėjo vos vienu procentu, iki 22% visų apklaustų Lietuvos įmonių vadovų. 

Didžioji dalis Latvijos įmonių vadovų traktuoja Lietuvos ir Estijos rinkas kaip svarbiausias jų verslų plėtrai (po 37%). Palyginti stipriai išaugo manančių, kad užsienio rinkos nėra svarbios verslo augimui, t.y. nuo 18% 2021 metais iki 26% 2022 metais.

Estijos vadovų plėtros planų tendencijos šiais metais pakito - reikšmingai sumažėjo planuojančių ėjimą į Suomijos (nuo 53% iki 37%) ir Latvijos (nuo 43% iki 30%) rinkas. Plėtros į Lietuvos rinką planai išlieka panašūs kaip ir praėjusiais metai: 35% vadovų mato Lietuvą tarp jiems svarbiausių užsienio rinkų.

Vokietijos rinką kaip svarbiausią plėtrai nurodo Vidurio ir Rytų (38%) bei Vakarų Europos (32%) įmonių vadovai. Pasauliniu mastu, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos rinkos yra vertinamos kaip reikšmingiausios verslų plėtrai per ateinančius mėnesius (38% ir 27% vadovų atitinkamai).

 

Q. Verslo plėtrai svarbiausios šalys per ateinančius 12 mėnesių. 2022 metų CEO įžvalgos

Vadovų laukiantys svarbiausi iššūkiai ir grėsmės

Vertindami svarbiausias grėsmes verslams per ateinančius 12 mėnesių, vadovai pasaulyje, Vidurio ir Rytų bei Vakarų Europoje išskiria kibernetinį saugumą (įskaitant įsilaužimą, sekimą, dezinformaciją), sveikatos apsaugos rizikas (įskaitant COVID-19 ir kitas pandemijas, lėtines ligas, psichinės sveikatos sutrikimus) ir makroekonominių rodiklių nepastovumą (įskaitant BVP, nedarbo lygį ir infliaciją). 

Daugiau nei pusė, 52%, apklaustų Lietuvos verslo lyderių pasidalino, kad sveikatos apsaugos rizikos yra ženkliai arba labai svarbios ir gali turėti neigiamą poveikį jų įmonėms. 50% vadovų kaip vieną svarbiausių grėsmių įvardijo kibernetinį saugumą ir 48% išskyrė geopolitinius konfliktus ir neramumus. Tokios pačios tendencijos vyrauja Latvijoje ir Estijoje.

Grėsmės, keliančios nerimą įmonių vadovams, ir galimi šių grėsmių padariniai verslui per ateinančius 12 mėnesių, atspindi kokį didelį spaudimą pasiekti gerus pajamų rezultatus verslo lyderiai pasaulyje ir Baltijos šalyse patiria. Šie vadovų prioritetai gali padėti paaiškinti, kodėl grėsmių sąraše žemesnę vietą užima socialinės nelygybės klausimas, kuris mažiau tikėtina, kad bus glaudžiai susijęs su pardavimo pajamomis ir vertės kūrimu per ateinančius metus.

Q. Pasaulinės grėsmės, galinčios turėti neigiamą poveikį įmonei per ateinančius 12 mėn.

Didžiausią įtaką darančios suinteresuotos grupės


Didžiausią įtaką Lietuvos įmonių strategijoms, kaip ir praeitais metais, daro klientai (teigia 86% vadovų), tame pačiame sektoriuje veikiantys konkurentai (69% vadovų) bei Vyriausybė ir priežiūros institucijos (58% vadovų). 

Latvijoje ir Estijoje sąrašo viršuje dominuoja tos pačios verslams įtaką darančios suinteresuotosios grupės, tačiau daugiau vadovų regi Vyriausybių ir priežiūros institucijų sprendimų įtaką – 64% Estijoje ir 63% Latvijoje.

 

Susisiekite su mumis

Rimvydas Jogėla

Rimvydas Jogėla

Vadovaujantis partneris, PwC Lietuva

Tel. +370 (5) 239 2300

Sekite mūsų naujienas