Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa

„PwC“ apklausa: Lietuvoje 97% darbdavių kels algas

Šiemet 97% Lietuvos įmonių vadovų planuoja kelti algas. Didžioji dalis bendrovių – 41% – darbo užmokestį didins iki 10% ir tik 4% planuoja išlaikyti tą patį atlyginimų lygį. Iššūkiai pritraukti talentus ir augantys atlyginimai įvardijami kaip didžiausios grėsmės verslo plėtrai. Optimizmas blėsta ir dėl ekonomikos augimo, lūkesčiai grįžta į prieš trejus metus vardintas prognozes.

Kaimyninių Latvijos ir Estijos įmonių vadovai taip pat planuoja kelti atlyginimus ir talentų trūkumą įvardina kaip itin aktualią problemą. Tai paaiškėjo, „PwC“ atlikus verslo įmonių vadovų apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausoje dalyvavo 160 didžiausių bendrovių vadovų.

„Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vadovams talentų trūkumas kaip ir ankstesniaisiais metais išlieka esmine verslo plėtrą ribojančia problema. Šių metų apklausa parodė, kad besitęsiantis atlyginimų didinimas siekiant išlaikyti darbuotojus, pradeda kelti grėsmę Lietuvos įmonių konkurencingumui,“ – sakė Rimvydas Jogėla, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje.

 Nėra darbo jėgos trūkumo sprendimo

Anot „PwC“ apklausoje dalyvavusių Lietuvos įmonių vadovų kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra viena iš esminių verslo rizikų, kuri gerokai stabdo verslo augimą, užkertą kelią naujoms plėtros galimybėms, dėl to gali net kristi įmonės kokybės standartai ir klientų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis, su darbo jėga susiję iššūkiai trukdo diegti naujas technologijas.

Apie 77% apklaustųjų mano, kad darbo užmokesčio didėjimas ir kvalifikacijos, reikalingų kompetencijų trūkumas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, gebėjimų prieinamumas (64%) -- didžiausios grėsmės ir trukdžiai tolesnei verslo plėtrai.

86% apklausoje dalyvavusių Lietuvos įmonių vadovų mano, kad rasti darbuotojus tapo sunkiau ir tik 3,5% teigia, kad tapo lengviau. Latvijoje ši problema dar didesnė – 93% mano, jog pritraukti žmones į savo verslo sektorių tapo sudėtingiau. Estijoje šis klausimas taip pat aktualus (75% sako, kad įdarbinti tampa darosi sunkiau).

Paklausti, kokiomis unikaliomis ar universaliomis priemonėmis planuoja pritraukti ir išlaikyti specialistus, Lietuvos respondentai atsakė, kad planuoja peržiūrėti turimus procesus ir juos automatizuoti arba robotizuoti (53%), samdyti darbuotojus iš užsienio šalių (55 %), intensyviai dirbti su mokymo įstaigomis (45%) taip pat taikyti kitas priemones, tokius kaip daugiau dėmesio skirti darbuotojų įtraukimui ir įvairovei, investuoti į nuolatinį mokymą ir geresnes persikvalifikavimo galimybes, gerinti darbuotojų sveikatą ir gerovę (darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą), taikyti naujus lankstaus darbo būdus (pvz.: darbas nuotoliniu būdu) ir kt.    

Įmonių apyvarta augs, bet optimizmas dėl ekonomikos augimo priblėsęs

Lyginant su praeitų metų „PwC“ apklausa, Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų valstybės ir pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimuose ima dominuoti niūresnės nuotaikos.

Jeigu prieš metus apklausoje 74% dalyvavusių aukščiausio lygio vadovų tikėjo savo verslo augimu per ateinančius 12 mėnesių  (67% prieš dvejus metus), šiais metais tik 57% verslininkų galvoja, kad verslas augs. Taigi, optimizmas krenta. 37% mano, kad jų apyvarta išliks tokio paties lygio, kaip ir praėjusiais metais, ir 6% mano, kad apyvarta gali sumažėti. 12 mėnesių augimo indeksas yra mažiausias per pastaruosius 5 metus.

Kad šalies ekonominė būklė gerės, prognozuoja tik 23% respondentų, o apie 20% mano, kad prastės. Praeitų metų apklausoje daugiau negu pusė respondentų atsakė, kad šalies ekonominė padėtis gerės (53%), o kad pablogės – tik 7%. 2016-2018 m. vyravo gerokai optimistiškesnės nuotaikos, o šiais metų Lietuvos įmonių vadovų lūkesčiai sugrįžta į 2015 m. lygį.

Pasak Rimvydo Jogėlos, Lietuvos ir kaimyninių šalių vadovų lūkesčiai dėl ekonomikos augimo artimiausiu metu vieni pesimistiškiausių lyginant pasauliniu mastu. Tikėtina, kad tai gali neigiamai veikti investicijas į verslo plėtrą.  Jei taip nutiktų, Baltijos šalių augimas galėtų lėtėti ir dėl šio veiksnio.

Vertindami pasaulines tendencijas, 40% apklaustų Lietuvos įmonių vadovų tikisi ekonomikos lėtėjimo, 43% mano, kad ekonomikos augimas liks toks pat ir tik apie 17% prognozuoja gerėjimą.

Pažymėtina, kad lietuvių vertinimas yra vienas pesimistiškiausių pasaulyje, nors ne toks pesimistiškas kaip kaimynų Estijoje (tik 8% tikisi gerėjimo), Latvijos įmonių vadovai šiek tiek optimistiškesni - 20% tikisi ekonomikos augimo. 42% pasauliniame tyrime dalyvavusių aukščiausio lygio vadovų mano, kad pasaulio ekonomikos augimas spartės (Vakarų Europa – 38%). Nors šis rodiklis taip pat kritęs.

Šaltinis:

„PwC“ apklausa: Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos

„PwC Global CEO“ tyrimas

 

Apie „PwC“

„PwC“ firmos padeda organizacijoms ir fiziniams asmenims kurti vertę, kurios jie siekia. „PwC“ firmų tinklas veikia 158 šalyse, kuriose dirba daugiau nei 250 000 žmonių, įsipareigojusių teikti kokybiškas audito, mokesčių ir konsultacijų paslaugas. Išsakykite rūpimus klausimus mums ir sužinokite daugiau, apsilankę mūsų svetainėje adresu www.pwc.com.

„PwC“ vadinamas „PwC“ tinklas ir (arba) viena ar daugiau šiam tinklui priklausančių firmų narių, kurių kiekviena yra atskiras ir savarankiškas juridinis vienetas. Išsamesnės informacijos ieškokite mūsų svetainėje adresu www.pwc.com/structure.


Kontaktai pasiteiravimui

Aida Papšė, Marketingo ir komunikacijos vadovė

El. p. aida.papse@pwc.com

Mob. tel. +370 633 33532

Sekite mūsų naujienas